- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1349-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00356-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei T. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš T. P. kaip V. P. solidaraus bendraskolio 56 773,39 Eur skolos; 1096,96 Eur patirtas žyminio mokesčio išlaidas; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki visiško skolos grąžinimo; kitas Banko turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, jog 2006-01-12 ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. 0450618070047-13 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią buvo suteiktas 100 000 Eur kreditas. 2006-01-23 sudarytas sutartinės hipotekos sandoris 03/1/2006/0000810, kurio pagrindu ieškovo naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-08-28 sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, papildomai suteiktas 40.000 EUR kreditas. Atsakovė ir trečiasis asmuo savo prievolių ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovas Kredito sutartį nutraukė ir iniciavo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2013-09-13 įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių už 275 011,00 Lt. Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo padengta 261 064,00 Lt (75 421,51 EUR) skolos dalis. Ieškinio pateikimo dieną likusi skola pagal Kredito sutartį yra 56773,39 EUR. Realizavus įkeistą turtą, skola pagal Kredito sutartį nebuvo visiškai padengta, todėl ieškovas įgijo teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininko turto turimo vykdomojo dokumento pagrindu. Tačiau vykdomasis dokumentas išduotas tik vieno iš solidariųjų skolininkų – V. P., atžvilgiu. T. P., kaip V. P. sutuoktinė, yra solidariai atsakinga už prievoles pagal Kredito sutartį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove bei trečiuoju asmeniu pasirašė kredito sutartį, vėliau jos pakeitimą. Kadangi Kredito gavėjas ir atsakovė savo prievolių ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovas Kredito sutartį nutraukė ir iniciavo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Realizavus įkeistą turtą, skola pagal Kredito sutartį nebuvo visiškai padengta, todėl ieškovas įgijo teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininko turto turimo vykdomojo dokumento pagrindu. Tačiau vykdomasis dokumentas išduotas tik vieno iš solidariųjų skolininkų – trečiojo asmens, atžvilgiu. T. P., kaip V. P. sutuoktinė, yra solidariai atsakinga už prievoles pagal Kredito sutartį.
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis). Taigi tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau tokiu atveju, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina ne antrajai, o pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kredito sutartyje pagrindiniu kredito gavėju yra nurodytas V. P.. Kredito sutartį pasirašė ir Kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė, kuri Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kreditas suteiktas šeimos poreikių tenkinimui: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimui, statybos pradžiai. Kadangi atsakovė sutiko, kad sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį su Banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal Kredito sutartį jos pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto, priklausančio atsakovei ir Kredito gavėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, hipoteka. Iš kredito sutarties matyti, kad atsakovė sutiko su visomis sutarties sąlygomis ir nurodė, kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Pasirašydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Atsakovė, patvirtindama sutikimą, sudarė hipotekos sandorį ir atliko eilę veiksmų. Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali būti išreiškiamas tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis).
Kadangi atsakovė sutiko, kad sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal kredito sutartį. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 56 773,39 Eur skolos.
LR CK 6.37 str. 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip numato CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal LR CPK 79 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28,96 EUR ir 1 068 EUR žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti AB SEB bankui iš T. P. kaip V. P. solidaraus bendraskolio 56 773,39 Eur skolos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2015-06-23 iki visiško skolos grąžinimo.
Priteisti AB SEB bankui iš T. P. 1 096,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.