- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-415-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13932-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir nubaustas 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. teismo nubaustas už tai, kad jis, 2014-11-22 apie 03.45 val., Sėlių g. 64, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo. Jis pažeidė KET 17 punkto reikalavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonę BMW, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo A. S.. Policininkas L. S. teisme parodė, kad pamatė juodos spalvos automobilį už 200 metrų, sukantį į Sėlių g. 64 esančią aikštelę. Šis liudytojas neteigė, kad matė, kas sėdėjo už automobilio vairo, taip pat kiek šiame automobilyje buvo žmonių. Šių aplinkybių nematė ir policijos pareigūnai O. K. bei G. R.. Tai, kad šie pareigūnai objektyviai negalėjo matyti, kas vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esanti video medžiaga. Teisme buvo peržiūrėtas videoįrašas, kuriame matyti tik įvažiuojančio automobilio šviesos, tačiau, kas vairuoja automobilį, pamatyti neįmanoma. Be to, pats įvykis buvo 4 val. naktį, todėl dėl šių sąlygų matomumas yra aiškiai blogesnis negu dieną.
Apelianto teigimu, byloje yra nuoseklūs liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad transporto priemonę vairavo G. B.. Teisme buvo nustatyta, jog šis asmuo vežioja A. S., V. G. ir jų nepilnamečius vaikus. Taip pat teisme liudytojai paaiškino, kad G. B. buvo kelis kartus teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuodamas transporto priemonę BMW, v/n (duomenys neskelbtini). Tiek G. B., tiek V. G. ir A. S. parodė, kad minėtą transporto priemonę vairavo G. B., šie parodymai buvo nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis teismas konstatavo A. S. vairavimo faktą, yra paremtos tik prielaidomis, pažeidžiant in dubio pro reo principo turinį. Be to, šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas nustato policijos pareigūnui teisę tikrinti neblaivumą nedelsiant, t.y. alkotesteriu, o jei vairuotojas nesutinka būti tikrinamas alkotesteriu, tačiau iš esmės nevengia neblaivumo patikrinimo, tai tokiu atveju jis turi būti vežamas į sveikatos priežiūros įstaigą. Vienintelis iš trijų policijos pareigūnų L. S. nurodė, kad prieš siūlydamas papūsti į alkotesterį nenustatinėjo bendros asmens būklės taip, kaip reglamentuoja teisės aktai, o atsakydamas į klausimą apie neblaivumo patikrinimą gydymo įstaigoje, nurodė, kad tokos teisės jokie teisės aktai nenumato. Tiek A. S., tiek V. G. paaiškino, kad A. S. nevengė tikrintis neblaivumo, be to, pats A. S. siūlėsi pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą ir atliko tyrimus neblaivumui nustatyti. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1988 matyti, kad alkoholio kvapo medikai neužuodžia, nurodoma, kad patikrinus alkotesteriu 05.20 val., parodymų rezultatai – 0,15 prom. Valstybinės medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-10215/14(01) nurodoma, kad ištyrus A. S. kraują rasta 0,21 prom. etilo alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. nevengė tikrintis blaivumo, tačiau pamačius, kad policijos pareigūnas duoda daiktą panašų į alkotesterį su ant jo uždėtu antgaliu, nesutiko į jį pūsti, todėl siūlė važiuoti į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti. Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nubaustojo veikoje nėra kaltės, A. S. abejonių sukėlė paties patikrinimo teisėtumas, nes policijos pareigūnas kategoriškai atsisakė pakeisti prietaiso antgalį nauju, o tai sukėlė pagrįstų abejonių. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie alkotesterį, kuris neva buvo policijos pareigūno K. S. dispozicijoje.
Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad A. S. vairavimo faktą paliudijo policijos pareigūnas O. K., nes pastarasis teisme tokių aplinkybių nenurodė. Teismas taip pat turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, kam priklauso automobilis Hyundai, tačiau to nepadarė ir pažeidė ATPK nustatytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo šiuo klausimu suformuotą konstitucinę doktriną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas A. S. kaltu apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Nors apeliantas neigia įvykio metu vairavęs automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), o liudytojai G. B., V. G. teismo posėdyje patvirtino kad minėtą automobilį vairavo ne A. S., o G. B., šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. bei jo gynybos liudytojų parodymai yra visiškai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Todėl teismas A. S. parodymus laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos, o minėtų liudytojų parodymus laiko siekiu padėti nubaustam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta, kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės. Be to, pažymėtina, kad G. B. ir V. G. skundžiamu nutarimu buvo iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl to, kad jie šioje byloje davė žinomai melagingus parodymus.
A. S. versiją, neva automobilio įvykio metu jis nevairavo, visiškai paneigia liudytojų policijos pareigūno L. S. paaiškinimai, išdėstyti jo tarnybiniame pranešimuose, bei L. S. ir G. R., O. K. teismo posėdyje duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti liudytojais apklaustų L. S. ir O. K. parodymais, šie liudytojai visą laiką stebėjo įtarimą sukėlusį automobilį nuo pat jo įsukimo į kiemą ir matė, kad iš minėto automobilio išlipo tik vienas asmuo, t.y. A. S.. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus. Nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas melagingai apkalbėti A. S.. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą A. S. apkaltinimu, nenurodė ir pats apeliantas.
Apeliantas taip pat teigia, jog pareigūnai objektyviai negalėjo matyti, kas vairavo transporto priemonę, tai patvirtina ir byloje esanti video medžiaga. Tačiau pastebėtina, jog policijos pareigūnas O. K. paaiškino, kad prie automobilio BMW ant šviežio sniego matėsi tik vieno žmogaus pėdakai, be to, visi teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad nuo jų patruliavimo vietos iki įvažiavimo į Sėlių g. 64 namo kiemą ir pats kiemas buvo puikiai matomas, nes medžiaga ir krūmai buvo be lapų, o automobilių eismo 4 val. ryte faktiškai nebuvo. Tai, kad automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų vairavo A. S., pareigūnai įsitikino jį sulaikę.
Tuo tarpu netikėti A. S. parodymais duoda pagrindo tai, kad jo parodymus, duodami melagingus parodymus, patvirtino tik G. B. ir V. G.. Apeliacinės instancijos teismas A. S. teikiamas versijas laiko jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų G. B. ir V. G. ryšį su A. S., visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų A. S. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkančius tikrovės.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl to, kad jis pats siūlėsi pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. S. pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą ir atliko tyrimus neblaivumui nustatyti. ATPK 129 str. numatyta atsakomybė už vieną iš alternatyvių veikų – neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. Šioje įstatymo normoje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Pagal teismų praktiką vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas – priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Tai, kad apeliantas skunde nurodo, jog nevengė tikrintis blaivumo, tačiau pamačius, kad policijos pareigūnas duoda daiktą panašų į alkotesterį su ant jo uždėtu antgaliu, nesutiko į jį pūsti, todėl siūlė važiuoti į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti, vertintina kaip deklaratyvus apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės, kuris paneigtinas byloje surinktų įrodymų visetu.
Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir A. S. kaltės klausimu padarius ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta liudytojų policijos pareigūnų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Apeliacinio skundo argumentai A. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.