- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- II-289-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01120-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Petras Selilionis
Dalyvaujant pareiškėjos M. K. (toliau - Pareiškėja) atstovui advokatui Petrui Selilioniui,
Nedalyvaujant Pareiškėjai M. K.
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM), išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atstovo advokato Petro Selilionio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, paskyrė 1000 Eur baudą už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoja/atsakingu asmeniu (veikdama pagal 2022-04-26 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini)), sudariusi su trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliete Y. H., gim. (duomenys neskelbtini), darbo sutartį, neužtikrino ir nekontroliavo, kad apie šios darbuotojos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jos darbo pradžios, t. y. leido Y. H. 2022 m. birželio 18 dieną nuo 09:15 val. iki 21:45 val. nelegaliai dirbti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” naudai šios įmonės valdomame viešbutyje „ (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti viešbučio kambarinių pamainos viršininkės darbines funkcijas. Nustatyta, kad pranešimas apie Y. H. valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas tik 2022- 06-20 13:16 val., taip pažeidžiant Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies (straipsnio redakcija nuo 2022-04- 01 iki 2022-07-14), Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos. Skundas motyvuojamas tuo, kad administracinė nuobauda Pareiškėjai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, o jos paskyrimu nebus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokių norminių teisės aktų, reglamentuojančių būtent trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos Pareiškėja nesilaikė. Todėl, Pareiškėjos atstovės manymu, skundžiamame nutarime padaryta išvada apie nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto LR UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, M. K. veiksmuose (neveikime) nustatymą yra nepagrįsta (neišsami, neaiški, nekonkretizuota). Skunde nurodoma, kad Y. H. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo įdarbinta esant visiems reikalingiems įdarbinimo dokumentams: 2022 m. balandžio 15 d. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotam leidimui dirbti Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotai nacionalinei vizai (D); 2022 m. birželio 17 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir Y. H. sudarytai darbo sutarčiai. Vadinasi, Y. H. įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) " laikantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančios tvarkos. Pareiškėjos atstovės manymu nesant Pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto LR UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, toks pažeidimas negalėjo būti nustatytas, o Pareiškėja negalėjo būti pripažinta kalta dėl jo padarymo.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietės Y. H. įdarbinimą reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (toliau - UTPĮ). UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija iki 2022-07-14) nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Tai yra blanketinė norma, nurodantį į kitus teisės aktus. Šiuo atveju į Darbo kodeksą ir į UTPĮ. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2022-07-31) nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Institucijos manymu, Pareiškėjai buvo žinoma trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, nes Institucijos atlikto tyrimo metu nustatyta, jog prieš įsidarbindama, Y. H. buvo gavusi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-04-15 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas darbui UAB „Villon“, galiojantis nuo 2022-05-22 iki 2022-11-21), nes jos profesija (darbinės funkcijos) - kambarinių pamainos viršininkė, neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams. Atsiliepime pabrėžiama, kad Y. H., Pareiškėja, būdama darbdavio atsakingu asmeniu, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad Y. H. ne tik būtų gavusi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai) ir jį pateiktų darbdaviui prieš sudarant darbo sutartį (UTPĮ 62 straipsnio (straipsnio redakcija iki 2022-07-14) 2 dalies reikalavimai), bet su ja būtų sudaryta darbo sutartis (Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies reikalavimai) ir apie jos priėmimą į darbą, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki Y. H. darbo pradžios, būtų pranešta VSDFV teritorinei įstaigai (Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimai), t. y. kad būtų įvykdyti visi būtinieji reikalavimai įdarbinant trečiosios šalies pilietį. Institucija savo atsiliepime taip pat nurodo, kad Pareiškėja padarė jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, nes, nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietės Y. H. įdarbinimą, leido šiai užsienietei nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Institucijos teigimu, vien šio fakto (nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą) nustatymo pakanka tam, kad būtų konstatuotas asmens nelegalaus darbo faktas, nepaisant to, kad su Y. H. buvo sudaryta darbo sutartis ir ji turėjo galiojantį leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo neginčija, tačiau nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Jis negali pasakyti ar Pareiškėja žinojo apie įdarbinimo tvarką. Nesant galimybei panaikinti skundžiamą nutarimą prašė teismo paskirti mažesnę administracinę nuobaudą. Nurodė, kad M. K. yra dirbanti, pripažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su pareigūnais, anksčiau nėra bausta administracine tvarka, davė paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti paskirtą nuobaudą iki mažesnės nei sankcijoje numatyta baudos – 250 Eur. Negali pasakyti kokia yra Pareiškėjos turtinė padėtis ir ar ji turi išlaikytinių. Ji sumokėjusi visus mokesčius, valstybei žalos nepadarė, Pareiškėja būdama užsienio pilietė įdarbino kitą užsienio pilietę, buvo kalbos barjeras, o pats terminas, per kurį turėjo pranešti VSDF teritoriniam skyriui, praleistas nežymiai.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti pagrįstai. Tyrimas pradėtas gavus informaciją apie galimai nelegaliai dirbančius asmenis. Buvo nustatyta Baltarusijos pilietė apie kurios įdarbinimą nebuvo pranešta. Visiškai nesutinka, kad nepagrįstai pritaikytas straipsnis, nes užsieniečių įdarbinimo tvarką apima ir imperatyvas, kad užsienietis negali būti įdarbintas be darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“. Atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma užsieniečių įdarbinimo tvarka. Pagal darbuotojų sąrašus, prieš kelias dienas buvo įdarbinta dešimt darbuotojų. Sudarius darbo sutartį, Pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad apie užsieniečių įdarbinimą pranešta ir tik po to leisti dirbti. Teismų praktikoje nurodoma, kad bauda sumažinama tik išimtiniais atvejais. Manoma, kad nėra pagrindo mažinti nuobaudą, nes Pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Tiek iš Pareiškėjo atstovo skundo, tiek iš jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš esmės su nusižengimu sutinkama, tačiau prašoma paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta nuobaudą. Be to, Pareiškėjos atstovas nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, atsižvelgiant į tai manoma, kad Pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto UTPĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nebuvo ir tuo pagrindu prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju M. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubausta dėl to, kad apie darbuotojos Y. H. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jos darbo pradžios, t. y. leido Y. H. 2022 m. birželio 18 dieną nuo 09.15 val. iki 21.45 val. nelegaliai dirbti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” naudai šios įmonės valdomame viešbutyje „Vilnius (duomenys neskelbtini)“. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad Y. H. nuo 2022-06-18 realiai dirbo UAB „Villon“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatytas jos darbo grafikas, ji vykdė jai pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Tai yra blanketinė norma, nurodantį į kitus teisės aktus. Šiuo atveju į Darbo kodeksą, ir UTPĮ. Atsižvelgiant į tai, užsienietės Y. H. darbo santykiai reglamentuojami aukščiau aptartomis Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo nuostatomis, todėl Pareiškėjos atstovo teiginys, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir atsižvelgiant į tai Pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nėra nelegalaus darbo pagrindo, laikytini nepagrįstais.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 Eur.
Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai paskirta 1000 Eur bauda. Jos atsakomybę lengvinanti atsakomybė buvo pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas prašė sumažinti skundžiamu nutarimu Pareiškėjai paskirtą nuobaudą iki mažesnės nei sankcijoje numatyta baudos.
ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
Nors Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašydamas sumažinti skundžiamu nutarimu Pareiškėjai paskirtą baudą vadovavosi 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. A5.-2656-1035/2020, tačiau pažymėtina, kad ši nutartis priimta ne analogiško pobūdžio byloje, bet to tai nėra aukštesnės instancijos teismo nutartis, todėl neformuoja teismų praktikos.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, kaip administraciniai nusižengimai, pagal jų pobūdį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų.
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytomis administracinių nuobaudų individualizavimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, susijusias su Pareiškėjui inkriminuotais administraciniais nusižengimais, teismas vertina, kad Institucija tinkamai įvertino Pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos atliktus veiksmus, kitą byloje esančią medžiagą, todėl Nutarimu paskirtos baudos dydis yra protingas, proporcingas ir nepažeidžia galiojančio teisinio reguliavimo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas nepateikė jokių duomenų apie Pareiškėjos ypač sunkią materialinę padėtį ar jos išlaikytinus, tačiau kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui nenustatytos.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjos M. K. atstovui advokato Petro Selilionio skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos M. K. atstovo advokato Petro Selilionio skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.