Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Gintarui Zaveckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. leido vykdyti namo šiltinimo darbą A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. statybvietėje (duomenys neskelbtini), neįsigaliojus rašytinėms darbo sutartims ir nustatyta tvarka nepranešus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 1¹ ir 7 dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. K. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad neturėjo tyčios užsiimti nelegalia veikla. Sudarė su darbuotojais darbo sutartis pagal migracijos reikalavimus. Vienas iš reikalavimų, kad darbo sutartis pradeda galioti nuo nacionalinių daugkartinių vizų (D) gavimo dienos. Tačiau migracijos teisės aktuose nurodyta, kad jeigu asmenys yra įtraukti į sąrašą profesijų, kurios reikalingos Lietuvoje, tai jie turi teisę dirbti Lietuvoje 3 mėnesius pagal biometrinį pasą. Jeigu jis būtų norėjęs vykdyti nelegalų darbą, nebūtų kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, o būtų sudaręs trumpalaikę 3 mėnesių darbo sutartį. Jis sudarė darbo sutartis, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, surado, kur apgyvendinti užsieniečius, deklaravo jų gyvenąmąją vietą, pranešė Sodrai, suteikiant visus duomenis, visa tai pažymėjo darbo apskaitos tabelyje. Darbo sutartys su asmenimis, kurie nurodyti protokole, buvo sudarytos tą pačią dieną – gegužės 27 d. Asmenys pradėjo dirbti birželio 1 d. Gegužės 27 d. Sodrai pranešė apie tai, kad yra sudarytos darbo sutartys, asmenys yra įdarbinti ir jie pradės darbą nuo birželio 1 d. Tuo metu jis nepateikė formos LDU, nes apie ją niekas nežinojo. Jis Sodros darbuotojos paklausė, kodėl priimami dokumentai dėl užsieniečių be LDU formos. Darbuotoja nustebo, kodėl sistema neatmetė, pasakė, kad kitoms įmonėms, kurios įdarbina užsieniečius, bet neužpildo šios formos, iš karto pranešama apie tai, kad ne visi dokumentai yra pateikti. Jo bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini) piliečiai. Ne pirmą kartą įdarbino užsieniečius, kuriems reikia tvarkyti leidimus gyventi Lietuvoje. Bendrovė maksimaliai pildo dokumentus. Šiuo metu tuo užsiima įmonės, kurios tvarko buhalterinę apskaitą. Jis supranta, kad atsakomybė pagal įstatymą tenka direktoriui, bet įstatymo pakeitimai dėl LDU formos įsigaliojo tik 2019 m. lapkričio 4 d. Taip pat įstatyme nurodyta, kad turi būti sukurta vieno langelio sistema, kad pateikiama taip, kaip Sodrai. Sodros darbuotoja pasakė, kad ši sistema idealiai nedirba. Jis turi tris rimtas buhalterijos įmones, kurioms apie LDU formą net buvo nežinoma. Atrodo, kaip ir yra pažeidimas, bet per metus jis tvarkėsi taip, kad dėl to niekas nenukentėjo – nei valstybė, nei jų darbuotojai. Jis supranta, kad nelegalus darbas būtų tada, kai jie gautų naudą ir nepraneštų Sodrai apie darbuotojus, o bendrovė Sodrai pranešė, tabelyje pažymėjo, sumokėjo mokesčius, neužpildė tik LDU formos. Kaip paaiškėjo, LDU forma tiesiog yra skirta informacijos rinkimui. Supranta, kad padarė pažeidimą pagal įstatymą, bet pagal dokumentus, kurie yra bylos medžiagoje, jis neturėjo tyčios. Tas, kas nurodyta darbo sutartyje, kad darbo sutartis įsigalioja nuo D vizos gavimo, jis tikslinosi, kad per įstatymą negalima su vienu darbuotoju sudaryti dviejų darbo sutarčių. Apie tai kalbėjosi su Sodros inspektoriumi. Šiuo atveju vizos D buvo gautos per 10 dienų. Jis leido dirbti birželio 1 d., nes pranešė Sodrai, kad darbuotojai pradeda dirbti. Jis gegužės 27-28 d. pateikė Sodrai formą apie tai, nuo kokios dienos darbuotojai įdarbinti ir kokią dieną jie pradeda dirbti. Formoje buvo nurodyta, kad darbuotojai pradės dirbti nuo birželio 1 d. Viza (D) nebuvo gauta. Darbuotojai pradėjo dirbti, nes buvo reikalingi dėl terminų. Jis manė, kad pagal teisės aktus darbuotojai, kurie yra trūkstamų Lietuvai profesijų sąraše, turi teisę dirbti 90 dienų be vizos (D) gavimo, todėl leido dirbti penkiems darbuotojams.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovas nurodė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas sudaro sąlygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trūkstamų profesijų sąrašą. Tačiau šiame įstatyme numatyta, kad darbdavys, kuris pasinaudoja šia lengvata, privalo pranešti apie įdarbintus užsieniečius Užimtumo tarnybai ir VDI per Sodros el. sistemą. Nepateikimas apie įdarbintą užsienietį pažeidžia minėto įstatymo 62 straipsnio 1¹ ir 62 straipsnio 7 dalis bei pateikimo tvarką. Forma SD pranešama apie kiekvieną įdarbintą asmenį, už kurį mokami mokesčiai, bet įstatymas, jeigu naudojamasi lengvata, be šios formos dar nustato pareigą pranešti forma LDU per el. sistemą. Birželio 15 d. atliekant patikrinimą objekte buvo rasti penki dirbantys asmenys. Nustatyta, kad apie juos yra pranešta Sodrai kaip apie darbuotojus. Jeigu tai būtų ne užsieniečiai, kuriems negaliotų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, tai būtų laikoma, kad jie įdarbinti ir teisėtai dirba. Tačiau pradėjus prašyti dokumentų, paaiškėjo, kad užsieniečiai neturi galiojančių vizų (D), o jų darbo sutartyse parašyta, kad darbo sutartys įsigalios tik nuo (D) vizos gavimo dienos ir jie pradeda dirbti tik nuo (D) gavimo dienos. Darbdavys, pasirinkdamas tokią užsieniečių įdarbinimo formą, privalo sulaukti daugkartinės vizos gavimo dienos, ką patvirtina ir byloje esantis Migracijos departamento raštas. Be to, darbdavys dar neįvykdė įpareigojimo pateikti informaciją Užimtumo tarnybai ir Darbo inspekcijai per vieną langelio principą, t. y. Sodros sistemą (forma LDU). Jeigu darbdavys būtų priėmęs sprendimą įdarbinti asmenis pagal biometrinius pasus, sudaręs darbo sutartis, kurios įsigalioja tą pačią dieną, pranešęs Sodrai ir būtų padaręs pranešimą LDU vieną dieną prieš įsigaliojant sutartims, tada darbdavys būtų išlaikęs visas sąlygas biometriniams pasams. Šiuo atveju darbdavys pasinaudojo dalimi jam naudingų sąlygų pagal biometrinius pasus. Tuo pačiu siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir įdarbinti pagal juos. Jis bandė naudotis ir viena, ir kita galimybe. Formą LDU pagal trūkstamų profesijų sąrašą priklauso gauti bet kuriuo atveju. Darbdaviai, kurie įdarbina užsieniečius, formą LDU privalo pateikti kartu su Užimtumo tarnybos leidimais. Jeigu jie nepateikia formos LDU, tai yra paprastas duomenų nepateikimas. Tai nelaikoma nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį. Darbdavys, pateikdamas dokumentus, pasirinko formą, kad jis gaus daugkartinę vizą (D) ir darbo sutartys įsigalios nuo to momento. Tačiau jis nesulaukė vizų (D) gavimo dienos, darbo sutarties įsigaliojimo ir leido dirbti.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą. Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas; jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą (pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) ir pateikti per EDAS (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinė sistema, skirta elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir kitų elektroninių prašymų teikimui, pasiekiama adresu: https://draudejai.sodra.lt) ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną. To paties Aprašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad darbdavys informaciją teikia Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

A. K. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga:

1. A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d., objekte (duomenys neskelbtini), dirbo A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L.; jie įdarbinti su darbo sutartimis, teikė jų dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; paduoti dokumentai vizai (D), taip pat perduoti duomenys apie darbuotojus į SODRĄ; apie tai, kad reikia užpildyti formą LDU, tuo metu nežinojo, ketinimų pažeisti Lietuvos įstatymus nebuvo; įsigaliojus darbo sutartims manė, kad jos pradeda galioti nuo momento padavimo vizai (D), po to, kai pasuose bus antspaudai; anspaudus jiems atžymėjo (duomenys neskelbtini); tuo metu jiems paaiškino, kad turi teisę dirbti pagal biometrinį pasą, todėl apie juos pranešė SODRAI ir nusiuntė dirbti, galvojo, kad jie nepažeidžia įstatymų; su pažeidimu, kad darbuotojai be užpildytos formos LDU ir su sutartimis neįsigaliojusiomis, sutinka ir labai gailisi; ketinimų pažeisti įstatymus neturėjo; šiuo metu pateikia visus dokumentus laiku (b. l. 8);

2. Nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai G. Z. ir J. V. 2020 m. birželio 15 d., apie 14.00 val., patikrino statybvietę (duomenys neskelbtini); statybos objekte rasti pastato šiltinimo darbus atliekantys A. K., M. K., D. K., I. K., S. L.; VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmenys nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė darbuotojų A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. darbo sutarčių, sudarytų 2020 m. gegužės 27 d. kopijas, pagal kurias darbuotojai priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos terminuotos darbo sutartys (sutarties terminas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.); sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos; A. K. pateikė 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją, kuriame nurodyta, kad darbuotojai A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. dirbo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d.; patikrinimo metu 2020 m. birželio 15 d. darbuotojai pateikė biometrinius pasus, kuriuose nebuvo įklijuotos Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D), tačiau vizų lape Migracijos departamento buvo padarytas spaudas „D viza LT 03-06-2020“; A. K. pateikė Migracijos departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) kvitus, kurie patvirtina, kad šią dieną buvo paduoti prašymai išduoti vizas A. K., M. K., D. K., I. K., S. L.; VDI raštu pateikė paklausimą Migracijos departamento Vilniaus skyriui dėl patikrinimo metu rastų asmenų buvimo ir darbo Lietuvos Respublikos teisėtumo; Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. (15/18-67) S-21-10531 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. K., M. K., D. K., I. K., S. L. pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimai gyventi) bei išduoti nacionalinę vizą; tiek teikiant prašymus dėl leidimų gyventi, tiek dėl nacionalinės vizos išdavimo tarpininkavimo raštus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“; patikrinus Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą (N.VIS), nustatyta, kad M. K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)), I. K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S. L. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) vizos išduotos (duomenys neskelbtini), o A. K. (vizos D Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. K. vizos išduotos (duomenys neskelbtini); šiuo metu visiems minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams išduotos nacionalinės D vizos galioja iki (duomenys neskelbtini); minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai turėjo Lenkijos Respublikos išduotas nacionalines D vizas, kurios galiojo iki (duomenys neskelbtini); remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 5 punktu, užsienietis, kuris turi kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą, nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį; nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) piliečiai Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai; informuoja, kad užsieniečiai, turintys nacionalines vizas išduotas pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 70.11 punktą, gali dirbti, jeigu jų profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) pagal ekonominės veiklos rūšis. Minėtiems užsieniečiams nacionalinės D vizos buvo išduotos pagal Aprašo 70.11 punktą ir jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviesti dirbti tinkuotojais, t. y. jų profesija yra įtraukta į Sąrašą, todėl jie turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje nuo vizų išdavimo dienos; A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. VDI pateikė pranešimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius forma LDU kopiją; pranešimas Nr. 202007 buvo padarytas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. dėl darbuotojų A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. darbo laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d.; vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuotina, kad 2020 m. birželio 15 d., apie 14.00 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliko pastato šiltinimo darbus A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L., dirbo sukurdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudą, t. y. savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo – atliko tinkuotojo darbą, siekiant gauti pelno; A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. dirbo sudarę darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. birželio 19 d. vykdė darbuotojų darbo laiko apskaitą į statybos objektą darbuotojai buvo siųsti įmonės vadovo; apie A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. įdarbinimą buvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui; 2020 m. gegužės 27 d. sudarytos darbo sutartys patikrinimo metu buvo neįsigalioję, nes sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo dienos, o Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. (15/18-67) S-21-10580 nurodyta, kad A. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), M. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), D. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), I. K. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini), S. L. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo (duomenys neskelbtini); darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviesti dirbti tinkuotojais, t. y. jų profesija yra įtraukta į Sąrašą, todėl jie turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje nuo vizų išdavimo dienos (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini); vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio l¹ punktu, 62 straipsnio 7 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punktu apie įdarbintus užsieniečius A. K., M. K., D. K., I. K. ir S. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną; pranešimas buvo padarytas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 3–5);

3. Darbo sutarčių kopijos (b. l. 9, 10, 11, 12, 13); 2020 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 14–17); vizų kopijos (b. l. 18, 19, 20); kvitų kopijos (b. l. 21, 22, 23, 24, 25); pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius LDU versija 01 (b. l. 26, 27, 28, 29, 30); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas (b. l. 31); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 32).

Iš šių rašytinių įrodymų, taip pat A. K. paaiškinimų matyti, kad A. K. įdarbino protokole nurodytus trečiosios šalies piliečius, sudarydamas su jais darbo sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo susijęs su Lietuvos Respublikos nacionalinės daugkartinės vizos (D) gavimo diena. Šiems piliečiams minėtos vizos buvo išduotos tik (duomenys neskelbtini), o dirbti jie pradėjo 2020 m. birželio 1 d., t. y. neįsigaliojus darbo sutartims. Be to, A. K. turėjo pareigą ne vėliau kaip įdarbinimo dieną pranešti apie minėtus darbuotojus, t. y. užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS. Šiuo atveju, A. K. pradėjus minėtų darbuotojų įdarbinimo procedūrą, pagal kurią sudarytos darbo sutartys įsigalioja tik nuo vizų (D) gavimo, neturėjo teisės leisti šiems darbuotojams atlikti darbo. Tai reiškia, kad darbuotojai dirbo nelegaliai. Šios išvados nepaneigia A. K. teiginiai, kad jo įdarbinti darbuotojai turi profesiją, kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Pasak A. K., tokiu atveju nereikėjo laukti vizų (D) gavimo. Sutiktina su institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovu teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas sudaro sąlygas darbdaviams pasinaudoti lengvata, t. y. priimti be Užimtumo tarnybos leidimo asmenis, įtrauktus į trūkstamų profesijų sąrašą. Tačiau ir šiuo atveju darbdavys, kuris pasinaudoja šia lengvata, privalo pranešti apie įdarbintus užsieniečius minėta tvarka. Jeigu A. K. būtų priėmęs sprendimą įdarbinti asmenis pagal biometrinius pasus, t. y. nelaukiant vizų (D) gavimo, sudaręs darbo sutartis, kurios įsigalioja tą pačią dieną, pranešęs Sodrai ir būtų padaręs pranešimą LDU vieną dieną prieš įsigaliojant sutartims, tik tokiu atveju toks įdarbinimas būtų teisėtas. Šiuo atveju A. K. pasinaudojo dalimi jam naudingų sąlygų, įdarbinant darbuotojus be vizų (D) gavimo, tuo pačiu siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir įdarbinti darbuotojus pagal juos. Reziumuojant konstatuotina, kad A. K. veiksmai, sudarant su minėtais darbuotojais darbo sutartis, kurių įsigaliojimo momentas buvo susijęs su vizų (D) gavimu, nesulaukus šių vizų gavimo ir leidus darbuotojams dirbti, tuo pat metu nepateikus LDU pranešimo per EDAS, laikytini nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), A. K. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo pripažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai pat į VDI atstovo teiginius, kad A. K. tyrimo metu bendradarbiavo su VDI, teikė dokumentus, į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, todėl jam apsunkinta galimybė tinkamai suprasti teisės aktų reikalavimus, reali žala valstybei nėra padaryta (Sodrai apie naujus darbuotojus pranešta tinkamai ir laiku), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, mažesnė negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. (A.) K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 20121591810. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.