Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-859/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
1-82-859/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-82-859/2012
1-10-2-00135-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorui M. Z.,kaltinamojo gynėjui - advokatei K. K.,kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pateikė melagingą pranešimą apie nusikaltimą ir davė melagingus parodymus:

2010-02-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Vilniaus miesto 2 policijos komisariate (toliau PK), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs 2010-02-08 pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl oficialaus dokumento klastojimo, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - kad jo parašai dviejuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose yra suklastoti, dėl ko, 2010-02-28 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) dėl šio pareiškimo buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-433-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kuriuo metu jis, 2010-03-01 nuo 08.50 val. iki 09.15 val. apklausiamas liudytoju Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyrėjui Ž. Š. melagingai parodė, kad jo parašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje yra suklastoti, ir 2010-05-11 nuo 13.15 val. iki 15.00 val., papildomai apklausiamas liudytoju Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK NTS, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyrėjai D. K. melagingai parodė, kad jo parašai UAB „Molvilis“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. MIO 75 ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. MIO 79 yra suklastoti.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. G. parodė, kad kuo jis kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokėdavo pinigus, tačiau jokių dokumentų nepasirašydavo. Veliau buvo sudaryta darbo sutartis ir sudarydamas darbo sutartį, labai daug pasirašinėjo. Tada jam rodė kur turi pasirašyti. Neskaitydamas pasirašė ten, kur jam nurodė. Su teisininku pasirašė du popieriukus, visą kitą jam padavė buhalterija. Galvojo, kad ne jo parašai. Buvo paskirta parašų ekspertizė, tikrino du kartus. Gal apsiriko, kaltas, gal buvo pasirašęs ant kokio tuščio lapo. Kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl jam nesumokėtų pinigų. Pinigų negavo, galvojo, kad ten ne jo parašas. Kreipėsi, kadangi nežinojo, kad ten jo parašai. Buvo pasirašyta ant kasos pajamų orderio. Kreipėsi į policiją, kad atgautų nesumokėtus jam už darbą pinigus. Pasirašė ankščiau, pinigų negavo. Pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini) „ tuščio blanko, ten nebuvo nurodytos pinigų sumos. Nebuvo pasirašyta sumų. Kai direktorius jam davė pasirašyti daug popierių, galvojo, kad pasirašo ant darbo sutarties. Vieną darbo sutarties lapą perskaitė, jis skubėjo ir prašė pasirašyti, nurodydamas vietas. Buvo daug parašų. UAB „(duomenys neskelbtini) „ dirbo apsaugos darbuotoju nuo 2009 m. spalio 11 d., iš darbo išėjo 2010 m. kovo 6 d. Skelbime buvo nurodyta, kad viena valanda darbo - 5 lt. Mokėdavo „juodais“ pinigais. Apie tai vėliau pranešė Mokesčių inspekcijai. Mokesčių inspekcijai pranešė tais pačiais metais, kai išėjo iš darbo. Buvo jau vėlu. Manė, kad jį apgavo. Pinigų negavo yra nurodytos sumos ir parašai, o pinigų jis negavo. Iš įmonės negavo 3000 litų. Tada kreipėsi visur, į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ pagalba atgavo 1000 litų. Tada su teisininku pastebėjo parašus. Teisininkas patarė kur turi kreiptis. Oficialiai atlyginimą gavo tik po atleidimo iš darbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininko pagalba, kai nuvažiavo į įmonės ofisą. Policijai pranešė, kad parašai yra ne jo. Vienas parašas labai įtikinantis, kitas – ne. Suabejojo parašo tikrumu. Po ekspertizės tiki, kad parašai yra jo. Jeigu pasikartotų panaši situacija, iš karto eitų į Mokesčių inspekcija. Neteigs, kad parašas ne jo.

Liudytojas A. M., parodė, kad V. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 metais dirbo UAB „Molvilis“ direktoriaus pareigose, į darbą priiminėjo darbuotojus saugoti statybos objektus. Priėmė į darbą V. G. apsaugos darbuotoju saugoti statybos objektą. Buvo paduotas skelbimas dėl darbo. Darbuotojas į juos kreipėsi pats. Priimant į darbą buvo paimti prašymai, nuotrauka darbo pažymėjimui. Iš darbuotojų visada paima banko sąskaitą, kadangi atlyginimai pervedami per banką. Buvo niuansas, kad darbuotojas neturėjo banko sąskaitos, dėl to su juo buvo sutarta atlyginimą mokėti su kasos išlaidų orderiu grynais į rankas. Tikslios sutartos atlyginimo sumos neprisimena. Darbuotojui buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas, kuris turėjo būti mokamas kartą per mėnesį. Su G. pasirašė darbo sutartį. Atlyginimą mokėdavo jis. Buhalterija viską apskaičiuodavo, paruošdavo kasos pajamų orderį, o jis mokėdavo darbuotojui. Kasos pajamų orderis buvo pasirašomas sumokant pinigus. Pasirašant sutartį, tuščių blankų nebuvo pasirašoma. Pasirašant darbo sutartį, darbuotojas pasirašė ant darbo sutarties, prašymo mokėti atlyginimą vieną kartą per mėnesį. Neprisimena ar darbuotojas pasirašė darbo saugos instrukciją. Materialinės atsakomybės dokumentų nepasirašė. Standartinė sutartis buvo atspausdinta ant vieno lapo iš abejų pusių. Už atlyginimą pagal kasos pajamų orderį G. pasirašydavo jam būnant vienam. Arba jis važiuodavo pas jį, arba jis atvažiuodavo į ofisą. Neatsimena kiek mokėdavo V. G.. Kasos išlaidų orderyje buvo nurodamas vardas, pavardė, gaunamų pinigų suma, parašas. Kasos išlaidų orderyje buvo nurodama, kad tai yra atlyginimas. Premijų nebuvo. Už gerą darbą buvo numatyti priedai, tačiau tai buvo praktikuojama ankstesnėse objektuose. Kiek laiko V. G. dirbo įmonėje, neprisimena. Vienu metu saugodavo 2-3 objektus. Viename objekte dirbo 1 darbuotojas. Įmonės specializacija - apsauga ir papildoma – starterių ir generatorių remontas. Turėjo maždaug 10 apsaugos darbuotojų. Buvo iškviestas į 6 PK dėl suklastotų išlaidų orderių. 100 % procentų yra tikras, kad G. pats pasirašė, išmokant jam pinigus. Į priekį avansų V. G. nepasirašinėjo. Jam išeinant iš darbo, galutinai su juo dar nebuvo atsiskaityta. V. G. visada pasirašinėdavo jo akivaizdoje. Darbo sutartyje aprašyta, kad darbuotojui atlyginimas bus mokamas pagal kasos pajamų orderį grynais pinigais. Darbuotojas pats norėjo atlyginimą gauti grynais. Visada iš darbuotojų imdavo sąskaitų numerius. Darbo sutartis buvo pasirašoma prieš pradedant darbą. Atlyginimą mokėjo grynaisiais pinigais. Orderis buvo pasirašomas, kai buvo mokami pinigai.

Liudytojas T. B.,parodė, kad pažįsta asmenį, sėdintį jam iš nugaros, tai V. G.. Iš dešinės jam yra A. M., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius. Prieš 5-6 metus apie 2 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku. Kai nebūdavo darbo su ekskavatoriumi, dirbo apsaugoje. Apsaugoje pradėjo dirbti Vievyje, vėliau dirbo daugumoje objektų. Dirbo ir po vieną ir daugiau. Su V. G. susitiko darbo metu objekte Paneriuose. Kiek prisimena V. G. dirbo tik objekte Paneriuose. Aplyginimai vėluodavo. Jam atlyginimai buvo pervedami į kortelę visą laiką. Į rankas atlyginimo negaudavo. Neatsimena kaip V. G. gaudavo atlyginimą. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena. Lyg tai grynais atlyginimo negavo. Galėjo būti taip, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausoje. Pasirašė kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta didesnė sumą, negu jis gavo realiai. Žino kodėl taip buvo. Jau kurį laiką nebedirbo su ekskavatoriumi, atlyginimas ant popieriaus liko toks pat, tačiau apsaugoje būdavo mažesnis. Žino, kad atlyginimai daug kam vėlavo. Vėlavimo priežasčių nežino. Orderius pasirašydavo, gaunant pinigus. Pinigus gavo pas buhalterę Justiniškių gatvėje. Dažnai atvažiuoja į tą pastatą, turi ten pažįstamų. Direktorius pats atlyginimo jam nemokėdavo, tik buhalterija. Gaunant atlyginimą grynais, dalyvavo vieną iš dviejų buhalterių. Galimai jam mokėjo vyresnė pagal amžių buhalterė.

Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jo vardas Vytautas, pavardės nežino. Maždaug prieš 3 metus jie kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargais, bendravo. Pasirašė sutartį, pinigus jam mokėjo pavedimais per banką į mokėjimo kortelę. Būdavo atvejų, kai jam mokėdavo pinigus į rankas. Tada prie jo namų buvo privažiavęs įmonės direktorius A. M. ir jis pasirašė lapukus. Tada vėlavo atlyginimai, paskambino direktoriui ir paklausė kame problemos, jis privažiavo, padavė jam pinigus, o jis pasirašė kasos pajamų orderį. Gavo tiek pinigų, kiek buvo parašyta ant kasos pajamų orderio. Pinigus tokiu būdu gavo du ar trys kartus. Bendrovė su juo atsiskaitė pilnai. Vytauto problemų nežino. Jis sakė, kad paskutiniu metu jam nemoka pinigų.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamąjį šiandien mato pirmą kartą. Dabar nebedirba, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, vėliau statistiniu direktoriumi. Oficialiai dirbo direktoriumi, pasirašydavo dokumentus. Įmonė užsiiminėjo generatorių ir starterių remontu. Jis į įmonę atėjo dirbti apsaugos darbuotoju, saugojo statybos objektus. Atlyginimus visą laiką gaudavo į banko kortelę. Įmonės direktoriumi buvo Aidas, pavardės nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdė samdyta buhalterė. Kitiems darbuotojams darbo užmokestis buvo pervedamas į korteles.

Liudytojas A. D., kad pažįstu kaltinamąjį G., jis dirbo su jais. Prieš 3-4 metus nuo vasario mėnesio apie pusantro mėnesio su juo kartu dirbo. Tai buvo objekte Vilniaus gatvėje. Į darbą jį priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo saugoti statomą objektą. Objektą saugojo pamainomis. Keisdavo vienas kitą. Įsidarbindamas, pasirašė darbo sutartį. Atlyginimą gaudavo visą laiką į sąskaitą. Atlyginimo į rankas negaudavo. Galimai G. kažką šnekėjo apie atlyginimą, sakė, kad jam užlaikė pinigus. Porą kartų skambino jam telefonu, sakė, kad jam nemoka, daugiau nieko nesakė. Jam atrodo G. dirbo pagal darbo sutartį. Jam pastoviai pinigus pervesdavo į sąskaitą. G. iš darbo išėjo pirmas, jis vėliau, po poros savaičių. Su juo pilnai atsiskaitė.

Šalies argumentai

V. G. 2010-02-08 pareiškimu, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl oficialaus dokumento suklastojimo pagal BK 300 str. 1 d., Vilniaus m. 2 PK viršininkui praneša, kad 2008-10-09 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jį įdarbino direktorius A. M.. Nurodė, kad jam bendrovė liko skolinga ir nesumokėjo 3835 Lt. Darbo sutartį su bendrovę pasirašė tik 2008-12-23. Už iki tol išdirbtą laiką jam sumokėjo 3000 Lt be jokių dokumentų, į rankas. Oficialiai jam buvo išmokėta 996,31 Lt, pagal kasos išlaidų orderius. 2009-11-02 nuvykęs į bendrovės būstinę, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam buvo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, bei kitas išmokas. Joje nurodoma, kad už atidirbtą bendrovėje laiką jam priskaičiuota ir išmokėta 1859,58 Lt. Tai neatitinka tikrovės. Jam buvo parodyti 4 kasos išlaidų orderiai, kuriuose pažymėta, jog jam, išmokėti pinigai. Pareiškia, kad dvejuose kasos išlaidų orderiuose jis nepasirašinėjo, parašai yra ne jo. Atpažino savo parašus tik dviejuose kasos išlaidų orderiuose. Pateikė kasos išlaidų orderių kopijas:

- Nr. MIO 75, dėl to, kad 2008 m. gruodžio 31 d. V. G. išmokėta 184 Lt 77 ct;

- Nr. MIO 79, dėl to, kad 2009 m. vasario 8 d. V. G. išmokėta 678 L 50 ct;

- Nr. MIO 95, dėl to, kad 2009 m. spalio 1 d. V. G. išmokėta 317 Lt 81 ct;

- Nr. MIO 96, dėl to, kad 2009 m. spalio 1 d. V. G. išmokėta 678 Lt 50 ct (1 T., b.l. 5-6).

2010-02-20 V. G. pareiškimas persiųstas Vilniaus m. 6 PK (1 T., b.l. 4), kuriame 2010-02-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas N. 17-1-00443-10, pagal BK 300 str. 1 d. Apie tai pranešta V. G. (1 T., b.l. 4, 12, 13).

2010-03-01 8.50 val. – 9.15 val. V. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, iš esmės patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje jam parodė dokumentus, dėl pinigų už darbą sumokėjimą. Tačiau jam nebuvo sumokėti pinigai, o būtent, 2008-12-31 ir 2009-02-08 kasos orderiuose parašai yra ne jo, jis šiuose orderiuose nepasirašinėjo, minėtų pinigų negavo. Kas šiuose orderiuose galėjo pasirašyti nežino, gal A. M. (1 T., b.l. 14).

2010-05-11 13.15 val. - 15.00 val., papildomos apklausos metu liudytojas V. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo ankstesnius parodymus dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėtas bei direktoriaus likusias neišmokėtas jam sumas. Taip pat parodė, kad 2009-10-10-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės jis gavo 1000 Lt, už kuriuos pasirašė kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau jis jokiuose kasos išlaidų orderiuose nepasirašinėjo, todėl 2008-12-31 kasos įlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepasirašinėjo, ant jų jo parašai suklastoti 2009-03-06 jis parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Prašymas buvo patenkintas. Tačiau su juo pilnai bendrovė neatsiskaitė (1 T., b.l. 24-25).

2008-12-23 darbo sutartimi Nr. 41, V. G., kaip priimamas į darbą asmuo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M., pasirašė neterminuotą darbo sutartį (1 T., b.l. 15-16).

2010-05-12 V. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 T., b.l. 36).

2010-05-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. G., kaip nukentėjusysis, pateikė dokumentų originalus:

- 2008-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. MIO 75;

- 2009-02-08 kasos išlaidų orderį Nr. MIO 79;

- 2009-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. MIO 95;

- 2009-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. MIO 96, ir kitus dokumentus (1 T., b.l. 49-57).

2010-04-12 BPK 81 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindu A. M. apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (1 T., b.l. 59, 60-61).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00443-10 metu buvo atliktas rašysenos tyrimas ir pateikta specialisto išvada Nr. 11-1541 (10), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)eilutėse „gavėjo parašas“ pasirašė V. G. (2 T., b.l. 188-190).

2010-09-28 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-433-10, kuriame nurodoma, kad iš surinktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)nesuklastoti (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str.) (2 T., b.l. 193-195).

2011-03-21 V. G. prašyme paskirti naują ekspertizę dėl jo parašų, nurodoma, kad jis nesutinka, kad 2008-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašė jis, nes, jeigu nebuvo išmokėti pinigai tai ir ne jo parašai yra ant šių orderių (3 T., b.l. 22).

2010-05-02 paskirta užduotis specialistams. 2011-05-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(03053)-IS1-2927 nurodoma, kad parašus, esančius patektų tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)eilutėse „gavėjo parašas“, pasirašytus V. G. vardu, pasirašė V. G. (3 T., l. 36-38).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d.

Teisme nustatyta, kad 2008-12-23 darbo sutartimi Nr. 41, V. G. buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė neterminuotą darbo sutartį. Tai yra bendrovėje pradėjo dirbti 2008-12-23. Kitų, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymus teismas negavo. Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo 2010-02-08 V. G. pareiškimu, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl oficialaus dokumento suklastojimo pagal BK 300 str. 1 d., Vilniaus m. 2 PK viršininkui pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti 2008-10-09 ir jam bendrovė liko skolinga ir nesumokėjo 3835 Lt. Darbo sutartį su bendrovę pasirašė tik 2008-12-23. Oficialiai jam buvo išmokėta 996,31 Lt, pagal kasos išlaidų orderius. 2009-11-02 jam buvo parodyti 4 kasos išlaidų orderiai, kuriuose pažymėta, kad jam, išmokėti pinigai. Tačiau dvejuose kasos išlaidų orderiuose jis nepasirašinėjo, parašai yra ne jo. Pateikė kasos išlaidų orderių kopijas: Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2008 m. gruodžio 31 d. V. G. išmokėta 184 Lt 77 ct; Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2009 m. vasario 8 d. V. G. išmokėta 678 L 50 ct; Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2009 m. spalio 1 d. V. G. išmokėta 317 Lt 81 ct; Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2009 m. spalio 1 d. V. G. išmokėta 678 Lt 50 ct. 2010-02-20 V. G. pareiškimas persiųstas Vilniaus m. 6 PK, kur 2010-02-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas N. 17-1-00443-10, pagal BK 300 str. 1 d. 2010-03-01 8.50 val. – 9.15 val. V. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, parodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje jam parodė dokumentus, dėl pinigų už darbą sumokėjimą. Tačiau jam nebuvo sumokėti pinigai, o būtent, 2008-12-31 ir 2009-02-08 kasos orderiuose parašai yra ne jo, jis šiuose orderiuose nepasirašinėjo, minėtų pinigų negavo. Kas šiuose orderiuose galėjo pasirašyti nežino, gal A. M.. 2010-05-11 13.15 val. - 15.00 val., papildomos apklausos metu liudytojas V. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo ankstesnius parodymus dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėtas bei direktoriaus likusias neišmokėtas jam sumas. Taip pat parodė, kad 2009-10-10-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės jis gavo 1000 Lt, už kuriuos pasirašė kasos išlaidų orderiuose Nr. MIO (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jis jokiuose kasos išlaidų orderiuose nepasirašinėjo, todėl 2008-12-31 kasos įlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)jis nepasirašinėjo, ant jų jo parašai suklastoti. Dėl nustatytų aplinkybių 2010-05-12 V. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju o 2010-04-12 BPK 82 str. 3 d. pagrindu A. M. apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, dėl V. G. pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką A. M. buvo pritaikytas BPK 82 str. 3 d. numatytas specialaus liudytojo statusas, t.y iš esmės jis buvo įtariamas padaręs V. G. nurodytą nusikalstamą veiką – dokumento suklastojimą. Ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-00443-10 atlikus rašysenos tyrimą specialisto išvada Nr. 11-1541 (10), konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)eilutėse „gavėjo parašas“ pasirašė V. G.. 2010-09-28 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-433-10 nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. pagrindais, kadangi buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)nėra suklastoti. Atsižvelgiant į 2011-03-21 V. G. prašymą paskirti naują ekspertizę dėl jo parašų, 2010-05-02 paskirta nauja užduotis specialistams ir 2011-05-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(03053)-IS1-2927 nurodoma, kad parašus, esančius patektų tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)eilutėse „gavėjo parašas“, pasirašytus V. G. vardu, pasirašė V. G.. Taigi byloje yra įrodyta, kad V. G. ginčijamus parašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs ne kas kitas op pats V. G.. Su tuo jis sutiko bylą nagrinėjant teisme ir pripažino, kad galėjo pasirašyti šiuose dokumentuose.

Vertinant V. G. parodymus, nustatyta, kad apklausiamas teisme jis parodė, kad kaltu prisipažįsta ir apklausos pradžioje parodė, kad pasirašinėjo ant jam rodomų vietų, kur turi pasirašyti ir jis neskaitydamas pasirašė ten, kur jam nurodė. Su teisininku pasirašė du popieriukus, visą kitą jam padavė buhalterija. Nežinojo, kad jo parašai, buvo pasirašęs ant kokio tuščio lapo. Tačiau jau tuos pačios apklausos metu parodė, kad pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuščio blanko, kuriame nebuvo nurodyta pinigų suma. Parodė ir tai, kad kai direktorius jam davė pasirašyti daug popierių, galvojo, kad pasirašo ant darbo sutarties. Vieną darbo sutarties lapą perskaitė, jis skubėjo ir prašė pasirašyti, nurodydamas vietas. Parodė, kad į darbą jį priėmė direktorius ir parodė į liudytoją A. M. nurodydamas, kad būtent jis davė jam pasirašyti dokumentus. Tokiais parodymais V. G. iš esmės pakeitė tuos pačios apklausos metu teisme nurodytas aplinkybes dėl parašų ant dokumentų ir kas jam šiuos dokumentus pasirašyti pateikė. Be to, teisme V. G. parodė, kad policijai pranešė, kad parašai yra ne jo, vienas parašas labai įtikinantis, kitas – ne ir dėl to suabejojo parašo tikrumu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pranešus apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nemelavo, ikiteisminio tyrimo metu Nr. 17-1-00443-10 melagingų parodymų nedavė. 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)jis nepasirašinėjo (3 T., b.l. 7). Buvo apklausiamas liudytoju Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, tačiau melagingų parodymų nedavė, o parašas ant kasos išlaidų orderio yra ne jo. Iš esmės tokiais parodymais jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-00443-10, kuris buvo pradėtas dėl jo 2010-02-08 pareiškimo, kur jis davė kategoriškus parodymus, kad 2009-10-01 jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės gavo 1000 Lt, už kuriuos pasirašė kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) ir daugiau jokiuose kasos išlaidų orderiuose jis nepasirašinėjo. A. M. jam visuomet atlyginimą išmokėdavo grynais ir 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)parašai yra ne jo, t.y. jis juose nepasirašinėjo ir orderiuose nurodytų pinigų negavo. Kas pasirašė orderiuose nežino, galimai A. M.. Kad šiuose orderiuose jo parašai yra suklastoti (1 T., b.l. 14, 24-25; 3 T., b.l. 7). T.y. tokiais parodymais jis nebuvo nurodęs apie jokius abejones sukėlusius parašus dokumentuose, apie pateiktus pasirašyti tuščius lapus ir pan., o davė aiškius, nedviprasmiškus parodymus apie suklastotus jo parašus 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir kad atigalėjo padaryti būtent bendrovės direktorius A. M.. Dėl tokių V. G. nenuoseklių, prieštaringų, kiekvienos apklausos metu vis naujais faktais papildomų parodymų, jo teisme pateikta nauja įvykio versija, kad jis pasirašinėjo daug įvairių popierių ir manė, kad tai sutartis, kad neva pasirašė ant tuščių lapų ir blankų, kuriuose nebuvo nurodytos pinigų sumos, kad pareiškimą rašė dėl to, jog suabejojo savo parašu nes nebuvo gavęs ir 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų pinigų, teismas nepripažįsta įrodymu, kad V. G. pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą ir duodamas melagingus parodymus sąžiningai klydo. O nustatyti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad jis, žinodamas apie tai, kad pasirašė 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-02-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu būdų siekdamas išspręsti ginčą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neva neišmokėtų pinigų, 2010-02-08 pareiškimu, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl oficialaus dokumento suklastojimo pagal BK 300 str. 1 d., Vilniaus m. 2 PK viršininkui pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko 2010-02-25 Vilniaus miesto 6 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas N. 17-1-00443-10, pagal BK 300 str. 1 d. ir ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pagal BK 235 str., jis davė melagingus parodymus: 2010-03-01 8.50 val. – 9.15 val. apklausiamas liudytoju ir papildomai apklausiamas liudytoju 2010-05-11 13.15 val. - 15.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme davė melagingus parodymus. Teismų praktikoje vertinama, kad baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t.y. nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumą; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą. Šio nusikaltimo sudėtis formali ir baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas laikomas baigtu, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo (davė parodymus), protokolą (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-500/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pranešdamas apie žinomai nebūtą nusikaltimą kaltininkas, žinodamas, kad realiai nėra padarytas nusikaltimas, melagingai, apie jį praneša t.y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, apie nebūtą nusikalstamą, t.y. apie veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju pakanka tik pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pasekmių, t.y. baudžiamojo persekiojimo pradėjimas šiuo atveju nėra būtinas.

Taigi šiame straipsnyje numatytos dvi nusikaltimų sudėtys – melagingas įskundimas ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-341/2011).

Tiek BK 236 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atitinkamai institucijai praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje, dėl baudžiamojo įstatymo taikymo netinkamai kvalifikuojant nusikalstamas veikas kaip BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, yra nuomonių, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus ir tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-458/2011).

Kaltinamajame akte V. G. veiksmai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2 veikos) ir 236 str. 1 d. Tačiau teismas įvertina tai, kad melagingus parodymus V. G. davė apie tas pačias aplinkybes tame pačiame ikiteisminiame tyrime, todėl padarė vieną testinę nusikalstamą veiką o ne dvi.

Pažymėtina ir tai, kad BK 235 str. 1 d., be kitų veikų, numatyta ir atsakomybė už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą apklausiant asmenį kaip liudytoją (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-976 redakcija, įsigaliojo nuo 2010-07-20). Nusikalstamas veikas V. G. padarė 2010-02-08 (pareiškimas apie padarytą nusikaltimą) bei 2010-03-01 nuo 08.50 val. iki 09.15 val. (apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-433-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK) ir 2010-05-11 nuo 13.15 val. iki 15.00 (papildomai apklaustas liudytoju). Tuo metu galiojo BK 235 str. 1 d. 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri nenumatė atsakomybės už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką, tačiau numatė atsakomybę už melagingų parodymų davimą. 2010-06-30 įstatymu Nr. XI-976 (įsigaliojo nuo 2010 07 20) (Žin., 2010, Nr. 86-4528) BK 235 str. 1 d. sudėtis buvo pakeista, joje numatant atsakomybę ir už pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte nėra nurodyta inkriminuojamo BK 235 str. 1 d. sudėties redakcija, teismas daro išvadą, kad V. G. inkriminuota paskutinė šiuo metu galiojanti BK 235 str. 1 d. redakcija. BK 236 str., be kitų veikų, numatyta atsakomybė už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. BK 236 str. redakcija nesikeitė. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika iki 2010-06-30 įstatymo įsigaliojimo buvo tokie, kad asmeniui pranešus apie žinomai nebūtą nusikaltimą (melagingą pranešimą apie nusikaltimą), jo veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 236 str. 1 d. Konkrečiu atveju pagal teismų praktika nėra būtina, kad asmuo dėl tokios veikos būtų įspėjamas dėl atsakomybės už melagingo skundo ar pareiškimo pateikimą. Ši veika laikoma baigta, kuomet asmuo praneša apie nusikaltimą (raštu ar žodžiu) ir tolimesni jo veiksmai kvalifikavimui nėra svarbūs. Paprastai asmuo, pranešęs apie nusikaltimą, policijos įstaigoje apklausiamas kaip liudytojas apie jam žinomas nusikaltimo aplinkybes ir prieš apklausą jis jau įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. Liudytojui pradėjus duoti melagingus parodymus, BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra pradėta daryti o pasirašant apklausos protokolą laikoma baigta. Todėl tarp BK 236 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pabaigos ir BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pradžios yra laiko tarpas, yra skirtingas jų baigtumo momentas, todėl toks kvalifikavimas iš esmės pagrįstas ir kvalifikuojant V. G. veiksmus pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, jo veiksmai atitiktų BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Tačiau, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kai iš esmės už tas pačias veikas numatyta atsakomybė ir BK 235 str. 1 d., ir BK 236 str. 1 d., laikytina, kad BK 235 str. 1 d., be kitų veikų, numatyta atsakomybė už „pateikimą melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką“, ir BK 236 str. 1 d. numatyta atsakomybė už „pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą“, lyginant abiejų veikų sudėčių konstrukcijas, jose numatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus. Tačiau tai išreikšta kitais žodžiais – „pateikimas“ atitinka „pranešimą“, melagingas“ atitinka „žinomai nebūtą“, „nusikalstama veika“ atitinka „nusikaltimą“. Įstatymų leidėjui vienoje BK 235 str. 1 d. sudėtyje numačius atsakomybę ir už pateikimą melagingo skundo apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą, teismas mano, kad konkrečiu atveju V. G. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 235 str. 1 d. Kadangi veika kvalifikuojama tik pagal vieną straipsnį ir atitinkamai skirtina viena bausmė (o ne dvi, kaip būtų veiką kvalifikavus pagal ankstesnę redakciją), dabar galiojanti redakcija yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas ir jis turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), todėl V. G. veiksmai kvalifikuotini pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. redakciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors teisme V. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo teisme duoti nenuoseklus ir prieštaringi parodymai, kurie aptarti anksčiau, negali būti laikomi kaip prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Be to nėra ir dar vieno būtino požymio, t.y., kad asmuo ne tik prisipažįsta bet ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. V. G. anksčiau neteistas, yra II grupės invalidas, vedęs, nedirba.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismo posėdyje prokuroras prašė skirti V. G. laisvės atėmimo bausmę, kadangi pastarajam paskyrus kitos rūšies BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes jis jų atlikti negalės. Tačiau atsižvelgiant į BK 55 str., bausmės tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę teismas neturi motyvų paskirti V. G. laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublikos BK 235 str. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra II grupės invalidas ir mano, kad V. G. skirtina bauda lygi įstatyme nustatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 valandos iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ir kita aktyvia socialine veikla.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos laisvės apribojimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij