- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- A-525-1920-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01489-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- I. L. A., uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. A. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. L. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ skundus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. L. A. skundu (t. I, b.l. 1–3), kurį patikslino (t. I, b.l. 153, 158–163), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Utenos AVA) 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 13-30056 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ (toliau – ir Sprendimas) 6 punktą. Taip pat prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad Sprendimo 6 punkte nustatyta, kad pareiškėjai pereina visos teisės ir pareigos pagal 2004 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N62/2004-0014. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. priklausančią žemę pareiškėja pateikė dar 1991 metais ir per visą šį laikotarpį jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad atkuriama nuosavybės teisė yra apsunkinta trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. kad 2004 m. liepos 29 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Utenos apskrities viršininko ir AB „Ambraziškių krakmolas“ (toliau – ir Sutartis). Nuomos sutartis sudaryta po to, kai pareiškėja kreipėsi su prašymu atkurti jai nuosavybės teisę ir kai buvo pripažinta pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą. Žemės nuomos terminas yra 99 metai, neatsižvelgiant į tai, kad nuo 1991 metų buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. AB „Ambraziškių krakmolas“ teisinis statusas iš juridinių asmenų registro išregistruotas 2010 m. sausio 8 d., kas, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad Utenos AVA, priimdama Sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal Sutartį, kuri neteko juridinės galios nuo nuomininko AB „Ambraziškių krakmolas“ išregistravimo. Nurodė, kad žemės nuomos sutarties pabaigos pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.562 straipsnyje, o vienas jų – kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. AB „Ambraziškių krakmolas“ likvidavimas pasibaigė 2010 m. sausio 8 d., likvidavimo procedūra buvo pradėta dar iki 2010 metų. Kadangi Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, Utenos AVA privalėjo patikrinti nuomos sutarties sudarymo teisėtumo ir galiojimo aplinkybes. Pabrėžė, jog tik iš atsakovo atsiliepimo šioje byloje pareiškėja sužinojo, kad iš bankrutavusios AB „Ambraziškių krakmolas“ statinius, esančius 4,0550 ha ploto žemės sklype, Molėtų rajono savivaldybėje, Giedraičių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, įsigijo UAB „Arudita“, kuris perėmė teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti konkreti veikla. Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams, o kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas, atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, todėl Utenos AVA, prieš sudarydama nuomos sutartį, turėjo nustatyti ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę ir žemės nuomos termino nustatymo motyvus išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Teigė, jog statiniai, dėl kurių eksploatavimo buvo sudaryta nuomos sutartis, niekada nebuvo eksploatuojami, todėl ir nuomos sutartis yra neteisėta. Be to, nuomos sutartis buvo sudaryta be aukciono. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28.1 punkte nustatyta, kad įrašyti statiniai ir įrenginiai, kuriems naudoti jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami tie žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie priklauso pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Pažymėjo, jog nors šiuo atveju statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, turintys paskirtį, dar prieš sudarant nuomos sutartį jie nebeatliko nekilnojamojo turto registre statiniams numatytos paskirties, nes dalis šių statinių yra sugriuvę, o kita dalis – griūvantys, todėl jie laikytini neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo, o nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 28 punktu, išnuomojami šie naudojami žemės sklypai kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose privatizuotų ūkinės-komercinės paskirties pastatų užimti žemės sklypai išnuomojami iki žemės nuosavybės teisės atkūrimo šios žemės savininkams, o ilgesniam laikui – tik laisvos žemės fondo žemėje. Kadangi prašymas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo paduotas 1991 metais, žemė, dėl kurios sudaryta nuomos sutartis, negali būti vertinama kaip laisva žemės fondo žemė, todėl ir nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik iki žemės nuosavybės teisės atkūrimo šios žemės savininkams. Be to, UAB „Arudita“, priešingai nei to reikalauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis, nenaudoja žemės sklypo pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir ūkinį veiklos būdą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjos I. K. A. skundą (t. I, b.l. 18–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį I. L. A. 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 13-30056 atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta natūra J. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė, yra kitiems juridiniams asmenims priklausantys statiniai ir įrenginiai. Rengiant nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir formuojant grąžintiną natūra žemės sklypą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalimi, kuri nustato, kad kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. AB „Ambraziškių krakmolas“ 2003 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių dėl ilgalaikės žemės sklypų nuomos, t. y. 99 metams, siekdamas užtikrinti tinkamą nuosavybės teise valdomų statinių ir įrenginių, esančių 4,0550 ha žemės sklype, eksploatavimą. 2004 m. sausio 28 d. buvo priimtas Utenos AVA įsakymas Nr. 16-104 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų patvirtinimo Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte“, kuriuo patvirtintas fizinių ir juridinių asmenų, taip pat ir AB „Ambraziškių krakmolas“, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, reikalingi nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatacijai, sąrašas. 2004 m. balandžio 7 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 62/2004-0014, pagal kurią AB „Ambraziškių krakmolas“ išnuomotas 4,0550 ha žemės sklypas. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, įregistruoti pastatai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Arudita“, kuris pastatus įsigijo iš varžytinių, kai buvo likviduojamas AB „Ambraziškių krakmolas“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 4,0550 ha žemės sklype, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, yra įregistruoti pastatai (reagentinio ūkio pastatas, sandėlis, aparatinė, siurblinės) ir kiti statiniai (inžinieriniai), nuosavybės teise priklausantys UAB „Arudita“. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotas juridinis faktas – sudaryta 4,0550 ha žemės sklypo nuomos sutartis. Nurodomas nuomininkas yra UAB „Arudita“, o 2004 m. liepos 29 d. sudaryta nuomos sutartis galioja nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2103 m. liepos 29 d. Todėl UAB „Arudita“ yra sąžiningas ir teisėtas AB „Ambraziškių krakmolas“ nuosavybės teise valdytų statinių ir įrenginių perėmėjas ir valdytojas, kuriam perėmus statinius ir įrenginius, perėjo ir teisės bei pareigos pagal Sutartį. Remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 28.1 punktu, padarė išvadą, jog teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Arudita“ skundu (t. II, b.l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą. Taip pat prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2004 m. liepos 29 d. tarp Utenos apskrities viršininko ir AB „Ambraziškių krakmolas“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N62/2004-0014, kurios 3 punkte buvo nustatyta, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitos paskirties žemė, pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos, teritorijos gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti. Sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Pažymėjo, jog šiame žemės sklype yra įrengti valymo įrenginiai (dalis objekto statinių egzistavo jau nuo 1965 m.), kurių savininku buvo ir juos eksploatavo AB „Ambraziškių krakmolas“. Jam bankrutavus nuosavybės teise turėtus pastatus bei statinius 2008 m. sausio 3 d. įsigijo UAB „Arudita“. Nurodė, jog jo tinkamai neinformavus, Utenos AVA Sprendimu nuspręsta I. L. A. atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. S. nuosavybes teisėmis valdytą žemę, t. y. atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta žemė natūra 4,0550 ha dydžio žemės sklype, kurį Sutarties pagrindu valdo UAB „Arudita“. Pabrėžė, jog CK 6.560 straipsnyje nustatyta, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Tuo tarpu nei Utenos AVA, nei jos teisių perėmėja Tarnyba UAB „Arudita“ neinformavo nei apie būsimą nuomojamo žemės sklypo perleidimą privačion nuosavybėn, nei apie žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn faktą. Nurodė, kad UAB „Arudita“ nebuvo informuotas net apie vykdomą piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, o atsakovui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises į UAB „Arudita“ faktiškai naudojamą sklypą natūra ir apie tai nepranešus jam, nesudarius galimybės dalyvauti nuosavybės atkūrimo procese ir priimant sprendimą išreikšti savo poziciją ir išspręsti turto naudojimosi ir kitus klausimus su būsimu savininku, akivaizdžiai buvo pažeisti jo interesai, teisingumo, sąžiningumo bei bendradarbiavimo principai. Pažymėjo, jog, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punktu, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jei žemė yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Ginčo sklype yra įrengti sėsdintuvai ir dumblo aikštelės, kurie yra tvenkiniai, todėl žemės sklypas, kuriame įrengti šie statiniai, turėtų būti išperkamas valstybės ir negali būti grąžinamas natūra, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą atkurtos nepagrįstai. Pabrėžė, jog Sprendimu buvo pažeistos UAB „Arudita“ teisės ir teisėti interesai bei teisėtų lūkesčių principas, nes Sprendimu buvo eliminuota galimybė bendrovei pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą įsigyti faktiškai valdomą valstybinės žemės sklypą, užstatytą jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimais į pareiškėjo UAB „Arudita“ skundą (t. II, b.l. 68–71, 73–76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Molėtų rajono Giedraičių seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2009 m. kovo 10 d. gautas I. L. A. prašymas suteikti 4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone, kurį tuo metu naudojo AB „Ambraziškių krakmolas“ gamykla. Žemės sklypas Nr. 382-1 (4,0550 ha ploto), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone, paženklintas dar 2001 m. balandžio 9 d. I. L. A. 2010 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu įregistruoti jos vardu pamatuotus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, o tai reiškia, kad I. L. A. buvo žinoma, kad žemės sklype Nr. 382-1 (4,0550 ha) yra AB „Ambraziškių krakmolas“ nuosavybės teise valdomi pastatai, ir ji buvo susipažinusi su žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais, jai buvo žinomos ir aiškios sklypų ribos ir kartu aplinkybė, kad yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. I. L. A. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę procese ir jai buvo žinomas faktas, kad 4,0550 ha žemės sklype sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės nuomos sutartis. Pažymėjo, jog pagal Sprendimo 6 punktą, teisės ir pareigos pagal Sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Žemės sklype, į kurį I. L. A. 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 13-30056 buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta natūra, yra kitiems juridiniams asmenims priklausantys statiniai ir įrenginiai. Nurodė, kad rengiant nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir formuojant grąžintiną natūra žemės sklypą, buvo vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostata, kad kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. AB „Ambraziškių krakmolas“ 2003 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių dėl ilgalaikės žemės sklypų nuomos, t. y. 99 metams, siekdamas užtikrinti tinkamą nuosavybės teise valdomų statinių ir įrenginių, esančių 4,0550 ha žemės sklype, eksploatavimą. Buvo priimtas Utenos AVA 2004 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 16-104 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų patvirtinimo Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte“, kuriuo patvirtintas fizinių ir juridinių asmenų sąrašas, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai reikalingi nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, o kartu ir AB „Ambraziškių krakmolas“. 2004 m. balandžio 7 d. sudaryta Sutartis, pagal kurią AB „Ambraziškių krakmolas“ išnuomotas 4,0550 ha žemės sklypas, reikalingas turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Pažymėjo, jog jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad AB „Ambraziškių krakmolas“ bankrutavo, o jo teisių perėmėju tapo UAB „Arudita“, nes nei AB „Ambraziškių krakmolas“, nei jo teisių perėmėjas UAB „Arudita“ nesikreipė ir neinformavo Molėtų žemėtvarkos skyriaus apie pastatų, esančių 4,0550 ha žemės sklype, perleidimą ir teisių bei pareigų pagal Sutartį perėjimą. Ši aplinkybė atsakovui tapo žinoma tik prasidėjus teisminiam ginčui, todėl jis atskirai neinformavo UAB „Arudita“ apie nuomotojo pagal Sutartį pasikeitimą. Pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo žemės sklypą vyko lygiagrečiai ir abi suinteresuotos šalys, t. y. I. L. A. ir AB „Ambraziškių krakmolas“, aktyviai dalyvavo šiuose procesuose, jiems buvo žinoma ir apie sudaromą Sutartį, ir apie nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės grąžinimą natūra. Todėl UAB „Arudita“, būdamas AB „Ambraziškių krakmolas“ turto perėmėjas, turėjo žinoti ir žinojo, kad yra rengiama nuosavybės teisių atkūrimo byla dėl žemės grąžinimo natūra. Nesutiko su teiginiu, kad ginčo žemės sklypas turėtų būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį, nes šioje žemėje nėra įrengtų tvenkinių ar pramoninės žuvininkystės tvenkinių, kadangi tokie duomenys nėra registruoti viešajame registre.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (t. III, b.l. 71–78) skundus patenkino ir panaikino Sprendimą.
Atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A143-942/2006, A438-307/2009, A146-521/2010, A261-1313/2010), pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje, aiškinant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas, ne kartą konstatuota, kad nei nuomojamos žemės statusas, nei tai, jog joje yra nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai), nėra teisinė kliūtis grąžinti šią žemę natūra buvusiems savininkams (jų įpėdiniams), jeigu ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Nustatė, kad AB „Ambraziškių krakmolas“ 2003 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių dėl ilgalaikės žemės sklypų nuomos, t. y. devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui, siekdamas užtikrinti tinkamą nuosavybės teise valdomų statinių ir įrenginių, esančių 4,0550 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) eksploatavimą. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, buvo priimtas Utenos AVA 2004 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 16-104 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų patvirtinimo Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte“, kuriuo patvirtintas fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant ir AB „Ambraziškių krakmolas“, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, reikalingi nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatacijai, sąrašas. 2004 m. liepos 29 d. buvo Sutartis, kuria AB „Ambraziškių krakmolas“ išnuomotas 4,0550 ha žemės sklypas, reikalingas turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Padarė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėja I. L. A. neturėjo galimybės daryti įtakos pasirašomos sutarties sąlygoms, nes sutartis buvo pasirašyta prieš nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą.
Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip susitarimas dėl daiktinės teisės – ilgalaikės nuomos nustatymo. Atsižvelgė į CK 4.20, 4.167 straipsnius ir nurodė, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti nuomos sutartį, ypač svarbus yra nuomos santykių pagrindas, t. y. savininko ir nuomininko susitarimas, kai nuomos kvalifikavimą, kaip ilgalaikės, lemia susitarimo turinys. Pažymėjo, jog CK 4.168 straipsnis nustato būtinus ilgalaikės nuomos sutarčiai elementus, remiantis kuriais nuoma įvardijama konkrečiai kaip ilgalaikė. Atitinkamai nuomos, kaip ilgalaikės, įvardijimas pačioje nuomos sutartyje nelaikytinas formalumu, kurį galima įsivertinti pagal kitas nuomos sutarties sąlygas, arba pagal kitų nuomos sutarties sąlygų aiškinimo taisykles bendrame kontekste padaryti išvadą, kad nuoma turėtų būti suprantama kaip ilgalaikė, nes šalių susitarimas dėl būtent ilgalaikės nuomos iš esmės apsprendžia tokio susitarimo teisines pasekmes, numatytas CK 4.169 straipsnio 3 dalyje, bei atriboja ilgalaikės nuomos sutartį pagal jos turinį nuo nuomos sutarties, sudarytos prievolių atsiradimo pagrindais. Tuo tarpu CK 4.165 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota, tačiau jos terminas negali būti trumpesnis kaip 10 metų, neturi būti aiškinama tokiu būdu, kad visos nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam kaip 10 metų terminui, yra kvalifikuotinos kaip ilgalaikės nuomos sutartys. Ilgalaikę nuomą reglamentuojantys CK straipsniai nenustato, kad nuomos terminas, ne trumpesnis kaip 10 metų, yra nuomos santykius kvalifikuojantis požymis, o ilgas nuomos terminas dar nereiškia, kad nuomos santykiai turi būti kvalifikuojami kaip ilgalaikė nuoma pagal CK X skyriaus normas. Nors Sutarties sąlygose yra nustatytas 99 metų žemės nuomos terminas, šalys Sutartyje nesusitarė, kad jos sudaro ilgalaikę žemės nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo Sutartį kvalifikuoti kaip ilgalaikę nuomą pagal CK 4.165-4.169 straipsnis (daiktinė teisė), o Sutartis kvalifikuotina kaip nuomos sutartis, sudaryta pagal CK XXIX skyriaus normų nuostatas (prievolė). Nustatė, kad 4,0550 ha žemės sklype, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, įregistruoti pastatai ir kiti statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Arudita“, kuris pastatus įsigijo per aukcioną iš AB „Ambraziškių krakmolas“. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodomi UAB „Arudita“ nuosavybės teisių į minėtus pastatus ir statinius įregistravimo pagrindai – 2008 m. vasario 1 d. aktas, 2011 m. birželio 1 d. priėmimo – perdavimo aktas, 2008 m. sausio 30 d. protokolas Nr. 3, 2008 m. vasario 20 d. priėmimo – perdavimo aktas. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotas juridinis faktas – sudaryta 4,0550 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) nuomos sutartis. Nurodomas nuomininkas – UAB „Arudita“ (įmonės kodas 144713180), įregistravimo pagrindas – valstybinės žemės sklypo 2004 m. liepos 29 d. nuomos sutartis Nr. N62/2004-0014, taip pat 2008 m. sausio 30 d. protokolas Nr. 3 ir 2008 m. vasario 1 d. priėmimo – perdavimo aktas. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį – galioja nuo 2008 m. spalio 1 d. Nurodomas terminas – iki 2103 m. liepos 29 d. Remiantis šiais faktais, atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Arudita“ yra sąžiningas ir teisėtas AB „Ambraziškių krakmolas“ nuosavybės teise valdytų statinių ir įrenginių perėmėjas ir valdytojas, kuriam perėmus statinius ir įrenginius perėjo ir teisės bei pareigos pagal Sutartį. Nurodė, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 28.1 punktu, padarė išvadą, jog teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Nustatė, kad AB „Ambraziškių krakmolas“ buvo likviduotas bankrutavęs ir 2010 m. sausio 8 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Ginčijamas Sprendimas priimtas 2010 m. birželio 8 d., t. y. dėl nuomos objektu buvusio žemės sklypo teisinio ir faktinio likimo spręsta po buvusio žemės nuomininko likvidavimo. Tuo tarpu pagal CK 6.562 straipsnį, žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Nurodė, jog, likviduojant AB „Ambraziškių krakmolas“, 2011 m. birželio 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu UAB „Arudita“ nuosavybėn perėjo tik statiniai, kuriuos, atstovo teigimu, jis įsigijo aukciono būdu, todėl teisių į žemės sklypo nuomą perėjimo UAB „Arudita“ klausimai turi būti sprendžiami tiesiogiai taikant teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinius santykius, atsiradusius likvidavus žemės nuomininku buvusį juridinį asmenį. Konstatavo, jog dėl to negalima pagal analogiją taikyti CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes ši teisės norma nustato kitokios prigimties teisinį santykį ir iš jo atsirandančias pasekmes, t. y. teisinį santykį, atsirandantį kaip atlygintino sandorio – pirkimo-pardavimo sandorio pasekmė, kai teisės į žemės sklypą nepasibaigia, o nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymėjo, jog likviduotas AB „Ambraziškių krakmolas“ naudojosi 4,0550 ha žemės sklypu ir akivaizdu, kad žemės sklypo ribos buvo nustatytos, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį bei šiai veiklai vykdyti reikšmingas aplinkybes. UAB „Arudita“ 2011 m. birželio 1 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perėmė nuosavybėn ne įmonę, kaip turtinį kompleksą, o tik likviduotai įmonei priklausiusius statinius, todėl UAB „Arudita“ negali perimti tų žemės naudojimo teisių, kurias likviduota įmonė turėjo dėl savo veiklos pobūdžio. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-462/2006), konstatavo, kad likvidavus įmonę yra teisinis pagrindas spręsti UAB „Arudita“ reikalingo įgytiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo klausimą, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, detalizuota Taisyklių 28.1, 30.11, 31.3 punktuose. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro identifikaciniai duomenys patvirtina, jog AB „Ambraziškių krakmolas“ teisinis statusas išregistruotas, išregistravimo data – 2010 m. sausio 8d., o duomenų būklė – visiškai sutvarkyti duomenys, todėl Utenos AVA, priimdamas Sprendimą, kuriuo pareiškėjai I. L. A. atkurta nuosavybės teisė į J. S. žemę, esančią Molėtų rajono savivaldybėje, Giedraičių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal Sutartį, nes ši Sutartis neteko juridinės galios nuo nuomininko AB „Ambraziškių krakmolas“ išregistravimo momento (2010-01-08). Nors pareiškėja I. L. A. prašo panaikinti tik ginčijamo Sprendimo 6 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo registro duomenų bazėje įregistruotos UAB „Arudita“ nuosavybės teisės į 4,0550 ha žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius, naikintinas visas Sprendimas, nes patenkinus pareiškėjos prašymą ir panaikinus tik Sprendimo 6 punktą susidarytų kebli teisinė situacija.
Kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. priklausančią žemę pareiškėja I. L. A. pateikė 1991 metais, iš bylos medžiagos matyti, kad iki Sprendimo, kurį I. L. A. gavo 2011 m. birželio 10 d. pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, kad tarp Utenos apskrities viršininko ir AB „Ambraziškių krakmolas“ 2004 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Sutartis, atmestinas argumentas, kad I. L. A. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pabrėžė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai buvo pranešta apie Sutartį.
III.
Pareiškėja I. L. A. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 88–90), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo 6 punktą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, kad Utenos AVA teisėtai jai atkūrė nuosavybės teises į jos tėvo J. S. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Sprendimą visą apimtimi yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2. Pabrėžia, jog AB „Ambraziškių krakmolas“ teisinis statusas išregistruotas, išregistravimo data – 2010 m. sausio 8 d., o duomenų būklė – visiškai sutvarkyti duomenys. Todėl, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Utenos AVA, priimdamas Sprendimą, neturėjo pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal Sutartį, nes pastaroji neteko galios nuo nuomininko AB „Ambraziškių krakmolas“ išregistravimo momento. Be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato nekilnojamojo turto registro nuostatai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 61 punktu, juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos, gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą ar pasikeitimą. Todėl teismui nustačius, kad Sutartis Sprendimo 6 punkte įrašyta neteisėtai, turėjo būti panaikintas tik šis Sprendimo punktas.
3. Teismas nepaaiškino, kokia kebli situacija susidarytų tuo atveju, jeigu būtų panaikintas tik pareiškėjo prašomas Sprendimo 6 punktas, nepateikė jokių tokį jo teiginį pagrindžiančių argumentų. Atitinkamai taip buvo apribotos pareiškėjos galimybės efektyviai pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą ir apribota jos teisė į tinkamą procesą.
Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 92–96), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų Sprendimo neteisėtumą iš esmės, nėra pagrindo naikinti Sprendimą visą apimtimi, o ne tik jo 6 punktą.
2. Atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas, tai, kad Sutartis, pagal kurią AB „Ambraziškių krakmolas“ išnuomotas 4,0550 ha žemės sklypas jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, buvo sudaryta ir galiojo nuo 2004 m. liepos 29 d. (vėliau nuomininko teisės ir pareigos pagal Sutartį, įsigijus visus ginčo žemės sklype esančius pastatus ir statinius, perėjo UAB „Arudita“), o nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra, atkurtos 2010 m. birželio 8 d. Sprendimu, daro išvadą, jog tarp šalių susiklostė faktiniai žemės naudojimo turimiems pastatams eksploatuoti santykiai, kurie iš esmės atitiko Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje reglamentuotą situaciją. Atitinkamai tai reiškia, kad nebuvo kliūčių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese grąžinti žemę natūra.
3. Pažymi, jog Sprendimu I. K. A. nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra, atkurtos į du žemės sklypus – 0,32 ha žemės sklypą Nr. 704 ir 3,68 ha žemės sklypą, patenkantį į 4,0550 ha dydžio žemės sklypą. Tuo tarpu ginčas kilo dėl nuomos teisinių santykių, susijusių tik su 4,0550 ha žemės sklypu, o nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo į 0,32 ha žemės sklypą Nr. 704 klausimas nekilo, todėl panaikinus Sprendimą visa apimtimi, pažeidžiama pareiškėjos I. L. A. teisė į nuosavybę.
4. Pabrėžia, jog pareiškėja 2011 m. lapkričio 4 d. patikslintu skundu prašė panaikinti ir Sutartį, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi šioje dalyje patikslintą skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad šis skundo reikalavimas yra susijęs su civiliniais nuomos santykiais, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas pasisakė, kad Sutartis neteko juridinės galios nuo nuomininko AB „Ambraziškių krakmolas“ išregistravimo momento, taip peržengdamas kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad likvidavus įmonę yra teisinis pagrindas spręsti UAB „Arudita“ reikalingo įgytiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo klausimą, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Taisyklių 28.1, 30.11, 31.3 punktuose. Tačiau nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos reglamentuoja kitokio pobūdžio teisinius klausimus, o nurodyti Taisyklių punktai neegzistuoja.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos I. L. A. apeliacinį skundą (t. III, b.l. 101–102) nurodo, kad apeliacinis skundas pagrįstas ir jis turi būti tenkinamas.
Pareiškėjas UAB „Arudita“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 109–114) prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:
1. Remdamasis CK 6.349, 6.559 straipsniais, teigia, kad pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Šiuo atveju Sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Be to, ginčo sklypą UAB „Arudita“ iš AB „Ambraziškių krakmolas“ nupirko varžytinėse ir tai buvo įregistruota viešajame registre, todėl UAB „Arudita“ perėjo ir nuomos teisė į ginčo sklypą.
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime patenkino ne tik pareiškėjos I. L. A., bet ir UAB „Arudita“ skundą, todėl pareiškėjos teiginiai dėl procesinių pažeidimų, taip pat susijusių su Sprendimo panaikinimu visa apimtimi, yra nepagrįsti.
3. Remdamasis CK 6.560 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties 18 punkte Utenos AVA įsipareigojo informuoti nuomininką apie būsimą nuomojamo žemės sklypo perleidimą privačion nuosavybėn žemės savininkams ar kitokį teisių suvaržymą į nuomojamą žemės sklypą, pabrėžia, jog Sprendimu pareiškėjai I. L. A. nuosavybės teisės atkurtos, jo tinkamai neinformavus. Tuo tarpu atsakovas turėjo vadovautis ne tik CK nuostatomis, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Be to, UAB „Arudita“ apskritai nebuvo informuotas apie vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
4. Sutinka su Tarnybos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad Sutartis yra netekusi juridinės galios nuo nuomininko AB „Ambraziškių krakmolas“ išregistravimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pareiškėjai I. L. A. Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Utenos AVA) 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 13-30056 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ bei jį pakeitusiu 2011m. balandžio 21d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-447 atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, t.y. į 0,32 ha žemės sklypą Nr. 704 ir į 3,68 ha žemės tenkančią dalį 4,0550 ha dydžio žemės sklype Nr. 382-1 su Utenos apskrities viršininko administracija (t. 1 b.l. 5, 6).
Pareiškėja I. L. A. ginčija Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 13-30056 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ 6 punktą, kuriame numatyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybės žemės nuomos 2004 07 29 sutartį Nr. N62/2004-0014 pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.562 straipsnio nuostatomis įvertino, kad valstybės žemės nuomos 2004 07 29 sutartis Nr. N62/2004-0014 neteko juridinės galios nuo 2010 01 08, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą.
Tačiau administracinių teismų kompetencijai nėra priskiriama spręsti bylų dėl sutartinių teisinių santykių, tame tarpe ir dėl valstybės žemės nuomos teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl valstybės žemės nuomos 2004 07 29 sutarties Nr. N62/2004-0014 ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jos juridinės galios pasibaigimo.
Į nagrinėjamą bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad jame yra įregistruotas juridinis faktas, jog 4,055 ha ploto ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos 2004 07 29 sutarties Nr. N62/2004-0014, 2008 01 30 protokolo bei 2008 02 01 priėmimo perdavimo akto pagrindu nuomoja UAB „Arudita“(t. 1 b.l.23-32).
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas jog UAB „Arudita“ nuomoja ginčo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), būtų panaikintas ar pakeistas. Todėl nėra pagrindo šiuo viešame registre įregistruotu juridiniu faktu nesivadovauti ar jį vertinti kitaip, nei nurodyta pačiame registre, t.y. nėra jokio pagrindo teigti, jog valstybinės žemės nuomos 2004 07 29 sutartis Nr. N62/2004-0014 yra netekusi juridinės galios ar buvo netekusi tokios galios atsakovui priimant 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13-30056 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“.
Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 11 dalis numato, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims [...] grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai [...] teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai I. L. A. nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra. Šioje žemėje, kaip tvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, UAB „Arudita“ nuo 2008 01 30 nuosavybės teise valdo 18 statinių, o nuo 2008 02 01 dar 6 statinius, kurių įrašai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkamai nuo 2008 02 20 ir 2011 06 16 (t. 1 b.l. 23-32).
Esant šioms faktinėms aplinkybėms atsakovas priimdamas 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13-30056 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai šeštame sprendimo punkte padarė įrašą apie žemės nuomos sutartį ir joje numatytų teisių ir pareigų perėjimą naujam žemės savininkui.
Konstatuotina, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos I. L. A. skundą bei naikinti Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 13-30056 šeštąjį punktą nėra.
Nagrinėjamoje byloje antrasis pareiškėjas UAB „Arudita“ yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13-30056 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia dviem esminiais argumentais, t.y. kad prieš atkuriant nuosavybės teises I. L. A. į žemę, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teises priklausantys statiniai ir kurią jis nuomoja iš valstybės, pareiškėjas nebuvo informuotas apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tuo atsakovas pažeidė LR CK 6.560 straipsnio reikalavimus, ir tuo pačiu pareiškėjui buvo apribota teisė dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, tame tarpe užkirstas kelias nusipirkti nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemę, kuri pareiškėjo manymu priskirta valstybės išperkamai, nes joje įrengti tvenkiniai.
Kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertina pareiškėjo išdėstytus argumentus.
Atsakovo 2010 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 13-30056 yra priimtas vadovaujantis ir realizuojant specialias teisės normas, t.y. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Šis įstatymas nenumato pareigos atsakovui prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuri yra nuomojama kitiems asmenims, informuoti šiuos asmenis prie priimamą sprendimą. Minėtas įstatymas taip pat nenumato jokios galimybės, kad žemės nuomininkas kokiu nors būdų dalyvautų sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese. Todėl kolegijos vertinimu ginčo santykiams netaikytinos LR CK 6.560 straipsnio nuostatos.
Kita vertus net ir padarius prielaidą, jog ginčo santykiams taikytinos CK 6.560 straipsnio nuostatos, t.y. pripažinus, kad atsakovas privalėjo pareiškėjui UAB „Arudita“ pranešti apie ruošiamą sprendimą atkurti pareiškėjai I. L. A. nuosavybės teises į žemę, kolegijos vertinimu šio reikalavimo nesilaikymas nesudaro pagrindo naikinti atsakovo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13-30056, nes toks pažeidimas iš esmės niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Priėmus ginčo sprendimą žemės nuomos sutartis lieka galioti toliau ir joje numatytos žemės savininko teisės ir pareigos pereina naujam savininkui, žemės nuomininkas, skirtingai nei teigia pareiškėjas, neįgyja jokios pirmumo teisės į žemės išsipirkimą, nes Žemės reformos įstatymo 5 straipsnis akivaizdų prioritetą suteikia nuosavybės teisių į žemę grąžinimui, o ne valstybinės žemės pardavimui.
Pareiškėjo UAB „Arudita“ argumentai, kad atsakovas sprendimą priėmė pažeisdamas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes atkūrė nuosavybės teises į žemę, kuri turtėtų būti valstybės išperkama, nes joje yra įrengti tvenkiniai, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje pateikti abejonių nekeliantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuosavybės teise jokių tvenkinių, t.y. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų nekilnojamojo turto objektų, neturi (t. 1 b.l. 23-32). Tvenkiniais įvardinti pareiškėjo turimus nekilnojamojo turto objektus – latakus, purvo sėsdintuvus, antrinius sėsdintuvus, aerokanalus, dumblo aikšteles, kontaktinį rezervuarą, vandens matavimo lataką – jokio teisėto pagrindo nėra. Kadangi pareiškėjas UAB „Arudita“ ginčo žemės sklype neturi nekilnojamojo turto objektų, kurie LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu leistų ginčo žemę įvardinti kaip valstybės išperkamą, konstatuotina, kad atsakovas priimdamas ginčo sprendimą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Apibendrinant išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tiek pareiškėja I. L. A., tiek pareiškėjas UAB „Arudita“ teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog atsakovo priimtas 2010 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 13-30056 yra neteisėtas visa apimtimi ar iš dalies, todėl konstatuotina, kad jį ar jo dalį naikinti pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundus atmesti.
Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
I. L. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų I. L. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ skundus atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.