- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-17
- Bylos Nr.
- 3K-3-462/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Pranas Žeimys
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“ ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. Č. individuali įmonė „Milčija“ prašė teismo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1 l-Ž-415 dalį dėl 17 281 kv. m žemės sklypo Alytuje, Naujojoje g. 122, paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą, įpareigoti Alytaus apskrities viršininką kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl įrašų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre atkūrimo ir įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti ieškovui šį žemės sklypą. Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. lapkričio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu įmonei buvo perduotas likviduojamos UAB „Alytaus autoservisas“ turtas - pastatai, kiemo statiniai ir inžineriniai tinklai Alytuje, Naujoji g. 122; buvo teisiškai įregistruotos nuosavybės teisės į statinius. Dėl to ieškovas kreipėsi į atsakovą Alytaus apskrities viršininką, prašydamas išnuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atsakovas nepagrįstai pareikalavo pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nustatyti sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, parengtą pagal patvirtintą detalųjį planą, nes žemės sklypas jau yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje nenumatyta, kad tokiu atveju būtų rengiamas detalusis planas. Be to, tokio pat dydžio ir tokios pat paskirties žemės sklypas jau buvo išnuomotas UAB „Alytaus autoservisas“. Ieškovo nuomone, pasikeitus žemės sklypo naudotojui nėra pagrindo iš naujo formuoti žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškovui buvo perduoti ne tik statiniai, bet ir su jais susijusi teisė į sklypo nuomą. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra faktinis žemės sklypo naudotojas, todėl žemės sklypas negalėjo būti paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Kadangi žemės sklypas jau yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, tai atsakovas turėtų būti įpareigotas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl įrašų atkūrimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis
Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad išregistravus UAB „Alytaus autoservisas“ iš Juridinių asmenų registro pasibaigė bendrovės sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, ir ši žemė priskirtina laisvos valstybinės žemės fondui (CK 6.562 straipsnio 3 punktas, Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Dėl to, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11, 31 punktais, valstybinė žemė ne aukciono tvarka išnuomojama asmenims, jei žemė užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais; tačiau žemės sklypai išnuomojami planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris yra būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams, nes detalieji planai pagal savo paskirtį yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai žemės sklype plėtoti. Taigi ieškovas, siekdamas išsinuomoti žemę ne aukciono tvarka, turi parengti naudojamo sklypo planą pagal patvirtintą detalųjį planą. Atsakovas neatsisako išnuomoti sklypą ieškovui. Kadangi ieškovas nepateikia reikalingų dokumentų, tai atsakovas pagrįstai nesudaro žemės nuomos sutarties pagal likviduotos UAB „Alytaus autoservisas“ parengtą ir kadastro žemėlapyje pažymėtą žemės sklypo planą, nors ir su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis geodezinių koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą, o ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad žemės paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą neužkerta kelio išnuomoti žemę kitam asmeniui, priešingai, suteikia galimybę tai atlikti įstatymų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas yra faktinis valstybinės žemės naudotojas, nes šiame sklype nuosavybės teise valdo pastatus, nereikšminga, nes faktinis valdymas nėra teisinis valdymas ir teisėtas žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas). Atsakovo įsakymas nepažeidžia ieškovo teisių, nes atsakovas neatsisako išnuomoti ne aukciono tvarka ieškovui žemės sklypą, būtiną statiniams eksploatuoti, tačiau pagrįstai reikalauja atlikti įstatymų nustatytas procedūras (Žemės įstatymo 9 straipsnis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11, 31.3 punktai). Pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad ieškovas yra perėmęs nuomos teisę į 2002 m. suformuotą žemės sklypą, nes išnuomojus sklypą 1993 m. šis nebuvo suformuotas; be to, turi būti nustatyta ir žemės sklypo paskirtis. Dėl to ieškovas privalo pateikti teisės normas atitinkantį žemės sklypo planą, ir tai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniui. Kadangi žemės sklypas, būtinas statiniams eksploatuoti, nėra suformuotas, tai jis turi būti formuojamas įstatymų nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas M. Č. individuali įmonė „Milčija“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Nepagrįstai taikytas CK 6.562 straipsnis. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teises į valstybinės žemės nuomininkui UAB „Alytaus autoservisas“ priklausiusius statinius, įgijo ir teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir ankstesnis statinių savininkas, todėl žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pasibaigusi, ir atsakovo sprendimas dėl nuomos teisių išregistravimo ir žemės sklypo paėmimo į laisvos žemės fondą yra neteisėtas. Tais atvejais, kai likviduojamos bendrovės akcininkas įgyja nuosavybėn bendrovės turtą, pagal analogiją turėtų būti taikoma CK 6.394 straipsnio 3 dalis, t. y. ir statinių savininko pasikeitimo atveju nuomos teisės į žemės sklypą turėtų pereiti naujajam pastatų savininkui tokios, kokias turėjo ankstesnis pastatų savininkas. Ieškovo nuomone, teismų konstatuota aplinkybė, kad UAB „Alytaus autoservisas“ buvo likviduota, neturi įtakos nuomos santykių kvalifikavimui, nes UAB „Alytaus autoservisas“ buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro 2004 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus trims dienoms po to, kai nuosavybės teisę į pastatus įgijo (ir nuomos teises į žemės sklypą perėmė) ieškovas. Taigi nuomos sutartis negali būti laikoma pasibaigusia dėl UAB „Alytaus autoservisas“ likvidavimo. CK 6.562 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikytinas tik tada, kai likviduojamas nuomininkas žemės sklypo, kuris nėra užstatytas nuomininkui priklausančiais pastatais, nes likviduojant juridinį asmenį, kuriam priklauso nekilnojamasis turtas nuomojamame žemės sklype, atsiras nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perėmėjai, kurie įgis nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą.
2. Netinkamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11, 31.3 punktų taikymas. Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai atlikti detalųjį planavimą ir taip nustatyti pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dydį gali būti taikomi tik tada, kai šis klausimas nėra išspręstas. Jeigu valstybės įgaliota institucija pagal galiojusius įstatymus yra priėmusi sprendimą dėl konkretiems pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dydžio, nepaisant to, kad keičiasi nuomos sutarties šalis, nėra pagrindo iš naujo spręsti nuomojamo sklypo dydžio nustatymo klausimą. Nuomotino sklypo dydis gali priklausyti tik nuo sklype esančių pastatų paskirties, savybių. Žemės sklypo, dėl kurio nuomos ieškovas kreipėsi į atsakovą, dydis buvo nustatytas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo Alytaus miesto valdybos 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 357-V, kuris atitiko tuo metu galiojusius sklypų dydžio įvertinimo ir nustatymo reikalavimus (Vyriausybės 1993 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5, 7.1.2 punktai). Pažymėtina, kad žemės sklypo planas buvo parengtas 1993 m. lapkričio 16 d., tačiau teismai nevertino šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 11-283 žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 1,7281 ha, ir dėl šios priežasties 2002 m. kovo 5 d. buvo pakeista nuomos sutartis. Tuo metu, atlikus kadastrinius matavimus, ir buvo parengtas žemės sklypo planas, t. y. nustačius žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Šis žemės sklypo planas buvo suderintas su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju - viešajame registre buvo įrašyti duomenys apie būtent tokio dydžio žemės sklypą, kuris reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, o nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Alytaus apskrities viršininko administracija prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad UAB „Alytaus autoservisas“ buvo likviduota, o likvidavimas - tai toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims (CK 2.95 straipsnis). CK 6.562 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nuomos sutartis pasibaigia, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Kadangi ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas UAB „Alytaus autoservisas“ 2004 m. gruodžio 2 d. buvo likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ll-Ž-415 pagrįstai pripažino nuomos sutartį pasibaigusia. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, vadovaujantis Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, ši žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, nes ji nebuvo kam nors perduota naudotis ar išnuomota. Pagal Žemės įstatymo 13 straipsnį, paėmus žemės sklypą į laisvos valstybinės žemės fondą, buvo sudaryta galimybė jį perleisti nuosavybėn, perduoti naudotis ar išnuomoti. Šie veiksmai galimi atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Dėl to pagrįsta teismų išvada, kad žemės paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą neužkerta kelio išnuomoti žemę kitam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka, priešingai, sudaro prielaidas tai atlikti tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus. 2004 m. lapkričio 29 d. likviduojamos UAB „Alytaus autoservisas“ turto perdavimo-priėmimo akto egzistavimas kasatorei nesuteikė nuosavybės teisių, nes Nekilnojamojo turto registre jis buvo įregistruotas tik 2004 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po UAB „Alytaus autoservisas“ likvidavimo 2004 m. gruodžio 2 d. (CK 1.75 straipsnio 3 dalis). Ieškovas 2004 m. gruodžio 30 d. raštu Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 1,7281 ha ploto žemės sklypo planą, tačiau nepateikė dokumento, kuriuo butų patvirtintas buvusio žemės sklypo padalijimas į du atskirus UAB „Alytaus autoservisas“ ir R. G. individualios įmonės naudojamus žemės sklypus (tais atvejais, kai žemės sklypai dalijami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, būtina rengti detalųjį planą). Žemės sklypas UAB „Alytaus autoservisas“ buvo išnuomotas 1994 m. birželio 30 d. ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Ieškovui siekiant išsinuomoti žemės sklypą, turi būti nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, kurie nustatomi rengiant detalųjį planą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Alytaus miesto valdybos 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 357-V UAB „Alytaus autoservisas“ buvo nutarta išnuomoti 18 964 kv. m žemės sklypą Alytuje, Naujojoje g. 122; 1994 m. birželio 30 d. buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis. 2002 m. kovo 5 d. žemės sklypo nuomos sutartis buvo pakeista - nuomojamas žemės sklypas sumažintas iki 17 281 kv. m. 2004 m. lapkričio 29 d. turto priėmimo-perdavimo aktu likviduojama UAB „Alytaus autoservisas“ perdavė, o M. Č. individuali įmonė „Milčija“ priėmė likviduojamos įmonės turtą - statinius, kurių teisinė registracija įmonės vardu buvo atlikta 2004 m. gruodžio 15 d. UAB „Alytaus autoservisas“ išregistruota iš juridinių asmenų registro 2004 m. gruodžio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymas 1994 m. birželio 30 d. žemės nuomos sutartį ir 2002 m. kovo 5 d. susitarimą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo pripažinti pasibaigusiais dėl žemės nuomininko UAB „Alytaus autoservisas“ likvidavimo buvo priimtas 2005 m. kovo 4 d.; žemės sklypo nuomos teisės išregistruotos ir 17 281 kv. m žemės sklypas paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija neatsisako ieškovui M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ išnuomoti ne aukciono tvarka statiniams eksploatuoti būtiną žemės sklypą, tačiau ieškovas neparengia ir nepateikia atsakovui dokumentų, reikalingų suformuoti išnuomotiną žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka.
V. Kasacinio teismo argumentai
Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas - žemės nuomos teisinių santykių tęstinumo galimybė tuo atveju, kai žemės nuomininkas - juridinis asmuo likviduojamas, o jo nekilnojamasis turtas (ginčo atveju – statiniai) perduodamas kitam subjektui (bylos atveju - privačiam juridiniam asmeniui).
Kasacinio teismo kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais pripažįstant ieškovo (kasatorius) reikalavimus nepagrįstais. Bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė byloje reikšmingas materialinės teisės normas; kasatorius nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnis).
Nuosavybės teises į statinius ieškovas M. Č. individuali įmonė „Milčija“ įgijo 2004 m. lapkričio 29 d. turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šį aktą pasirašė likviduojamos UAB „Alytaus autoservisas“ ir M. Č. individualios įmonės „Milčija“ atstovai. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija nebuvo šio susitarimo šalimi, šis susitarimas jokių teisių atsakovui nesukūrė, nenustatė jokių pareigų (CK 6.154, 6.189 straipsniai). Taigi atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai nėra privalomos ir susitarimo šalių aptartos sąlygos dėl reikalavimo teisės į žemės sklypo nuomą perėjimo ieškovui M. Č. individualiai įmonei „Milčija“. Dėl to bylą nagrinėję teismai, svarstydami ieškovo reikalavimą išnuomoti jam UAB „Alytaus autoservisas“ iki likvidavimo naudotą 17 281 kv. m žemės sklypą, pagrįstai šį reikalavimą analizavo teisės normų, reglamentuojančių žemės nuomos teisinius santykius ir žemės naudojimą, kontekste.
Byloje nustatytas ir neginčijamas teisinis faktas, kad UAB „Alytaus autoservisas“ buvo likviduota ir 2004 m. gruodžio 2 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 10). Ginčijamas Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymas priimtas 2005 m. kovo 4 d., t. y. dėl nuomos objektu buvusio žemės sklypo teisinio ir faktinio likimo spręsta po buvusio žemės nuomininko likvidavimo. Dėl to bylą nagrinėjantiems teismams buvo pagrindas taikyti teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinių santykių klausimus, kai buvęs žemės nuomininkas - juridinis asmuo likviduojamas (CK 6.562 straipsnio 3 punktas). Likviduojant UAB „Alytaus autoservisas“ 2004 m. lapkričio 29 d. turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu ieškovo nuosavybėn perėjo tik statiniai, o teisių į žemės sklypo nuomą perėjimo ieškovui klausimai turi būti sprendžiami tiesiogiai taikant teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinius santykius, atsiradusius likvidavus žemės nuomininku buvusį juridinį asmenį. Dėl to kasatoriaus motyvas pagal analogiją taikyti CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas atmestinas, nes ši teisės norma nustato kitokios prigimties teisinį santykį ir iš jo atsirandančias pasekmes, t. y. teisinį santykį, atsirandantį kaip atlygintinio sandorio – pirkimo-pardavimo sandorio pasekmė, kai teisės į žemės sklypą nepasibaigia, o nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Likviduota UAB „Alytaus autoservisas“ naudojosi 17 281 kv. m žemės sklypu, ir akivaizdu, kad žemės sklypo ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį bei šiai veiklai vykdyti reikšmingas aplinkybes. Ieškovas 2004 m. lapkričio 29 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perėmė nuosavybėn ne įmonę, kaip turtinį kompleksą, o tik likviduotai įmonei priklausiusius statinius. Dėl to ieškovas negali perimti tų žemės naudojimo teisių, kurias likviduota įmonė turėjo dėl savo veiklos pobūdžio. Likvidavus įmonę yra teisinis pagrindas spręsti ieškovui reikalingo įgytiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo klausimą, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, detalizuota Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1, 30.11, 31.3 punktuose.
Nurodytais motyvais kasatoriaus argumentai, kuriais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, nepripažįstami pagrįstais ir atmetami, bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai nekeičiami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.