Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 1-ame sektoriuje, teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine subendrinta bausme – 12 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausme – 10 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės apribojimas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, nustatant įsipareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2020 m. spalio 23 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją 1-ąjį sektorių, bausmės neatlikęs;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda (sumokėjimo terminas iki 2021 m. birželio 22 d.) bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 446 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. 2020 m. rugsėjo 27 d. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. A. į žastų sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. A. poodines kraujosruvas žastuose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad R. A. iš pateiktų penkių asmenų fotonuotraukų atpažino V. Z., kaip asmenį, kuris 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 13.00 val., ją užpuolė ir sumušė (b. l. 34-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2796/2020 (01) nurodyta, kad, remiantis R. A. apžiūros duomenimis, jai padarytos poodinės kraujosruvos žastuose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. rugsėjo 27 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dažniausiai sugyja be pasekmių. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad R. A. veide, galvoje, pilve sužalojimų nėra (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad V. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugsėjo 27 d. prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. A. metu ranka sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į žastų sritį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. A. sveikatą. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs V. Z., nukentėjusiosios R. A. ir liudytojų V. V., S. K. parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Kaltinamasis V. Z. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad R. A. galimai jį išprovokavo, todėl galėjo jai trenkti, bet dėl buvusio neblaivumo nieko neatsimena, tačiau tokią V. Z. poziciją teismas vertina kritiškai, labiau kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, kad V. Z. prieš ją smurtavo, kai ji neatidarė buto durų, neįleido jo į vidų ir pagrasino iškviesti policiją. Tokius jos parodymus patvirtina liudytojos V. V., mačiusios įvykį, parodymai, kad V. Z., būdamas neblaivus, daužė buto duris, veržėsi į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau R. A. atsisakė atidaryti buto duris, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. Z. pradėjo mušti R. A., jai iškrito telefonas ir akiniai. Specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusiajai R. A. buvo padaryti sužalojimai, kurie visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios R. A. parodymais, nes jos parodymai nuoseklūs, anksčiau su V. Z. konfliktų niekada nėra turėjusi, todėl jai nėra jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį, jam keršyti ir pan.

Vertinant liudytojo S. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jie nėra informatyvūs ir patikimi, nes konflikto jis nematė ir jame nedalyvavo, tik iš toliau matė, kad bute buvo susirinkę daug žmonių (6-8 asmenys), buvo girdėti triukšmas. Šio liudytojo parodymai nepatvirtina nei kaltinamojo V. Z., nei nukentėjusiosios R. A. ar liudytojos V. V. parodymų, todėl teismas tokiais liudytojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja bylos medžiagai, t. y., kad minėtą dieną bute, kur gyvena R. A. buvo kažkoks konfliktas, kuriame galėjo dalyvauti ir buto duris apgadinti jam iš matymo pažįstamas V. Z., nes taip pasakojo namo gyventojai.

Kaltinamasis V. Z. nurodo, kad jis galėjo panaudoti fizinį smurtą R. A. išprovokuotas, t. y., kad buvo jo atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusios veiksmus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal teismų praktiką provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2006, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Kaltinamasis teigia, kad fizinio smurto panaudojimą galėjo išprovokuoti nukentėjusios R. A. veiksmai jo atžvilgiu, tačiau nukentėjusiosios veiksmai šios bylos kontekste negali būti laikomi provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu kaltinamojo smurtinius veiksmus. Kaip matyti, kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusią prie jos buto durų, kai ji atsisakė neblaivų jį įleisti į vidų, kaltinamasis atėjo prie nukentėjusios buto nekviestas, pradėjo daužyti duris ir taip pirmas pradėjo konfliktą. Nukentėjusioji sakė jam pasitraukti nuo durų ir jų nedaužyti, nes kitaip iškvies policiją, tačiau kaltinamasis į nukentėjusios perspėjimus nereagavo, pasidarė dar agresyvesnis, puolė mušti nukentėjusią, jai iškrito telefonas ir akiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Z. pats inicijavo konfliktą, būdamas neblaivus jėga veržėsi į svetimą butą ir elgėsi agresyviai, neklausė nukentėjusios įspėjimo pasitraukti nuo durų. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis pats elgėsi netinkamai, sukėlė konfliktą, nesilaikė visuotinai priimtinų bendravimo normų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad V. Z. nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas nukentėjusios veiksmų.

Kaltinamojo V. Z. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.). Nors kaltinamajam neblaivumas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, nes jis buvo sulaikytas tik kitą dieną po įvykio, tačiau pats kaltinamasis prisipažino, kad įvykio metu buvo labai girtas, be to šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji R. A. bei liudytoja V. V., todėl teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas, kardomosios priemonės.

Skirdamas bausmę V. Z., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, jo veika buvo spontaniška, nebuvo iš anksto suplanuota, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, ji pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, padaryta nusikalstama veika ilgalaikių išliekamųjų reiškinių nesukėlė), į kaltinamojo asmenybę (teistas 4 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, ne visas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje), į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl V. Z. skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant neviršijant tokios bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis). Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes kaltinamasis išvadų nedaro ir nesistengia pasitaisyti, dėl to švelnesnės bausmės nebus veiksmingos, be to jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtos bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas, nes nėra pagrindo manyti, kad be realaus bausmės atlikimo bus pasiekti bausmės tikslai.

V. Z. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra ne mažesnė, kaip pusė paskirtos naujos bausmės, taip siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, taisomai veikti kaltinamąjį.

Į bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis (dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 10.58 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 09.52 val. (1 t., b. l. 93-94), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 117-121) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina V. Z. (1 t., b. l. 131).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29). Teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, nurodė, kad nusikalstama veika jai padaryta 2 000 eurų turtinė ir 1 000 neturtinė žala. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad dėl telefono pretenzijų V. Z. neturi, uošvienė duris įvertino 380 Eur, pirko labai daug vaistų nuo epilepsijos 6 dėžutes 6 mėnesius, mokėjo 24,60 Eur, ir taip perka pastoviai. Depresijai gydyti pirko kitus vaistus ir vitaminus - 2 dėžutes, kurios kainavo 12 Eur (nepateikė jokių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų). Dėl neturtinės žalos nurodė, kad yra jautri, po įvykio susinervino, atsinaujino epilepsija ir depresija, todėl iki šiol vartoja gydytojų išrašytus vaistus. Nurodytų ligų nebuvo 4 metus, anksčiau buvo po motinos mirties. Epilepsija serga nuo 14 metų, o depresija prasidėjo po to, kai primušė V. Z..

Kaltinamasis V. Z. nesutiko su pareikštu 3 000 Eur civiliniu ieškiniu, neaišku iš kur atsirado tokia suma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo V. Z. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata (poodinės kraujosruvos žastuose, kurios dažniausiai sugyja be pasekmių), galėjo atsinaujinti nukentėjusiosios turėtos ligos (epilepsija ir depresija), todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiosios R. A. prašoma 1 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo V. Z. priteistina nukentėjusiajai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Nukentėjusiosios R. A. prašoma priteisti 2 000 eurų turtinė žala nepagrįsta jokiais dokumentais, patvirtinančiais, kad ji patyrė tokias materialines išlaidas, todėl šis reikalavimas netenkinamas.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-02-08 pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš V. Z. valstybės naudai priteistinos 169,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro gynėjo advokato Eugenijaus Šulioko užmokestis (1 t., b. l. 172-174).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam V. Z. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes kaltinamasis atlieka bausmę pataisos įstaigoje, jo laisvė yra suvaržyta. Nustatyta, kad V. Z. oficialiai niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jam priklausantį turtą nėra, jis nėra sumokėjęs anksčiau paskirtų administracinių baudų, iš jo priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiai R. A. ir skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl, įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgiant į V. Z. turtinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principų reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 15 d.

Į subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir įskaitytą laikino sulaikymo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 10.58 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 09.52 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti V. Z..

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Z. civilinės ieškovės R. A. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 169,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Z. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. Z. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.