- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-840-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46437-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- G. K., D. S.
- Ieškovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- N. M.
- Kategorijos
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. (O. S.) patikslintą ieškinį atsakovams G. K. ir D. S. (D. S.) dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – N. M. (N. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. S. 11 410 Eur dydžio sumą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; iš atsakovų G. K. ir D. S. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pakeisti atsakovo G. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
3. Atsakovas D. S. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis šioje byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu, nėra atsakovas, toks statusas šioje proceso stadijoje jam negali būti suteiktas, todėl iš jo negali būti priteistos jokios sumos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskyrė atsakovui G. K. 300 Eur baudą už tai, kad jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį.
Šalies argumentai
5. Per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą atsakovas pateikė prašymą panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad jis buvo pasiruošęs 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau tokia galimybė nepagrįstai jam nebuvo sudaryta. Pasak atsakovo, šioje byloje nebuvo jokio pagrindo remiantis nemotyvuotu atsakovo D. S. prašymu organizuoti posėdį kontaktiniu būdu, verčiant atsakovą G. K. rizikuoti savo sveikatos būkle. Be to, nebuvo jokio pagrindo atsakovui skirti maksimalią įstatyme numatytą 300 Eur baudą. Teismas nesivadovavo Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismo posėdžių organizavimo formos, atsakovas buvo pasiruošęs prisijungti ir dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino atsakovo G. K. pašymą dėl baudos sumažinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovui G. K. paskirtą 300 Eur baudą sumažino iki 100 Eur.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo G. K. dalyvavimas 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau jis neatvyko į teismo posėdį. Tokį atsakovo G. K. elgesį teismas vertino kaip piktnaudžiavimą proceso teise ir sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nepagarbą teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, dėl ko gaišinamas teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų laikas, didinamos bylinėjimosi išlaidos, vilkinimas bylos nagrinėjimas. Teismo posėdis buvo atidėtas 2021 m. gruodžio 17 d., byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (kadangi atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu).
8. Teismas nurodė, kad atsakovo prašyme panaikinti / sumažinti baudą nurodytos aplinkybės apie tai, kad kontaktinis teismo posėdis paskirtas nepagrįstai yra subjektyvūs atsakovo vertinimai. Bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Atsakovui buvo žinomas posėdžio organizavimo būdas (jo prašymas organizuoti posėdį nuotoliniu būdu nebuvo tenkintas). Atsakovui, kurio dalyvavimas 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje pripažintas būtinu, atstovaujamam profesionalaus teisininko, taip pat buvo (turėjo būti) žinomos jo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.
9. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovui paskirtą baudą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko pirmą kartą (2021 m. gruodžio 17 d. kontaktiniame teismo posėdyje atsakovas dalyvavo), įvertinus, kad atsakovui buvo paskirta maksimali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeko (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda, skirtina neatvykusiai šaliai atidedant bylos nagrinėjimą, teismas nusprendė sumažinti atsakovui G. K. paskirtą 300 Eur baudą iki 100 Eur (CPK 107 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi skirtą baudą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
10.1. 100 Eur bauda yra taip pat visis?kai nepagri?sta, nes atsakovo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudz?iavimo arba teismo proceso vilkinimo, nes atsakovas tiesiog sieke? apsisaugoti nuo Covid-19 keliamos gre?sme?s. Atsakovas pateike? pras?yma? leisti teismo pose?dyje dalyvauti nuotoliniu bu?du, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismo 2021 m. spalio 5 d. protokoline? nutartis 2021 m. lapkričio 4 d. teismo pose?di? organizuoti kontaktiniu bu?du kelia pavoju? atsakovo sveikatai, atsiz?velgiant i? Covid-19 drastis?kai praste?janc?ia? pade?ti? ir Teise?ju? tarybos rekomendacijas teismo pose?dz?ius rengti nuotoliniu bu?du.
10.2. Atsakovas 2021 m. lapkričio 4 d. buvo pasirenge?s prisijungti prie teismo pose?dz?io nuotoliniu bu?du apie tai teisma? informavo atsakovo atstovas, kuris atvyko dalyvauti teismo pose?dyje kontaktiniu bu?du, tac?iau sa?moningai nesuteike? Zoom prieigos, tuo teismas parodydamas, kiek svarbus atsakovo dalyvavimas, nors gale?jo pose?di? organizuoti mis?riu bu?du ir tik nustac?ius, kad atsakovo apklausos atlikti tinkamai nei?manoma, spre?stu? de?l pose?dz?io organizavimo tik kontaktiniu bu?du.
10.3. Paz?yme?tina, kad ve?liau vyke? pose?dz?iai nuotoliniu bu?du prae?jo sklandz?iai, tode?l manytina, kad 2021 m. lapkričio 4 d. apskritai nebuvo jokio poreikio kelti pavoju? proceso dalyviu? sveikatai tik de?l vienos is? atsakovu? (D. S.) advokato nemotyvuotu? uz?gaidu?, kai visi kiti proceso dalyviai sutiko pose?dyje dalyvauti nuotoliniu bu?du.
10.4. 2020 metu? kovo mėnesį Teise?ju? taryba, siekdama uz?tikrinti tolimesni? nepertraukiama? teismu? sistemos darba? ir nesukelti neigiamu? padariniu? teisingumo vykdymo procesui, teismams rekomenduoja imtis s?iu? laikinu? prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID19) plitimo priemoniu?: a) pagal galimybes visose z?odinio proceso tvarka nagrine?jamose bylose teismo pose?dz?ius organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones, o negalint tokiu bu?du organizuoti bylu? nagrine?jimo – atide?ti visus 14 os dienu? laikotarpiu (iki 2020 m. kovo 29 d.) z?odinio proceso tvarka nagrine?ti paskirtus teismo pose?dz?ius, is?skyrus tuos atvejus, kai tai susije? su bu?tinu? proceso veiksmu? atlikimu nagrine?jamose bylose (pavyzdz?iui, de?l kardomosios priemone?s – sue?mimo skyrimo / prate?simo, vaiko pae?mimo is? nesaugios aplinkos ir pan.); b) esant bu?tinybei organizuoti teismo pose?dz?ius z?odinio proceso tvarka, pagal galimybes uz?tikrinti, kad tarp proceso dalyviu? ir kitu? byloje dalyvaujanc?iu? asmenu? bu?tu? ne maz?esnis nei 2 m atstumas, o pose?dyje dalyvautu? tik bu?tini asmenys. Taip pat uz?tikrinti nuolatini? teismo pose?dz?iu? saliu? ve?dinima?, darant ne trumpesnes kaip 15 min. pose?dz?io pertraukas ne rec?iau kaip kas valanda?.
10.5. Kauno apygardos teismas civiline?je byloje Nr. e2S-1409-513/2015 išaiškino, kad civilinio proceso paskirtis yra uz?tikrinti greita? ir teisinga? civiline?s teise?s reguliuojamu? santykiu? srityje kylanc?iu? ginc?u? is?sprendima?. S?i teise? laiduojama ir ies?kovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi s?iu? principiniu? nuostatu? visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepaz?eisti kitu?, ypac? pries?ingus interesus turinc?iu? byloje asmenu? teisiu? ir interesu?, privalo procesine?mis teise?mis naudotis sa?z?iningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra uz?tikrinamas civilinio proceso tikslu? i?gyvendinimas, atskleidz?iamas vienas is? svarbiausiu? procesiniu? teisiu? paskirties aspektu? – garantuoti operatyvu? ir teisinga? bylos is?nagrine?jima?. Taigi, proceso dalyviai privalo sa?z?iningai naudotis jiems priklausanc?iomis procesine?mis teise?mis, jomis nepiktnaudz?iauti, ru?pintis greitu bylos is?nagrine?jimu.
10.6. Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai skyre? 100 Eur bauda? atsakovui ir net nemotyvavo, kode?l atsakovas negale?jo dalyvauti teismo pose?dyje nuotoliniu bu?du.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sumažino atsakovui už neatvykimą į teismo posėdį paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
13. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 5 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdį skiriant 2021 m. lapkričio 4 d. Atsakovo G. K. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Teismo posėdį, tenkinus atsakovo D. Sl. atstovo prašymą, nutarta organizuoti kontaktiniu būdu. Po parengiamojo posėdžio atsakovas G. K. pateikė prašymą organizuoti 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį kontaktiniu būdu, kuris teismo rezoliucija buvo netenkintas (rezoliucijoje nurodyta, kad 2021 m. spalio 5 d. žodine teismo nutartimi nutarta 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį organizuoti kontaktiniu būdu, teismo posėdis bus organizuojamas laikantis visų galiojančių saugumo reikalavimų). Į 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį atsakovas G. K., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvyko. Dėl šios priežasties teismo posėdis atidėtas, nustatyta kita teismo posėdžio data – 2021 m. gruodžio 17 d. 9 val. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo G. K. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, sprendė, jog jam, atstovaujamam profesionalaus teisininko, yra (turi būti) žinoma pareiga atvykti į teismo posėdį, teismo posėdis buvo atidėtas, byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti. Teismas vertino atsakovo elgesį kaip piktnaudžiavimą proceso teise ir sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nepagarbą teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, gaišinant laiką, trukdant teismui tinkamai organizuoti darbą, didinant šalių bylinėjimosi išlaidas, vilkinant bylos nagrinėjimą ir skyrė jam 300 Eur baudą. Atsakovui prašant baudą panaikinti arba sumažinti, pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko pirmą kartą ir tai, kad atsakovui buvo paskirta maksimali įstatyme numatyta bauda, sumažino paskirtą baudą iki 100 Eur. Apeliantas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas, nesudarė jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nesivadovavo 2020 metu? kovo mėnesio Teise?ju? tarybos rekomendacijomis dėl teismo posėdžių organizavimo imantis prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (Covid-19) plitimo priemoniu?, atsakovas nepiktnaudžiavo procesu, o tik saugojo savo ir savo šeimos sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
15. Teisėjų tarybos 2020 m. kovo mėnesio rekomendacijos, kuriomis remiasi apeliantas atskirajame skunde, buvo priimtos siekiant efektyvinti teismų darbą karantino laikotarpiu. Jomis vadovaudamiesi teismai turėjo galimybę saugiai organizuoti bylų nagrinėjimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” įvestų ribojimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo”). Karantinas dėl pandemijos šalyje buvo įvestas du kartus: nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d., nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. lapkričio 4 d. (kai vyko teismo posėdis, į kurį apeliantas neatvyko) karantinas šalyje nebuvo paskelbtas.
16. Atšaukus antrojo karantino paskelbimą, 2021 m. rugpjūčio 27 d. Teisėjų taryba protokoliniu nutarimu patvirtinto rekomendacijas teismams „Dėl nuotolinių teismo posėdžių“, kurių 3.1. punkte nustatė, kad nuotolinis teismo posėdis organizuojamas esant proceso įstatymuose nustatytiems teisiniams pagrindams.
17. CPK 175² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
18. Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu, 7 punkte nustatyta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje ir liudytojo apklausa naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas gali būti organizuojami teismo iniciatyva, teismui įvertinus tikslingumą ir teismo galimybes organizuoti posėdį naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, taip pat – proceso dalyvių galimybes dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas.
19. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina teismo diskrecijos teisę organizuoti teismo posėdį naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė organizuoti teismo posėdį kontaktiniu būdu. Apelianto dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, todėl teismas, jam neatvykus, atidėjo teismo posėdį. Tokiu būdu apeliantas sugaišino teismo ir kitų proceso dalyvių laiką, didino bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė – baimė susirgti Covid-19 (skelbiamas sergančiųjų skaičius šalyje) neeliminuoja apelianto pareigos atvykti į paskirtą teismo posėdį. O galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma aplinkybe, pateisinančia jo neatvykimą į teismo posėdį (ypač, kai jis byloje yra atstovaujamas profesionalaus teisininko).
21. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad apelianto elgesys (neatvykimas į teismo posėdį) neatitiko sąžiningo elgesio standartų, sudarė prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už neatvykimą į teismo posėdį apeliantui paskirtą 300 Eur baudą sumažino iki 100 Eur, tačiau jos nepanaikino.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.