- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1409-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15162-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. M., J. M.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Teisėja Rasa Augustė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15162-2014-3
NUTARTIS
2015 m. liepos 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. atstovo advokato A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. M., A. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovų 359,40 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2009–2014 metus, 21,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2015-05-08 į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovo A. M. atstovui advokatui A. S., su kuriuo posėdžio data buvo suderinta, teismas 2015-06-08 nutartimi skyrė neatvykusiam atstovui 100 Eur dydžio baudą.
2015-06-22 atsakovo atstovas advokatas A. S. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad teismas nebuvo pripažinęs atstovo dalyvavimo būtinu, o atsakovo pozicija dėl ginčo dalyko teismui žinoma, – ankstesniame posėdyje atsakovas prašė skolą priteisti ne solidariai, o po 1/2 dalį iki santuokos nutraukimo. Argumentavo, jog teismas neturėjo skirti advokatui baudos, o turėjo išnagrinėti ginčą iš esmės arba priimti sprendimą už akių, ko ir prašė ieškovės atstovė (CPK 246, 290, 292 str.). Informavo, jog nedalyvaus ir kituose teismo posėdžiuose, įskaitant ir 2015-08-05 9.30 val.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi prašymo panaikinti baudą netenkino. Nurodė, jog 2015-06-22 atsakovo atstovas pateikė prašymą panaikinti jam skirtą baudą, nes teismas nebuvo pripažinęs advokato dalyvavimo būtinu. Argumentavo, jog advokatas prašyme nenurodė neatvykimą pateisinančių priežasčių, duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti neatvykimą, taip pat nepateikė. Motyvavo, jog CPK 246 str. 3 d. nustatyta, kad be svarbių priežasčių neatvykusiam šalies atstovui teismas turi teisę skirti baudą. Šios dalies nuostatos nereikalauja prieš skiriant baudą šalies atstovo dalyvavimą pripažinti būtinu (advokatų dalyvavimas teismo posėdyje niekada būtinu nepripažįstamas, skirtingai nei šalies). Bylos nagrinėjimas parengiamajame teismo posėdyje 2015-04-24 buvo atidėtas, ieškovei pareiškus prašymą leisti patikslinti ieškinį. Kito parengiamojo teismo posėdžio data buvo suderinta su atsakovo atstovu (atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo), kuris jokių prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismui nepateikė. Solidarioji atsakovė J. M. teismui nurodė savo nedalyvavimo kitame posėdyje priežastis. 2015-06-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė netikslinsianti ieškinio, neprašė priimti sprendimo už akių. Pagal CPK 246 str. 2 d. nuostatas, ieškovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas, įvertinęs tai, kad 2015-06-08 posėdžio data su atsakovo atstovu buvo suderinta, neturėdamas jokių duomenų apie advokato neatvykimo priežastis, negavęs prašymo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, atsižvelgęs į ieškovės atstovės poziciją, bylos nagrinėjimą atidėjo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau atsakovo atstovas advokatas neprašė nagrinėti bylą atsakovui (ir jo atstovui) nedalyvaujant, taip pat nepranešė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, o prašydamas panaikinti baudą nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių. Įvertinęs tai, jog byloje duomenų, kad atstovavimo teisiniai santykiai būtų pasibaigę ir teisinių paslaugų sutartis su atsakovu yra nutraukta, taip pat nėra, padarė išvadą, kad prašymas dėl baudos panaikinimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas.
Šalies argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti apeliantui skirtą 100 Eur baudą. Argumentuoja, jog teismas nebuvo pripažinęs apelianto advokato A. S. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Be to, teismui buvo žinoma apelianto ginamojo – atsakovo A. M. pozicija dėl ginčo dalyko: advokatas ankstesniame teismo posėdyje nurodė, kad prašo skolą priteisti ne solidariai, o po 1/2 dalį iki santuokos nutraukimo momento. Teismo posėdyje nedalyvavo ir atsakovė. Teismas privalėjo ne skirti advokatui baudą, o turėjo išnagrinėti ginčą iš esmės arba priimti sprendimą už akių, ko ir prašė ieškovės atstovė (teismo posėdžio protokolas) (CPK 246, 290, 292 str.). Nesupranta, kodėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nes net ieškovės atstovė nurodė, kad advokatas nedalyvaus teismo posėdyje. Teismas skyrė didesnę baudą net nei ginčo dalykas, nors advokatas teikė teisines paslaugas neatlygintinai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, inter alia, išklausęs 2015-06-08 teismo posėdžio garso įrašą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 289 Eur baudą (CPK 246 str. 3 d.).
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju teismas nurodytu teisiniu reguliavimu nesivadovavo ir tai akivaizdžiai patvirtina ieškovės atstovės 2015-06-08 posėdyje išsakyta pozicija, jog atsakovams esant tinkamai informuotiems apie teismo posėdį, tačiau neatvykus į jį, galima bylą nagrinėti arba priimti šioje byloje sprendimą už akių, arba teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovės atstovė aiškiai pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ji su atsakovo atstovu advokatu A. S. kalbėjosi ir žino šio atsakovo poziciją byloje dėl ginčo dalyko, žino, jog advokatas į šį posėdį neatvyks. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu vertintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog 2015-06-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė neprašė priimti sprendimo už akių. Be to, prašymą priimti sprendimą už akių ieškovė yra nurodžiusi ir ieškinyje.
CPK 246 str. 2 d., inter alia, reglamentuota, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą advokatui, nes ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, taip pat sutiko, kad byla būtų atidėta arba nagrinėjama iš esmės. Nors advokato profesinė veikla reikalauja laikytis ne tik teisinių, bet ir moralinių įpareigojimų tiek klientui, tiek teismui, kuriame tenka ginti kliento interesus ar jiems atstovauti ir veikti jo vardu, šiuo atveju neįrodyta, kad bylos nagrinėjimą buvo būtina atidėti tik todėl, kad neatvyko atsakovo advokatas ir nepateikė teismui dokumentų, pateisinančių neatvykimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, jog buvo (yra) kliūčių priimti sprendimą už akių ar nagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant atsakovo atstovui paskirtą 100 Eur baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį, kuria atsakovo A. M. atstovui advokatui A. S. skirta 100 Eur bauda.