Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei V. Ž. dėl areštuoto sąskaitos įkalinimo įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė V. Ž. skundą atsisakė tenkinti, nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0113/15/00483 dėl skolos išieškojimo iš J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Ž., naudai. Pareiškėjas pateikė skundą praleidęs pateikimo senaties terminą, kadangi jis skundžia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 512 str., skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Patvarkymas vykdyti išieškojimą, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje priimtas 2015-11-03, todėl suėjo naikinamasis skundo pateikimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-06-29 antstolės V. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0113/15/00483, remiantis Panevėžio apygardos teismo išduotu vykdomuoju raštu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. Ž. 4574,26 Eur turtinės ir 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. M. ir J. A. solidariai. Antstolė V. Ž. 2015-06-29 surašė raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą, nurodydama, kad J. A. per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos turi sumokėti skolą išieškotojui ir vykdymo išlaidas. Minėtas raginimas buvo išsiųstas į Kybartų pataisos namus. Antstolės kontoroje 2016-07-24 Gautas Kybartų pataisos namų raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuteistasis J. A. atsisakė priimti laišką. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, 2015-11-03 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-7978, S-7979, kuriuo areštavo 1832,61 Eur skolos ir 473,99 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 2306,60 Eur, esančių Kybartų pataisos namai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitoje ir priklausančių J. A., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolės V. Ž. atsiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne NMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui per siūlyme numatytą terminą nesumokėjus baudos ir vykdymo išlaidų ir antstoliui nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, esančią Kybartų pataisos namai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolė pažeidė CPK 668 straipsnį. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Pažymėtina, kad atliekant bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją, t.y. kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriomis grindė savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios pareiškėjui, privalo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui pareiškėjas nepateikė.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dvidešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Teismas konstatuoja, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas 2016 m. liepos 29 d., praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus. Iš Vykdomojoje byloje Nr. 0113/15/00483 esančių duomenų matyti, kad skundžiamas antstolės 2015-11-03 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015-11-06 gautas Kybartų pataisos namuose. Iš Dokumentų gavimo pažymos matyti, kad pareiškėjui J. A. minėtas patvarkymas buvo įteiktas 2015-11-11, apie tai ranka padarytas įrašas, kad pareiškėjas J. A. atsisako priimti laišką. Taigi, apie antstolės priimtą ginčijamą sprendimą, pareiškėjas buvo informuotas 2015-11-11, todėl skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas galėjo paduoti ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas praleido ir naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris suėjo 2016 m. vasario 1 d., todėl byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 293 straipsnio 1 punktu, 510, 512-513 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų atmesti, o civilinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.