Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės ir ieškovės K. J. (toliau – ieškovės), atstovaujamos advokatės E. M., ieškinį atsakovui D. B. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko savo išvadą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimų nekyla. Mama rūpinasi vaiku. Gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Dėl bendravimo tvarkos - tėvas vaiko niekur nesiveža, jis būna adresu (duomenys neskelbtini), pas močiutę. Jie ten anksčiau gyveno, ta vieta pažįstama vaikui. Močiutė labai myli anūkę. Svarstytina, kad bendravimo tvarką gal geriausia nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), nes vaikas ten bus saugus. Vaikui paaugus, jei ryšys su tėčiu bus stiprus, šalių susitarimu, jis galės pasiimti vaiką ilgesniam laikui. Proceso metu atsakovas buvo pasyvus, jiems nepavyko su juo susisiekti. Ieškovės prašoma 135 eurų suma vaiko išlaikymui turi būti priteista, ji patenkins būtiniausius vaiko poreikius.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovas dieną prieš teismo posėdį išvyko į užsienį, pareiškė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys yra I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2021 m. sausio 31 d. gyvena skyrium.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra I. B. šiuo metu gyvena su ieškove jos motinos J. J. namuose. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukros buitiniais poreikiais, jos lavinimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnametės I. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovės teigimu niekada netrukdė atsakovui matytis su dukra. Tik atsižvelgiant į atsakovo nestabilų norą bendrauti su dukra bei faktą, kad dukra nėra tokia artima su savo tėvu bei yra labai prisirišusi prie ieškovės, šiai dienai tikslinga nustatyti dukros ir tėvo bendravimo tvarką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. B. kartu su mama ir tėčiu gyveno iki 2021 m. sausio 31 d. Nuo to laiko su tėčiu bendravo tik keletą kartų, kai atsakovo motina, t. y. mergaitės močiutė G. B. ją pasiimdavo ir parsivesdavo pas save į namus adresu (9duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu dukra, kai buvo susitikę, tėvo nenorėjo apsikabinti ir pabučiuoti. Dukra daugiau bendrauja su močiute G. B., kuri ją myli. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog 2021 m. sausio 31 d. buvo gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, kad D. B. smurtavo prieš sugyventinę K. J.. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas girdėjo konfliktuojančius tėvus, išsigando ir verkė, I. B. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, vertinta vaiko situacija. Nuo 2021 m. vasario 5 d. šeimai vėl taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos. Ieškovė teisme patvirtino, kad atsakovas ir anksčiau prieš ją smurtavo esant nėščiai ir vaiko akivaizdoje. N. V. teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia jo interesų, tačiau teismo posėdžio metu, atstovė siūlė nustatyti vaikui saugią bendravimo su atsakovu tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas linkęs smurtauti, piktnaudžiauti alkoholiu, bei aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) dar neturi net dviejų metų ir jai gali būti didelis stresas vienai likti su retai ją lankančiu tėvu, teismas nesutinka su ieškovės ieškinyje prašoma nustatyta bendravimo tvarka, tai yra, kad atsakovas vienas gali pasiimti vaiką su savimi per naktį ar bendrauti ir kitu suderintu laiku.

Teismo nuomone, būtina užtikrinti vaikui saugią bendravimo aplinką su tėvu. Tuo tikslu reikia nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį etapais, kurio metu dukra, iki jai sueis penkeri metai, su tėčiu bendrautų tik dalyvaujant vaiko mamai K. J. ar močiutei – atsakovo motinai G. B.. Pasibaigus, šiam laikotarpiui, nustatytinas II bendravimo etapas – nuolatinė bendravimo tvarka pagal ieškovės ieškinyje nurodytas sąlygas. Tokio pobūdžio bylose būtent vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų ne tėvų, o vaiko interesus.

Nustatytinas I bendravimo etapas: D. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra I. B. iki jai sueis penkeri metai: 1) kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą pasiimti su savimi per naktį, dalyvaujant vaiko mamai K. J. ar močiutei G. B.. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. 2) Nepilnametės dukters tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) Nepilnametės dukters tėvas, dalyvaujant vaiko motinai K. J. ar močiutei G. B., turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su nepilnametės dukters mama K. J.. 4) Keičiantis nepilnametės dukters gyvenamajai vietai K. J. privalo ne vėliau, kaip trys dienos iki duomenų pasikeitimo, informuoti dukters tėvą apie jos pačios ar nepilnametės dukters gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą.

II bendravimo etapas: D. B. nuo 2024 m. lapkričio 4 d. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra I. B.: 1) kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą pasiimti su savimi per naktį. 2) Nepilnametės dukters tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) Nepilnametės dukters tėvas, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su nepilnametės dukters mama K. J.. 4) Keičiantis nepilnametės dukters gyvenamajai vietai K. J. privalo ne vėliau, kaip trys dienos iki duomenų pasikeitimo, informuoti dukters tėvą apie jos pačios ar nepilnametės dukters gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri dukrą ir ja rūpinasi. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuolatos neteikė vaikui išlaikymo. Duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas būtų teikęs laikiną išlaikymą dukrai, taip pat nėra.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis po 135 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė dukrą išlaiko iš gaunamos socialinės pašalpos, 111 Eur išmokos vaikui, artimųjų teikiamos paramos. Ieškovė nurodė, kad dukros būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga virš 300 Eur kas mėnesį, tai yra – maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, buities išlaidoms, ir kitos išlaidoms. Ieškovė šiuo metu nedirba. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio planuoja dukrą vesti į darželį, o pati dirbti. Ieškovė Lietuvoje neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad Lietuvoje registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jis neturi. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvoje nedirba. Ieškovės teigimu, atsakovas gyveno savo močiutės bute. 2021 m. spalio 11 d. išvyko į užsienį, kur nežino. Atsakovas yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis būtų nedarbingas ar turėtų kitų išlaikytinių.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turi remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

Iš aptartų įrodymų yra pagrindas teigti, kad I. B. būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, ugdymui, laisvalaikiui patenkinti gyvenant su ieškove sprendimo priėmimo metu reikalinga apie 300 Eur suma. Ši suma užtikrins, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Įvertinus byloje ieškovės pateiktas vaiko mėnesines išlaidas, jas palyginus aptartos teismų praktikos kontekste, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, į tai, kad šiuo metu šalių dukra specifinių poreikių neturi, nėra nustatytų sveikatos sutrikimų, abiejų tėvų turtinę padėtį ir padarytą išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, taip pat į tai, kad ieškovei tenka didesnė atsakomybės dalis rūpinantis vaiku, atsakovas pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, įrodymų apie sveikatos sutikimus nepateikė, todėl privalo užtikrinti dukros poreikių patenkinimą, vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nes ši pareiga yra prigimtinė, absoliuti ir lygi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl periodinių išlaikymo mokėjimo tenkintinas – iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 135 Eur. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Kartu teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės. Naikintina nuo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo priteisimas.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) TP-21-P-741-5926 ieškovei K. J. suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2021 m. spalio 12 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad ieškovei teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 216 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį visiškai patenkinus dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 83 Eur žyminio mokesčio už gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, 83 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą, 36 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimo reikalavimą, t. y. iš viso 202 Eur žyminio mokesčio bei 216 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti I. B.,., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į AB banke Luminor esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Priteistų lėšų vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą.

Nustatyti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

I bendravimo etapas: D. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra I. B. iki jai sueis penkeri metai: 1) kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą pasiimti su savimi per naktį, dalyvaujant vaiko mamai K. J. ar močiutei G. B.. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. 2) Nepilnametės dukters tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) Nepilnametės dukters tėvas, dalyvaujant vaiko motinai K. J. ar močiutei G. B., turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su nepilnametės dukters mama K. J.. 4) Keičiantis nepilnametės dukters gyvenamajai vietai K. J. privalo ne vėliau, kaip trys dienos iki duomenų pasikeitimo, informuoti dukters tėvą apie jos pačios ar nepilnametės dukters gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą.

II bendravimo etapas: D. B. nuo 2024 m. lapkričio 4 d. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra I. B.: 1) kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą pasiimti su savimi per naktį. 2) Nepilnametės dukters tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui; 3) Nepilnametės dukters tėvas, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su nepilnametės dukters mama K. J.. 4) Keičiantis nepilnametės dukters gyvenamajai vietai K. J. privalo ne vėliau, kaip trys dienos iki duomenų pasikeitimo, informuoti dukters tėvą apie jos pačios ar nepilnametės dukters gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 202 Eur (du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.