Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei Z. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2017 m. kovo 27 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 12 d. atsakovei Z. Š. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 650,00 Eur sumai, pagal kurį atsakovė įsipareigojo R. B. iki 2016-01-03 grąžinti 3 650,00 Eur paskolintą sumą, tačiau to nepadarė. Todėl kreditorius R. B. 2017 m. sausio 27 d. su ieškovu sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-01/37, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovę (CK 6.101 straipsnio 1 punktas). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojimų pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Byloje nustatyta, kad atsakovė Z. Š. įsipareigojo iki 2016-01-03 sumokėti R. B. 3 650,00 Eur sumą. ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Nagrinėjamu atveju, vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Teismui nepateikti įrodymai, kad pradinis kreditorius laiku kreipėsi į atsakovę prašydamas sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vekselis netenka galios ir iš esmės tampa skolos rašteliu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Šiuo atveju ieškovas pateikė vekselio originalaus egzemplioriaus kopiją, šis dokumentas reiškia, kad pradinis kreditorius R. B. paskolino atsakovei pinigus ir kad ji jų iki šiol nėra atidavusi. Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų šiai prezumpcijai paneigti (CPK 178 straipsnis), pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę turinčio ieškovo reikalavimas dėl 3 650,00 Eur skolos yra tenkintinas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui palūkanas už 415 vėlavimo dienų, kurių bendra suma – 207,50 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalaujamos 207,50 Eur palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 30,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog perėmęs reikalavimo teisę, ne kartą telefonu, paštu ir elektroniniu paštu bandė susisiekti su atsakove, derinti skolos grąžinimo klausimą, dėl ko ieškovas patyrė 30,00 Eur išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 30,00 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 887,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 87,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 121,00 Eur už advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatos), iš viso – 208,00 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 650,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 207,50 Eur (dviejų šimtų septynių eurų, 50 euro ct) kompensuojamąsias palūkanas, 30,00 Eur (trisdešimties eurų) skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 887,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.