Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgio Kiškio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

išteisintajam D. P., jo atstovui pagal įstatymą I. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

išteisintajam H. K., jo atstovei pagal įstatymą B. K.-R., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. K. (toliau – M. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. K. (toliau – H. K.) ir D. P. (toliau – D. P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį buvo išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios M. K. civilinis ieškinys dėl 153,30 Eur turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. K. ir D. P. buvo kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), abu veikdami bendrais veiksmais iš bendro naudojimo koridoriaus, esančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, nukirpus dviračio spyną, pagrobė M. K. priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą, dviratį "P.", kurio vertė 153,30 eurai.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog H. K. ir D. P. pagrobė svetimą M. K. priklausantį turtą, kurio vertė nėra didesnė nei 3 MGL, tai yra D. P. ir H. K. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jie buvo išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Baudžiamojoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. H. K. ir D. P. iš bendro naudojimo koridoriaus, esančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, nukirpo dviračio spyną ir pagrobė M. K. priklausantį dviratį "P.", kurio vertę (153,30 Eur) civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusioji (1 t. 41 b.l.), vėliau pateikė ir dviračio pirkimo kvitą (1 t. 85 b.l.). Šiuo atveju ginčas kilo tik dėl dviračio vertės nustatymo. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dviratis buvo įsigytas metais anksčiau nei įvyko vagystė, buvo aktyviai naudojamas, todėl jis nuvertėjo iki 100 Eur, kas nesiekia 3 MGL. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nukentėjusiajai buvo grąžintas dviračio rėmas ir sėdynė, todėl ji šias dalis galėjo parduoti ir dalį padarytos žalos susigrąžinti.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, išsamiai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą bei ištyrusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, visiškai pritaria nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentams dėl dviračio vertės nustatymo.

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu H. K. ir D. P. prisipažino, jog (duomenys neskelbtini) d. pavogė dviratį nukirpę spyną su replėmis, jie suprato, jog pasisavina svetimą turtą ir tą norėjo padaryti. Be to, po įvykdytos vagystės bandė paslėpti įrodymus – perdažinėjo dviratį, jį ardė, vėliau prieš paliekant jį jie nuvalė pirštų antspaudus. Be pačių H. K. ir D. P. parodymų baudžiamojoje byloje jų kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios M. K., liudytojų K. B., L. L. parodymai, parodymų vietoje patikrinimo protokolas, savanoriškas daiktų pateikimo protokolas, kuriuo H. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė pasisavinto dviračio rėmą ir sėdynę.

11. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta nedidelė turto vertė yra būtinas aptariamo baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis, todėl jis privalo būti nustatytas ir įrodytas abejonių nekeliančiais įrodymais. BK 178 straipsnyje numatyta turto vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

12. Vertinant kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį teisingumą, visų pirma pažymima, kad kvalifikuojant veikas pagal aptariamą BK straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertės dydis yra kriterijus, pagal kurį aptariama nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) atribojama nuo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė pateikė UAB „K. S. L.“ raštą, kuriame nurodyta, jog dviračiu „P.“ buvo prekiaujama UAB „K. S. L.“ prekybos tinkle. (duomenys neskelbtini) d. dviračio kaina buvo 219 Eur, tačiau laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. prekybos tinkle dviračiams, jų priedams ir triratukams buvo taikoma procentinė nuolaida (30%), todėl šios prekės kaina tuo metu buvo 153,30 Eur. (duomenys neskelbtini) d. šio dviračio kaina buvo 175,20 Eur (2 t. 173 b.l.). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina dviračio rinkos vertę įvykio dieną ir jokių duomenų baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta, jog dviratis per metus laiko, nors ir buvo naudojamas, būtų nuvertėjęs iki 100 Eur. Teismas savo iniciatyva nusprendęs dviračio vertę nesirėmė jokia rašytine bylos medžiaga, be to, padaryta išvada dėl dviračio vertės prieštarauja ir aukščiau išvardintai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog įvykio dieną dviračio vertė buvo 175,20 Eur, tačiau iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad ji dviratį įsigijo už 153,30, todėl tokio dydžio žalą ji ir patyrė. Taigi, įvertinus tai, kad dviračio „P.“ vertė vagystės dieną buvo kiek daugiau nei 3 MGL, todėl yra pagrindas pripažinti H. K. ir D. P. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

14. Be to, nukentėjusioji M. K. (duomenys neskelbtini) d. nurodė, jog H. K. atstovė pagal įstatymą B. K.-R. atlygino dalį pavogto dviračio vertės (75 Eur), todėl prašo likusią neatlygintą žalą priteisti iš D. P. (75 Eur) (2 t. 217 b.l.). Šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir H. K. atstovė pagal įstatymą B. K.-R.

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. P. ir H. K. yra nepilnamečiai, pirmą kartą kaltinami padarę baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pilnai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė, davė nuoširdžius parodymus. Be to, H. K. ir D. P. administracine tvarka nebausti, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruoti, mokosi, kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, taip pat nėra duomenų, kad H. K. ir D. P. šeimos būtų registruotos socialinės rizikos grupės apskaitose, todėl atsižvelgus į jų socialinę brandą, veiksmų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jos jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, susijusį su įpareigojimu tęsti mokslą arba dirbti ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, šių priemonių pakanka tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai. Baudžiamoji byla prieš H. K. ir D. P. nutrauktina ir H. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

16. Nukentėjusiajai M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 100 antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. 178-179 b.l.). (duomenys neskelbtini) d. buvo gauta (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog advokatė Eglė Grucytė teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. K. šioje baudžiamojoje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 78 Eur, kurias prašoma priteisti (2 t. 212 b.l.). Šiuo atveju sprendžiat proceso išlaidų atlyginimo klausimą, yra aktuali BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad H. K. ir D. P. šioje baudžiamojoje byloje yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistinos. Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba yra teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus priimtą sprendimą, kuriuo valstybė jai garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, šiuo atveju nukentėjusioji iš esmės nepatyrė jokių proceso išlaidų, kurias būtų pagrindas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš H. K. ir D. P.. Tuo tarpu nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą teikusiai advokatei už jos suteiktas paslaugas yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį, kuriuo H. K. ir D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį.

H. K. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti H. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. P. nukentėjusiajai priteisti 75 Eur turtinei žalai atlyginti.

H. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.