Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-24
Bylos Nr.
1-100-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17472-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
I. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-100-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17472-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.1.7.2.5.; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. sausio 24 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorams Renaldui Budriui, Ievai Rondomanskaitei,kaltinamajam I. L.,liudytojai R. V.,liudytojui E. P.,liudytojai Jovitai Batėnaitei,liudytojui Laurynui Lazickiui,liudytojui K. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 18 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, susirasti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį kaičiančiose programose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. L. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 14 d. apie 22 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – priklausančią R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną kartu su draugais vartojo alkoholį. Po kurio laiko E. P. paprašė parvežti namo, kadangi pats vairuotojo pažymėjimo neturi, paprašė draugo T. Išvažiavus juos vijosi policija, T. nestojo, kadangi atimtos teisės. Važiuojant atsitrenkė į medį, o policijos pareigūnai pribėgę prie automobilio ištempė jį per galines dureles.

3. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė. Įvykio dieną buvo namuose su vaikais, o kaltinamasis kieme kartu su E. P. ir K. R. vartojo alkoholį. Automobilis su kuriuo padaryta nusikalstama veika priklauso jai, mokėjo apie 1 000 Eur. Įvykio dieną automobilis stovėjo kieme prie garažo, tačiau viduje buvo palikti rakteliai. Po kurio laiko pastebėjo, kad automobilis išvažiavo, tačiau kas vairavo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu pasakydama, jog automobilį vairavo kaltinamasis suklydo, taip pasakė, nes buvo supykusi. Nuo avarijos vietos iki jų namų gal 50 metrų atstumas, tad matė kaip atsitrenkė į medį ir iškart atvyko policijos pareigūnai.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo mažens. Įvykio dieną kartu su kaltinamuoju ir K. R. vartojo alkoholį. Po kurio laiko kaltinamojo paprašė parvežti namo. Liudytojui nepažįstamas asmuo vardu T. alkoholio nevartojo, todėl jis pasisiūlė parvežti. Visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytojas sėdėjo priekyje, kaltinamas gale. Pradėjus vytis policijai jie nestojo, važiuojant toliau atsitrenkė į medį, kaip dingo vairuotojas nepastebėjo.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Jovita Batėnaitė parodė, kad yra policijos pareigūnė. Įvykio dieną buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) važinėja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Audi“. Pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvėmis, pastebėjo „Audi“ automobilį, kuris įjungus švyturėlius, pradėjo šalintis. Per garsinį signalą prašė sustoti, bet automobilis nesustojo, nesuvaldęs atsitrenkė į medį. Liudytoja pirma išlipo ir nubėgo link automobilio. Prie vairo buvusį asmenį pastebėjo peršokantį ant galinės sėdynės, bet nespėjo, nes buvo koja užstrigusi. Asmuo kuris peršoko į galą sėdi salėje, t. y. kaltinamasis. Automobilyje buvo tik du asmenys, išlipti niekas nespėjo. Be to, kaltinamasis kai bandė perlipti į galą, jo vienas batas buvo likęs priekyje prie vairo.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Laurynas Lazickas parodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus vairuotojas. Atvykus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį, kuris pamatęs policiją pradėjo bėgti, bet visada buvo liudytojo ir liudytojos Jovitos Batėnaitės matymo zonoje. Paskui nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Automobilyje buvo du asmenys, vienas bandė perlipti, bet koja užstrigo už pedalo todėl tik buvo atsilošęs į galą. Vairuotojo vardo, pavardės neatsimena, asmeniškai nepažįsta.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad su kaltinamuoju kieme vartojo alkoholį. Po kurio laiko priėjo kaltinamojo draugas, kuris liudytojui nepatiko, todėl pasakęs, kad eina namo, toliau prie savo namų gėrė alų. Po kurio laiko pamatė, kaip pravažiavo automobilis ir policijos automobilis su sirena. Išgirdus trenksmą nuėjo pažiūrėti kas atsitiko, ir pamatė, kad kaltinamasis išlipo iš galo, o kitas stovėjo jau lauke išlipęs iš keleivio pusės, rėkė, kad kažkas pabėgo. Kas vairavo automobilį nematė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad apie 5 metus gyvena su kaltinamuoju. 2023 m. gegužės 14 d. vakare, kaltinamasis su draugais kieme, prie namų vartojo alkoholį. Matė, kad kartu su juo buvo E., taip pat buvo priėjęs kaimynas K. R., kuris tai prieidavo prie jų, tai vėl nueidavo namo, kadangi pastarasis gyvena šalia. Kas dar buvo pasakyti negali, nes nepažįsta. Šalia, prie garažo stovėjo jai priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje, užvedimo spynelėje buvo palikti automobilio rakteliai. Būdama namuose pro langą pastebėjo, kaip iš kiemo dideliu greičiu išvažiavo jai priklausantis automobilis. Automobilio priekyje sėdėjo 2 žmonės. Ar buvo kas nors automobilio gale pasakyti negali, nes nematė. Liudytojai pasirodė, kad automobilį vairavo kaltinamasis, kuris buvo neblaivus. Bijodama, kad neatsitiktų nelaimė, iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad dideliu greičiu važiuoja galimai neblaivus asmuo. Kaltinamasis ir anksčiau būdamas neblaivus yra ne kartą paėmęs liudytojos automobilį ir juo važinėjęsis, ko rezultate maždaug prieš metus laiko buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Ji pareigūnei neprisistatė, kadangi nenorėjo, kad sugyventinis sužinotų, kad tai ji pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad pavojingai važinėja neblaivus asmuo. Pareigūnei paklausus ar pažįsta vairuotoją, pasakė, kad pažįsta, tačiau vairuotojo vardo ir pavardės nenurodė, nes tiksliai nežinojo kas vairuoja automobilį. Liudytojai tik pasirodė, kad už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis. Automobiliui „Audi A4“, iš paskos su įjungtais garso ir šviesos signalais pravažiavo policijos pareigūnų ekipažas, kuris nusivijo automobilį link miškelio. Pakilo didelis dulkių debesis ir pamatė, kaip automobilis „Audi A4“, atsirėmė į medį, ir iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu dar buvo šviesu. Visą tai stebėjo ir matė per langą, tačiau nematė, kad automobiliui įsirėmus į medį, iš automobilio kas nors būtų išlipęs ir nubėgęs į mišką. Dėl paimto ir apgadinto jai priklausančio automobilio niekam pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 18–22).

8.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Laurynas Lazickas parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. apie 21.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuoja neblaivus asmuo. Pranešėja teigė, kad asmuo pažįstamas, tačiau vardo nepasakė ir pati neprisistatė. Apie 21.57 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini) ieškodami nurodytos transporto priemonės stebėjo aplinkinių gatvių įvažiavimus. Tuo metu dar buvo pakankamai šviesu. Netrukus pastebėjo, kaip priešais tarnybinį automobilį, maždaug 10 metrų atstumu pravažiavo pilkos spalvos „Audi A4“ automobilis. Matė, kad automobilio „Audi A4“ priekyje sėdėjo 2 vyriškiai. Įjungus tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalus, bandė automobilį „Audi A4“ sustabdyti, tačiau automobilis nestojo, padidino greitį ir pavojingai manevruodamas važiavo toliau sukdamas į gatveles, bandydamas „atsiplėšti“, ir pasprukti. Važiavo automobiliui „Audi A4“ iš paskos, automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio. Netrukus pamatė, kaip automobilis minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio link miškelio ir atsitrenkė į medį. Greitai sustabdė tarnybinį automobilį, o Jovita Batėnaitė pirma nubėgo link automobilio, jis iš paskos. Pribėgus prie automobilio iš galinės dešinės pusės keleivio vietos išlipo vyriškis, kaip vėliau nustatyta kaltinamasis. Iš priekinės keleivio vietos išlipo keleivis, kaip vėliau buvo nustatyta E. P.. Abu vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Daugiau automobilyje kitų asmenų nebuvo. Bėgant prie automobilio „Audi A4“ iš jo niekas neišlipo ir nepabėgo. Išlipęs kaltinamasis pradėjo sakyti, kad vairuotojas pabėgo, liepė bėgti gaudyti vairuotoją, kuris kažkur pabėgo. Pasakius kaltinamajam, kad matė, kaip pastarasis perlipo į automobilio „Audi A4“ galą ir, kad tai yra nufilmuota tarnybinio automobilio registratoriumi, kaltinamasis liepė parodyti vaizdo įrašą. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai susinervinęs. Patikrinus kaltinamojo blaivumą buvo nustatytas 3,21 % promilių girtumas, patikrinus dar kartą – 3,17 % promilių girtumas. Automobilio „Audi A4“ keleivis E. P. patvirtino, kad automobilį vairavo kaltinamasis. Netrukus prie tarnybinio automobilio priėjo moteris, kuri pasakė, kad yra kaltinamojo sugyventinė kuri paaiškino, kad tai pastaroji pranešė telefonu, kad neblaivus sugyventinis greitai ir pavojingai važinėja gatvėmis ir bijodama, kad sugyventinis ko nors nepartrenktų, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Kaltinamojo sugyventinė patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis neblaivus sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Kaltinamasis vienu metu prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, tačiau vėliau liepė tai įrodyti ir parodyti filmuotą medžiagą (b. l. 25–27).

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Jovita Batėnaitė iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas Laurynas Lazickas. Papildomai parodė, kad bėgant link automobilio „Audi A4“ matė, kaip iš priekinės vairuotojo vietos vyriškis perlipo į galą ir atsisėdo į galinę dešinės pusės keleivio vietą. Iš automobilio niekas neišlipo ir nepasišalino, automobilio visos durys buvo uždarytos. Jai pribėgus prie automobilio iš galinės dešinės pusės keleivio vietos išlipo basas vyriškis, kaip vėliau nustatyta kaltinamasis. Kaltinamojo avalynė (šlepetės) buvo rastos automobilio priekyje, vairuotojo vietoje (b. l. 30–33).

8.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. vakare, ėjo pasivaikščioti ir užėjo pas kaltinamąjį, kuris buvo kieme. Liudytojas su kaltinamuoju parūkė po cigaretę, pakalbėjo. Abu buvo išgėrę, tačiau jie alkoholio kieme nevartojo. Tada atėjo dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta ir nėra matęs. Tada liudytojas kaltinamojo paprašė, kad parvežtų namo, kaltinamasis sutiko. Atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį, kaltinamasis atsisėdo į automobilio galą. Už automobilio vairo atsisėdo jam nepažįstamas vyriškis ir jie išvažiavo. Važiavo link jo namų, kai pastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai įjungę garso ir šviesų signalus bandė automobilį sustabdyti, tačiau vairuotojas nestojo, važiavo toliau. Netrukus vairuotojas nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į miškelį. Automobiliui sustojus, su kaltinamuoju liko sėdėti savo vietose, o vairuotojas kažkur pabėgo (b. l. 36–38).

8.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. 2023 m. gegužės mėn., buvo užėjęs pas kaltinamąjį į kiemą, kur išgėrė alaus. Negali pasakyti keliese buvo, nes neprisimena. Prisimena, kad begeriant su kaltinamuoju į kiemą atėjo jam nepažįstamas vyriškis. Vyriškis jam nepatiko, todėl išėjo pas save namo, kur toliau vienas gėrė alų. Tą vakarą buvo išėjęs į kiemą, kai išgirdo sirenas ir netrukus pamatė kaip policijos pareigūnai nusivijo kažkokį automobilį. Viskas įvyko labai greitai. Netrukus išgirdo trenksmą ir netoliese, maždaug už 200 metrų atstumu nuo jo namų pamatė nuvažiavusį nuo kelio automobilį ir sustojusį policijos pareigūnų automobilį. Nuėjo pažiūrėti kas atsitiko ir pamatė, kaip policijos pareigūnai iš automobilio, kuris buvo atsitrenkęs į medį, galo išlaipino kaltinamąjį. Prie automobilio buvo ir iš matymo pažįstamas E. P.. Nematė kas vairavo automobilį (b. l. 40–42).

8.5. Iš policijos pareigūno Lauryno Lazicko tarnybinio pranešimo nustatytos analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo apklausos protokole (b. l. 6–7).

8.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi pievoje (b. l. 10–16).

8.7. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, jog kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali (b. l. 43).

8.8. Iš alkotesterio duomenų, teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmojo tikrinimo metu nustatyta, 3,21 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 3,17 promilių girtumas (b. l. 44).

8.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip pagrindiniu keliu važiuoja pilkos spalvos „Audi“ markės automobilis, jame sėdi du asmenys. Policijos pareigūnai įjungia įspėjamuosius šviesos signalus ir pradeda vytis minėtą automobilį. Automobilis nestoja. Po kurio laiko automobilis nuvažiuoja nuo kelio į priešais esantį miško masyvą. Pareigūnai sustabdę tarnybinį automobilį nubėga prie automobilio (b. l. 51–52).

8.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų „Body cam“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis neigia vairavęs transporto priemonę, teigia, jog vairuotojas pabėgo (b. l. 53–54).

8.11. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas R. V. (b. l. 47).

8.12. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Audi A4“ kaina su PVM 850 Eur (b. l. 50).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

9. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad I. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo R. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,17 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

11. Liudytojų – policijos pareigūnų Lauryno Lazicko ir Jovitos Batėnaitės duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuoseklūs ir neprieštaringi byloje surinktai rašytiniai medžiagai. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog policijos pareigūnai turėtų tikslą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Abu liudytojai parodė, kad automobilis pravažiavo pro juos apie 10 metrų atstumu, tad buvo gerai matoma, jog automobilyje buvo du asmenys, be to, ši aplinkybė užfiksuota ir vaizdo stebėjimo kamera policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Svarbu yra ir tai, jog liudytojų parodymais, automobilis iš policijos pareigūnų akiračio nebuvo dingęs, kaltinamojo vairuojamam automobiliui nuvažiavus nuo kelio, policijos pareigūnė iškart pribėgo prie automobilio, iš vairuotojo pusės niekas nebuvo išlipęs. Tai, kad policijos pareigūnai, nuvažiavus automobiliui nuo kelio, iškart buvo prie kaltinamojo patvirtino ir liudytojas K. R., kuris matė, kaip atsitrenkus kaltinamajam į medį, policijos pareigūnų automobilis jau buvo sustojęs šalia, be to, visą įvykį matė ir liudytoja R. V., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio parodė, jog atsitrenkus automobiliui į medį iškart privažiavo policijos ekipažas. Svarbi aplinkybė yra taip pat, jog vairuotojo pusėje buvo likusi šlepetė, tuo tarpu kaltinamasis buvo basas, o automobilio durys visos uždarytos.

12. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Juolab, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tariamą asmenį vardu T. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti T. kontaktų, nurodė, tik tai, jog jis yra asocialus, neturintis gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog T. pasiūlė pasivažinėti, o jie sutiko. Tačiau jau teisiamojo posėdžio metu teigė, jog liudytojas E. P. paprašė parvežti jį namo, tačiau kaltinamasis būdamas atsakingu piliečiu, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo nesutiko, ir paprašė tariamo asmens T. Sunku patikėti ir liudytojo E. P. teisiamojo posėdžio metu pateikta pozicija, jog sėdėdamas priekyje šalia vairuotojo, nepastabėjo kaip dingo tariamas asmuo T., nors viskas įvyko labai greitai. Tai, kad kartu su kaltinamuoju buvo asmuo vardu T. nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus kaltinamojo draugai. Akivaizdu, kad liudytojai siekia padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

13. Pasisakant dėl liudytojos R. V. duotų parodymų, teismas dar kartą pažymį, jog šiuos asmenis sieja artimas ryšys jau penkis metus, tad liudytojos parodymai vertinami itin kritiški. Pastebėta, jog liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Visų pirma, liudytoja policijos pareigūnui dar įvykio vietoje paaiškino, kad iškvietė policiją sugyventiniui, kadangi jis visą dieną vartojo alkoholį ir buvo supykusi, kad pasiėmė jos automobilį. Vėliau, apklausos metu neigė mačiusi, jog automobilį vairavo būtent kaltinamasis, teigė, taip pasielgusi iš pykčio. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytoja apklausos metu taip pat parodė, jog įvykio metu buvo dar šviesu, viską stebėjo per langą, tačiau, kad kažkas būtų išlipęs iš automobilio ir nubėgęs link miško nematė. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog liudytoja nori padėti kaltintajam duodama neteisingus parodymus.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog trečiojo asmens vardu T. nebuvo, o tiek kaltinamojo, tiek liudytojo E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir sutampantys parodymai, yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas net 3,17 promilių neblaivumas, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu; neblaivumo nustatymo akto duomenys, kuriame kaltinamajam nustatyti visi neblaivumo požymiai; liudytojų Lauryno Lazicko, liudytojos Jovitos Batėnaitės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei byloje esantys daiktų (vaizdo įrašų, garso įrašų ir kt.) apžiūros protokolų duomenys.

16. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaiviu.

17. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

18. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

19. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

20. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

21. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

23. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – iš kaltinamojo žodžių dirbantis, nevedęs, teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui, į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais pakankamai švelnesnės bausmės kaltinamajam įtakos neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į asmens charakterizuojančią medžiagą, ankstesnius teistumus, bei tai, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtas arešto bausmės vykdymas buvo panaikintas, teismo nuomone, objektyvių priežasčių atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

26. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

27. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

28. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, kad kaltinamasis jau 2-tą kartą daro nusikalstamas veikas susijusias su transporto priemonių vairavimu išgėrus, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. nustatytą 3,17 promilių girtumą, vadovaudamasis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekdamas tinkamai pasiekti prevencinius tikslus, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 15 d.

29. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

30. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

31. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

33. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

34. Transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso tračiajam asmeniui kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 850 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

35. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98–101) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 14 d. 22.00 val. iki 2023 m. gegužės 15 d. 11.15 val., t. y. 1 parą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

I. L., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti I. L. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 14 d. 22.00 val. iki 2023 m. gegužės 15 d. 11.15 val., t. y. 1 (vieną) sulaikymo parą, prilyginti 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti I. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. L. išieškoti, transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų), valstybės naudai.

I. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį apsižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią I. L. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė