- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-260-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17472-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- I. L.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyjį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 15 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš I. L. išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „Audi A4“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y.: jis 2023 m. gegužės 14 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį ir priimti naują – I. L. išteisinantį nuosprendį, nes faktinės aplinkybės įrodo, kad šio asmens veiksmai neatitinka BK 281¹ straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties.
2.1. Nurodo, kad nuteistas I. L. nuo pat sulaikymo dienos iki dalyvavimo teisiamajame posėdyje laikėsi nuoseklios ir nekintamos pozicijos, kad bylai reikšmingą dieną, t. y. 2023 m. gegužės 14 d. jis automobilio „Audi A4“ nevairavo, sėdėjo to paties automobilio galinėje sėdynėje, o už vairo tuo metu buvo jam iš matymo pažįstamas asmuo vardu T.. I. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš tai, kai alkoholinius gėrimus vartojusi kompanija nusprendė atsisėsti į automobilį „Audi A4“, jų draugijoje buvo tas pats ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo T.. Šią aplinkybę patvirtino du liudytojai – E. P. bei K. R.. Abu apklausti asmenys nuosekliai patvirtino, kad jiems kartu su I. L. vartojant alkoholinius gėrimus, į kiemą užėjo jiems nepažįstamas asmuo.
2.2. Tyrėja J. B. davė nenuoseklius parodymus. Iš 2023 m. birželio 13 d. tyrėjos apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė „netrukus minėtas „Audi“ automobilis nuvažiavo nuo kelio link miškelio ir atsitrenkė į medį. Aš greitai išlipau iš tarnybinio automobilio ir nubėgau link „Audi“ automobilio, kuris buvo priešais mane maždaug 15-20 metrų atstumu nuo manęs. Bėgant link „Audi“ automobilio, aš pamačiau, kaip iš priekinės vairuotojo vietos vyriškis perlipo į galą ir atsisėdo į galinę keleivio vietą dešinėje <...>. Man pribėgus prie minėto automobilio, iš galinės dešinės keleivio vietos išlipo vyriškis, kaip vėliau nustatyta – I. L.“. Tuo tarpu tyrėjai J. B. duodant parodymus teisiamajame posėdyje, ji nurodė, kad ji pirma išlipo ir nubėgo link automobilio. Prie vairo buvusį asmenį pastebėjo peršokantį ant galinės sėdynės, bet nespėjusį, nes buvo koja užstrigusi. Akivaizdu, kad vienu atveju policijos pareigūnė nurodė, kad jai pribėgus prie „Audi“ automobilio, I. L. jau buvo visiškai užėmęs sėdėjimo pozą galinėje automobilio dalyje, o kitu atveju aiškino, kad jis nespėjo iki galo atlikti persėdimo, nes jo koja buvo užstrigusi.
2.3. Į bylą yra pateiktas ne visas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros nuo to momento, kai pareigūnė staigiai išlipa iš tarnybinio automobilio ir bėga link miške sustojusio „Audi A4“ automobilio, bet tik ta dalis, kai galinės automobilio „Audi A4“ vairuotojo durys jau yra atidarytos, o šalia automobilio stovi nenustatyti vyrai, tarp kurių yra I. L. ir vyksta pokalbis tarp jų ir pareigūnės. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad į bylą pateiktas įrodymas vaizdo pavidalu iš „Body“ kameros yra ne visos apimties. Ši aplinkybė svarbi ne vien dėl to, kad visos apimties įrašas iš „Body“ kameros galėtų pašalinti pareigūnės J. B. prieštaringus parodymus, bet ir dėl kitos svarbios aplinkybės. DVD laikmenoje taip pat yra patalpintas ir vaizdo įrašas iš policijos patrulio automobilio, kuriame važiavo tyrėja J. B. ir kitas tyrėjas L. L.. Šio vaizdo įrašo peržiūra leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tuo metu, kai persekiojamas automobilis „Audi A4“ nusuka nuo pagrindinio kelio ir pradeda važiuoti žvyruotu keliu, tuomet prieš patrulių automobilį pakyla dulkių debesis, kuris visiškai sumažino matomumą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 22.01.07 sek. prasideda dulkių debesis, kuris vis labiau tirštėja; 22.01.14 sek. visiški dingsta persekiojamo automobilio vaizdas; 22.01.29 sek. pasirodo policijos pareigūnė J. B., kuri pradeda judėti (pradžioje bėgti, vėliau eiti lėtu žingsniu) link automobilio „Audi A4“, kurio vaizdo vis dar nesimato; 22.01.49 sek. pareigūnė galiausiai pasiekia automobilį „Audi A4“, kai jau būna praėję mažiausiai 20 sekundžių. Akivaizdu, kad tai yra pakankamas laikas, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo, kurį apeliantas įvardino kaip „T.“ galėtų pasišalinti iš vairuotojo vietos ir pabėgti.
2.4. Iš vaizdo įrašo labai gerai matyti, kad persekiojamo automobilio „Audi A4“ galinis stiklas yra visiškai užtamsintas, todėl nėra galimybių matyti, kas jame vyksta persekiojant tokį automobilį iš galo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad I. L. parodymai dėl to, kad automobilį vairavo ne jis, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo yra gynybinė pozicija. Toks teisinis argumentas grindžiamas ir tuo, kad pats ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nebuvo imtasi net minimalių priemonių I. L. pozicijai patvirtinti arba paneigti.
2.5. Pareigūnės J. B. „Body“ kameros įrašas prasideda tik nuo to momento, kai prie persekioto automobilio „Audi A4“ stovi vyrai, tarp kurių yra ir I. L.. Iš įrašo girdėti, kaip jis ne kartą pakartoja, kad automobilio vairuotojas pabėgo. Tą pati kartoja ir vėliau liudytoju apklaustas E. P., kuris vaizdo įraše naudoja necenzūrinę leksiką pabėgimo veiksmui apibūdinti (vairuotojas „sjebalsia“). Nors pareigūnė J. B. stovi šalia, bet į automobilyje keleivių vietose sėdėjusių I. L. ir E. P. teiginius nereaguoja. Vaizdo įrašas taip pat parodo, kad pareigūnė J. B. su šiais asmenimis bendrauja ganėtinai familiariai, jos elgsena parodo, kad šie asmenys jai pažįstami ir ji turi išankstinį nusistatymą netikėti jų teiginiais, todėl įvykio vietoje neatlieka jokių veiksmų tikrinant apelianto versiją, kad automobilį galėjo vairuoti nenustatytas asmuo vardu T.. Be to, vaizdo įraše girdėti, jog pareigūnė J. B. aiškina, kad iš automobilio vaizdo įrašo matyti, kaip būtent I. L. persėdo į galinę automobilio vietą. Bet kaip jau pasisakyta šiame skunde, tai yra visiškai netiesa, nes vaizdo įraše to tikrai nesimato. Taigi, „Body“ kameros vaizdo įraše taip pat matyti, kad I. L. užtikrintai prašo jam parodyti vaizdo įrašą, kuriame, anot pareigūnės, matosi, kad jis persėda į galinę automobilio sėdynę. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu taip ir neatsirado joks vaizdo įrašas (nei iš tarnybinio automobilio, nei iš pareigūnų „Body“ kameros), kurie patvirtintų pareigūnės teiginius, kad yra tokio pobūdžio vaizdiniai įrodymai, tiesiogiai įrodantys I. L. kaltę.
2.6. Svarbu paminėti ir tai, kad iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašo matyti, kad persekiojamas automobilis važiuoja lėtai ir manevruoja teisingai, neišvažiuoja į priešpriešinę eismo pusę. Taip pat atlikdamas posūkio manevrą (tokių buvo keturi), visą laiką įjungia posūkio signalą. Jei automobilį būtų vairavęs I. L., kuris į alkotesterį įpūtė net 3,21 promiles, mažai tikėtina, kad jis galėtų vairuoti taip tvarkingai. Visos šios aplinkybės parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų buvo nemažai abejonių ir I. L. versija, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas jam iš matymo žinomas asmuo T., turėjo būti patikrinta išsamiau ir nuosekliau, nepaisant to, kad jis neturėjo advokato. Pareigūnai turėjo išankstinį nusistatymą netikėti dėl jo neigiamos reputacijos ir dėl to, kad jis buvo žinomas policijos atstovams anksčiau. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi net elementarių tyrimui atlikti būtinųjų veiksmų. Nuo I. L. nebuvo paimti pirštų antspaudai, nors pats nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai ne kartą minėjo, kad tokie antspaudai tikrai bus imami. Šiuos pirštų antspaudus galima buvo palyginti su ant automobilio „Audi A4“ likusiais antspaudais, kurie leistų pareigūnams padaryti objektyvias išvadas. Priešingai, automobilis jau kitą dieną po įvykio buvo grąžintas apelianto sutuoktinei neatlikus jo išsamaus patikrinimo.
2.7. Byloje yra 2023 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrint automobilį „Audi A4“. Protokole išdėstoma kokie daiktai buvo fiksuoti automobilio viduje, bet jame visiškai neaptariama tai, kad automobilyje, vairuotojo vietoje mėtėsi nenustatyto asmens šlepetė. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų, fiksuotų įvykio dieną jau sutemus, matosi, kad vairuotojo vietoje tikrai gulėjo viena šlepetė (b. l. 14). Vėliau, 2023 m. rugpjūčio 30 d. byloje atsiranda daiktų apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrint I. L. priklausančią šlepečių porą. Prie protokolo pridedamos nuotraukos atskleidžia, kad lyginant jas su automobilio vairuotojo vietoje rastomis šlepetėmis, jos yra visiškai kitokios. Kitaip tariant, iš apelianto paimta ir prie bylos pridėta šlepečių pora nesutampa su šlepete, foto kamera užfiksuota automobilio „Audi A4“ vairuotojo vietoje. Šis įrodymas visiškai nebuvo vertinamas, kaip sukeliantis abejonių ir klausimų, kodėl apeliantui priklausančių šlepečių pora nesutampa su šlepete, užfiksuota automobilyje visiškai kitoje vietoje, nei sėdėjo apeliantas. Byloje taip pat nėra duomenų kas atsitiko su šlepete, matoma užfiksuota automobilio vairuotojo vietoje, kadangi į bylą kaip daiktinis įrodymas ji nebuvo pridėta. Taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama imtis visų priemonių nustatant, ar pagal prakaito pobūdį šią šlepetę galėjo dėvėti būtent apeliantas, ar ji priklausė visiškai kitam asmeniui.
2.8. Labai svarbus įrodymų tyrimo elementas tokio pobūdžio bylose, kai asmuo neigia vairavęs automobilį, yra automobilio užvedimo užraktas, t. y. raktas. Iš „Body“ kameros girdėti, kaip forminant įvykį, pareigūnė J. B. klausia savo kolegos „ar radote raktą?“. Tai jis greičiausiai pas jį kišenėje bus“. 25 min. 07 sek. ta pati pareigūnė ir vėl klausia kolegos „ar neradote rakto“? O jau 25 min. 40 sek. pareigūnė samprotauja, kad „gal kas ir kitas paėmė“ (turima omenyje raktą) Akivaizdu, kad forminant įvykį, pareigūnė J. B. suprato, kad svarbus įrodymas yra ir automobilio užvedimo raktas, dėl kurio ikiteisminio tyrimo metu byloje duomenų apie jo atsiradimą nėra. Kaip žinoma, automobilis į stovėjimo aikštelę buvo nuvežtas ant tralo. Apibendrintai pasakytina, kad teismo nuosprendyje tik formaliai užsimename, kad byloje nėra duomenų jokių duomenų apie tariamą asmenį vardu T. Tai, kad kartu su kaltinamuoju buvo asmuo vardu T. nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus kaltinamojo draugai (12 pastraipa). Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, kad pats ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neatliekant veiksmų, galinčių paneigti apelianto nuoseklios ir viso proceso metu išlaikytos versijos, kad automobilį vairavo būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu T.
2.9. Nors teismo nuosprendyje tvirtinama, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir nėra pagrindo jais abejoti, bet šiame apeliaciniame skunde gynyba aptarė momentą, kad iš patrulių automobilyje esančios kameros matyti, kad esminiu momentu matomumas buvo minimalus, o „Body“ kameros vaizdas, kai pareigūnė J. B. artinasi prie automobilio, nėra pateiktas į bylą. Ir priešingai, teismas vertina, kad būtent apelianto versiją patvirtinantys liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys. Teismo nuosprendyje kategoriškai pasisakoma, kad apelianto I. L. sugyventinė R. V. davė nenuoseklius parodymus. Pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai suabsoliutina pokalbį tarp pareigūnės J. B. ir minimos sugyventinės, kuris buvo užfiksuotas ta pačia „Body“ kamera. Iš to seka, kad ji tik susidarė subjektyvią savo nuomonę, kad automobilį greičiausiai vairavo būtent nuteistasis.
2.10. Į bylą yra pateiktas Bendrojo pagalbos centro 2 min. 12 sek. trukmės garso įrašas, iš kurio girdisi liudytojos R. V. ir darbuotojos pokalbis. Būtent šis įrašas atskleidžia itin svarbią aplinkybę – Bendrojo pagalbos centro darbuotoja klausia liudytojos, koks yra vairuotojo vardas ir pavardė, o liudytoja labai aiškiai atsako: „tai iš kur aš galiu žinoti jo vardą ir pavardę“. Garso įraše taip pat girdėti, kaip darbuotoja klausia iš ko liudytoja sprendžia, kad vairuotojas yra neblaivus. Ir liudytoja R. V. galėjo atvirai sakyti, kad jos sugyventinis I. L. gėrė kieme ir būtent jis vėliau pasiėmė jos automobilį. Priešingai, aptariamoji liudytoja kalba su BPC darbuotoja atvirai ir nurodo, kad ji sprendžia, jog vairuotojas gali būti neblaivus, nes jis pavojingai manevruoja, gazuoja, raliuoja. Lygiai taip pat matyti ir iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto, kuriame konstatuojama, jog liudytoja R. V. BPC darbuotojai nenurodė asmens vardo ir pavardės, nes tiksliai nežinojo, kas vairuoja. Nuoseklios pozicijos R. V. laikėsi apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, todėl teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo pagal visumą taisyklės, nes nepagrįstai prioritetą suteikė „Body“ kameros įrašui, kuriame liudytoja net nebuvo apklausiama pagal proceso taisykles. Be to, ji atbėgo į įvykio vietą po įvykio, kai visi dalyviai buvo lauke ir iš to padarė preliminarią, bet klaidingą išvadą, kad automobilį vairavo jos sugyventinis.
2.11. Pirmosios instancijos teismas liudytojo E. P. parodymams skyrė taip pat tik vieną pastraipą nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Nors būtent šis liudytojas važiavo kartu su I. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu T. Minimas liudytojas patvirtino apelianto versiją apie tai, kad už vairo sėdėjo visiškai kitas asmuo. Be to, kaip jau minėta, analizuojant „Body“ kameros vaizdo įrašą, jame matosi tas pats liudytojas E. P., kuris necenzūrine leksika tvirtina, kad vairuotojas pabėgo. Sunkiai tikėtina, kad tokioje įtemptoje ir stresinėje situacijoje, bei būdami visiškai neblaivūs, du asmenys – I. L. ir E. P. – galėjo taip staigia sugalvoti melagingą versiją apie trečiąjį asmenį. Juo labiau, kad policijos patrulių persekiojimas vyko apie vieną minutę. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų elgesys buvo ypatingai pasyvus ir jie neatliko net būtiniausių veiksmų įtariamojo I. L. versijai paneigti, todėl ir teismas įrodymus vertino nukrypdamas nuo BPK 20 straipsnio 5 dalies, nes teismo vidinio įsitikinimo negalėjo suformuoti nenuosekliai ir padrikai atliktas ikiteisminis tyrimas. Liudytoju buvo apklaustas ir K. R., kuris taip pat patvirtino, jog išgertuvių metu, dar iki to momento, kai kompanija atsisėdo į automobilį, jis iš tikrųjų matė jam nepažįstamą žmogų, kuris buvo užėjęs į kiemą vartoti alkoholinių gėrimų.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, teigdamas, jog nusikalstamos veikos nepadarė, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai, automobilį vairavo jam pažįstamas asmuo, kuris nuvažiavus nuo kelio pabėgo, tačiau pareigūnai ir teismas šios versijos netyrė, nepagrįstai nesirėmė liudytojų R. V., E. P. bei K. R. parodymais ir priešingai, rėmėsi nenuosekliais policijos pareigūnės J. B. parodymais.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi liudytojus J. B. ir L. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais, jais remdamasis teisingai nustatė I. L. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Pripažindamas I. L. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. L. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad automobilio nevairavo. Nuteistojo teigimu, automobilį vairavo jo draugas T., kuris policijai pradėjus juos vytis, nestojo, kadangi jam yra atimta teisė vairuoti, tokią jo poziciją patvirtina ir liudytojų parodymai. Tačiau kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, tokia nuteistojo versija laikytina gynybine, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek nuteistasis, tiek liudytojas E. P. nurodo, kad jie turėjo parvežti pastarąjį namo ir, pradėjus važiuoti, juos pradėjo vytis policijos pareigūnai. Ilgai nevažinėjo – iki 10 minučių (t. 1, b. l. 36-37, 140-142). Vis dėl to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėjos skambutis BPC užregistruotas 21.35 val. (t. 1, b. l. 3). Pranešėja nurodė, jog automobilis važinėja, kelintą kartą pravažiuoja minimą gatvę (BPC garso įrašas esantis byloje, 0:00:31 „važinėja aplinkui, visur“, 0:00:39 „miškų pravažiavo tik neperseniausiai“, 0:01:14 „va, ką tik vėl pravažiavo“). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 6, 8) nurodoma, kad įvykis įvyko apie 22.00 val., pirmas pūtimas užfiksuotas 22.09 val. Taigi galima daryti išvadą, kad automobilis „Audi“ po (duomenys neskelbtini) važinėjo apie 20-30 minučių, nors nuo I. L. gyvenamosios vietos iki E. P. gyvenamosios vietos, „Google maps“ duomenimis, bei paties liudytojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad tokia atkarpa automobiliu įveikiama per 2-3 minutes (t. 1, b. l. 140-142). Nuteistasis skunde teigia, jog jis su liudytojais E. P. ir K. R. nebūtų galėję susitarti dėl melagingos versijos, nes tam buvo per mažai laiko. Vis dėl to, iš vaizdo įrašo pavadinimu V6045-230514-214319-220758-20010400, kuriame užfiksuotas vaizdas iš policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros, matyti, jog nuo to momento, kai „Audi“ pastebėjo policijos pareigūnų automobilį (0:16:47), iki policijos pareigūnų išlipimo iš automobilio įvykio vietoje (0:18:09) praėjo beveik 2 minutės. Juolab, kad buvo nurodomas tik pats faktas, kad vairuotojas pabėgo, bet nei kas jis toks, nei kur pabėgo, nenurodė nei nuteistasis nei liudytojai. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, būdamas sulaikymo patalpoje, esančioje pareigūnų tarnybiniame automobilyje, I. L. vieną kartą surėkia, jog vairavo „A.“ (0:06:23), tačiau vėliau nurodo, kad vairavo „T.“.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog aplinkybę, kad jis nevairavo automobilio patvirtina ir kartu su juo važiavusio liudytojo E. P. parodymai, kad automobilį vairavo jam (liudytojui) iš matyto pažįstamas asmuo vardu T., taip pat liudytojo K. R. parodymai, kad prieš įvykį jų kompanijoje buvo kaltinamojo draugas, kuris jam nepatiko, todėl jis (liudytojas) išėjo mano. <...> Atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad kaltinamasis išlipo iš galo, kitas stovėjo lauke iš keleivio pusės, rėkė, kad kažkas pabėgo. Visgi, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. nurodė, kad, nuėjęs pažiūrėti kas atsitiko, pamatė kaip policijos pareigūnai iš automobilio, kuris buvo atsitrenkęs į medį, galo išlaipino I. L. (t. 1, b. l. 40-42), kas atitinka liudytojų policijos pareigūnų J. B. ir L. L. parodymus, jog jiems pribėgus prie automobilio, pamatė, kad, I. L. bandant perlipti iš vairuotojo vietos ant galinės automobilio sėdynės, buvo užstrigusi jo koja ir pareigūnai jam padėjo išlipti (t. 2, b. l. 48-50, 51-57). Kaip minėta, liudytojas K. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. L. iš automobilio išlaipino policijos pareigūnai.
8. Skunde teigiama, kad pareigūnai negalėjo matyti kas vyksta automobilyje ir jam sustojus dėl didelio dulkių debesies bei užtamsinto automobilio „Audi“ galinio stiklo, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Visgi, iš byloje esančio pareigūnės J. B. „Body“ kameros įrašo matyti, jog ji yra paėjusi keliais metrais toliau, nei stovi apgadintas „Audi“ automobilis, apsidairo aplinkui ir šviečia prožektoriumi gilyn į mišką (0:00:13-0:00:19), tokiu būdu pareigūnė galėjo matyti teritoriją aplink įvykio vietą. Liudytojas L. L., papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismas, nurodė, jog nebuvo pagrindo tikrinti I. L. keliamos versijos apie galimai pabėgusį vairuotoją, kadangi akivaizdžiai matė, kad niekas iš automobiliu važiavusių asmenų neišbėgo, automobilis iš pareigūnų akiračio nebuvo dingęs. Nors priešais pareigūnų automobilį buvo kilęs dulkių debesis, tačiau pro jį vaizdas kažkiek matėsi – „viskas matėsi, nebuvo taip, kad aklinai nieko nesimato“. Jiems su J. B. pribėgus, priekyje dešinėje pusėje keleivis automobilio dureles atsidarė, o vairuotojo pusės nebuvo atidarytos ir neatsidarinėjo, nes atsidarius galines dešinės pusės dureles matėsi, kad vairuotojas norėjo išlipti, bet buvo užstrigęs, dėl to pareigūnai dar jam padėjo išlipti (t. 2, b. l. 51-57). Iš „Body“ kamerų įrašų taip pat girdima, kad pareigūnė sako, jog išvažiuodami link „Audi“ iš šono matė, jog vairavo būtent I. L., kad tai užfiksuota registratoriuje (0:01:25), kalbėdama su kitais dviem automobilio keleiviais taip pat nurodo, „ką, mes jį nežinom, gi puikiai matėm, kad jis už vairo“ (0:02:53). 2023 m. gruodžio 21 d. apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. nurodė, kad kiek atsimena, du asmenys mašinoje važiavo, jie išlipti nespėjo, nes ji greitai pribėgo ir matė, kaip vairuotojas bandė perlipti ant galinės sėdynės, bet jam užstrigo koja. Kai šoko iš priekio, vienas batas buvo likęs prie vairo. Matė, kas vairavo (t. 1, b. l. 153-156). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja J. B. parodė, kad po to, kai gavo pranešimą apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, pastebėjo automobilį „Audi A4“, jame buvo du asmenys. Abu asmenys sėdėjo priekyje. Gale lyg buvo tik vaikiška kėdutė, jokių asmenų nebuvo. Kai pribėgo prie automobilio matė, kad asmuo nuo vairuotojo sėdynės bando persėsti į automobilio galą, tačiau jam užkliuvo koja už pedalo, viena šlepetė buvo vairuotojo vietoje, dėl antros šlepetės neprisimena. <...> Dulkių debesis nebuvo toks, per kurį visiškai nieko nesimatytų, jis išsisklaidė per sekundę. Išlipusi iš tarnybinio automobilio, ji per keletą sekundžių pribėgo prie automobilio „Audi“. <...> I. L. sugyventinė sakė, kad ji pati iškvietė policiją, nes I. L., būdamas neblaivus, pasiėmė automobilį „Audi“, išvažiavo su draugu ir dideliu greičiu „lakstė“ po miestelį (t. 2, b. l. 48-50). Kaip matyti iš liudytojos R. V. parodymų, pranešdama apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, nenurodė kas vairuoja automobilį, nes nenorėjo, kad jos sugyventinis sužinotų, kad tai ji iškvietė policiją (t. 1, b. l. 18, 140-142). Iš byloje esančio garso įrašo taip pat akivaizdu, kad pranešėja žino, kas vairuoja automobilį, tiesiog nenori įvardyti, nurodo, jog tai pažįstamas asmuo, tačiau paklausus vardo ir pavardės, atsako ne „nežinau“ o „nesakysiu“. Nors vėliau pasako „iš kur aš galiu žinoti jo vardą ir pavardę“, priminus, jog sakė, kad asmenį pažįsta, pranešėja pasako „nesvarbu“ (t. 1, b. l. 55-56).
9. Nors 2023 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta R. V. nurodė, kad neturėjo galimybės matyti, kas vairavo jai priklausantį automobilį ir tiesiog spėjo, kad sugyventinis, pyko ant jo (t. 1, b. l. 140-142), tačiau iš jau minėtame „Body“ kameros įraše girdima, jog pareigūnei paklausus įvykio vietoje buvusios I. L. sugyventinės R. V. ar matė kaip jis išvažiavo iš namų, atsako „taip“ (0:09:07), iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pareigūnė klausė būtent apie I. L.. Taip pat R. V. nurodo, kad „ne pirmas kartas, kada šitaip bėgo“ (0:11:34). Dėl automobilio užvedimo raktelio, liudytoja taip pat nurodo, kad „tai pasiėmė tikriausiai arba išmetė kur nors“ (0:15:22), „ką norėjo tą daro“. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad pastebėjo, kaip iš kiemo dideliu greičiu išvažiuoja jos automobilis „Audi A4“, pastebėjo, kad jame priekyje sėdėjo du žmonės, gale sėdinčių asmenų nematė. Jai pasirodė, kad automobilį vairavo jos sugyventinis (t. 1, b. l. 18). Šiuos parodymus liudytoja patvirtino ir papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 21). Kaip matyti iš bylos duomenų, I. L. yra R. V. sugyventinis, todėl jos parodymai, kaip ir liudytojų E. P. ir K. R. parodymai teisme vertintini kaip siekis padėti I. L. patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, jog automobilio jis nevairavo.
10. Liudytojų J. B. ir L. L. parodymus pirmosios instancijos teismas kitų bylos duomenų kontekste įvertino atidžiai, jų parodymai dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, asmenų, apie kuriuos jie davė parodymus veiksmų, nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos esminių aplinkybių, nėra prieštaringi. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti I. L. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu ar jį apkalbėti, todėl nuteistojo teiginiai, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti, kadangi jis pareigūnams yra žinomas iš ankstesnių iškvietimų, niekuo nepagrįsti. Be to, pareigūnų parodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šlepetė, kuri buvo rasta automobilyje vairuotojo vietoje, yra ne nuteistojo ir nė nepanaši į jo turimą porą šlepečių, apklausos apeliacinės instancijos teisme metu liudytoja J. B. parodė, jog ji pagal jai suformuotą užduotį turėjo paimti nuteistojo šlepetes apžiūrai, konkrečią avalynę jai pateikė pats I. L. (t. 2, b. l. 48-50). Nors ir liudytoja R. V. nurodo, jog tokios šlepetės, kuri rasta automobilyje, nėra mačiusi, ji nepriklauso I. L. (t. 1, b. l. 21), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kitų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad automobilyje rasta šlepetė priklauso būtent I. L.. Nuteistasis neginčija aplinkybės, jog įvykio metu avėjo šlepetes. Kaip matyti iš aptartų policijos pareigūnų parodymų, I. L. įvykus autoįvykiui nespėjo visiškai perlipti iš vairuotojo vietos į automobilio galą, nes jo koja užsikabino, be to, ant automobilio galinės sėdynės buvo vaikiška kėdutė, kuri taip pat trukdė perlipti. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ant galinės automobilio sėdynės yra automobilinė vaikiška kėdutė, taip pat, vairuotojo vietoje rasta viena šlepetė (t. 1, b. l. 10-15). Kaip matyti iš „Body“ kameros įrašo įvykio vietoje, antrą šlepetę suranda kitas policijos pareigūnų ekipažas, beieškant automobilių raktelių, atneša ir paduoda ją I. L. sugyventinei („Body“ kamerų įrašas 0:18:01). Pareigūnė, reaguodama į tai pasako, kad nuteistasis ir praeitą kartą su tokiais pačiais buvo. Pažymėtina, kad pats nuteistasis dar „Body“ įrašo pradžioje, kai pareigūnai paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio, pasako „Tapkes reikia pasiimt“ (0:01:41). Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad visi kiti asmenys yra apsiavę batus. 2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotolentelės 7-oje nuotraukoje matyti viena šlepetė, kuri atitinka liudytojos J. B. apibūdinimą – kad šlepetė panaši į „crocsą“ (t. 1, b. l. 12-16, t. 2, b. l. 48-50).
12. Apeliantas nurodo, kad jis, būdamas tokioje neblaivumo būsenoje, nebūtų galėjęs taip tvarkingai vairuoti automobilio, rodyti posūkio signalų. Vis dėl to, iš vaizdo įrašo pavadinimu V6045-230514-214319-220758-20010400, kuriame užfiksuotas vaizdas iš policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros, matyti, jog „Audi“ nevažiuoja taip tvarkingai, kaip teigiama skunde. Sutiktina, kad „Audi“ vairuotojas posūkių signalus rodo, tačiau priešingai nei teigiama skunde, matyti jog automobilis važiuoja kelio viduriu (nuo 0:16:53), nesilaiko dešiniau važiuojamosios kelio dalies, važiuodamas nepristabdo prieš greičio mažinimo priemonę, įrengtą kelyje (0:17:02), prieš stop ženklą tik pristabdo tačiau visiškai nesustoja, kaip to reikalauja KET (0:17:23), sukdamas į dešinę iš dalies nuvažiuoja nuo kelio į šalikėlę (0:17:24), grįždamas į kelią kerta ištisinę kelio juostą ir išvažiuoja į priešpriešinį eismą (0:17:25-0:17:27), galiausiai nuvažiuoja nuo kelio į mišką ir sudaužo automobilį (0:17:55). Taip pat, iš pranešimo BPC turinio matyti, jog pranešėja perspėja apie girtą vairuotoją, kadangi jis „raliuoja, gastroliuoja, ant gazo važinėja“ (t. 1, b. l. 55-56).
13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti I. L. pirštų antspaudai, kuriuos buvo galima palyginti su ant automobilio likusiais antspaudais, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisme, teisė atlikti bet kokius BPK numatytus proceso veiksmus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretūs proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa esminėse detalėse, vieni kitus patvirtina ir papildo, yra logiški ir nuoseklūs, todėl pakankami spręsti, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra jei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.