Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.7.3.; 3.4.3.11.; 3.4.3.12.

2019 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 5-uoju klausimu ir patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą bei bankroto administratoriaus atlyginimą, atsižvelgiant į kreditoriaus pasiūlytą nutarimo projektą; 2) panaikinti 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju klausimu dalyje dėl Pavedimo sutarties 2.1.7 punkto. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kreditoriaus teigimu, ginčijami susirinkimo nutarimai 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais neteisėti dėl to, kad akivaizdžiai pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus, prieštarauja bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtiems interesams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

1.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl bankrutuojančią UAB „Spilta“ apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio nustatymo. Bendrovė atitinka Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, 10.3 punkte nustatytus „didelės įmonės“ reikalavimus. Kreditoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pateikta ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata siejama iš esmės tik su ĮBĮ bei Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše (toliau – ir Sąrašas) ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, įtvirtintomis nuostatomis, kas sudaro bankroto administratoriaus atlyginimą bei administravimo išlaidas. Administratorius ataskaitoje tiesiog nurodė, kad nustatęs sandorius, kurie prieštaravo įmonės tikslams ir kreditoriams, juos ginčys. Taigi, šiuo atveju bankroto administratorius kreditorių susirinkime pateikti ir pavirtinti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai buvo nepagrįsti jokiais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą, t. y. bankroto administratorius nepateikė detalaus paskaičiavimo, pagrindimo ir pan., nors jis turi įrodyti ne tik administravimo išlaidų (atlyginimo) pagrįstumą, bet ir jų būtinumą.

1.3. Administratorius taip pat nenurodė būsimų savo veiksmų, kurie būtų vertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų ir viršijantys įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, dėl ko būtų tikslinga skirti 15 proc. priemoką, apskaičiuotą nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų. Be to, bankroto administratorius klaidingai prašė patvirtinti konkrečią 15 proc. priemoką už bankroto metu gautas įplaukas, kadangi tokia priemoka turėtų būti teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui po viso įmonės turto pardavimo, pateikiant detalų šių priemokų paskaičiavimą. Taip pat Taisyklėse nėra nustatytas konkretus priemokos už įplaukas dydis, kadangi jis siejamas su gautų įplaukų suma.

1.4. Kreditorius pažymi, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata netinkama ir dėl to, kad į ją neįskaitytos Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintos ir patirtos išlaidos, nors bankroto administravimo išlaidų sąmata turi būti tvirtinama visam bankroto procesui, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Be to, bankroto administratoriaus pateikta tvirtinti sąmata netiksli, neapibrėžto dydžio, nes siūloma išlaidas įmonės auditui (kreditoriams pageidaujant), teisinei pagalbai, atliekų sutvarkymui ir pridavimui, dokumentų sutvarkymui ir pridavimui į archyvą toliau saugoti tvirtinti pagal faktą, neribojant jų maksimalia suma, bei tvirtinti susijusius mokesčius, nenurodant konkrečių sumų ar neribojant jų dydžio. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nesivadovauja ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi ir buhalterio bei administratoriaus padėjėjo etatų išlaidų neįtraukė į administravimo išlaidų sąmatą, bei į siūlomą tvirtinti atlyginimą neįskaitė mokėtinų mokesčių, o taip pat nepagrindė šių etatų būtinumo.

1.5. Kreditorius siūlo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: 185 MMA dydžio, įskaitant privalomus mokesčius, administravimo išlaidoms, iš jų 40 MMA dydžio, įskaitant privalomus mokesčius, administratoriaus atlyginimui. Bankroto administravimo išlaidos keičiamos ĮBĮ nustatyta tvarka. Kreditoriaus nuomone, tokia pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata yra pakankama tam, kad administratorius atliktų administravimo procedūras ir atitinkančia tiek įmonės kreditorių, tiek administratoriaus interesus bei atliktinų darbų apimtį. Be to, ateityje situacijai iš esmės pasikeitus, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl papildomos administravimo išlaidų sumos patvirtinimo.

1.6. Kreditorius taip pat ginčija kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintos Pavedimo sutarties projekto 2.1.7. punktą. Nurodo, kad toks Pavedimo sutarties projektas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat pažeidžia kreditorių interesus. Pažymi, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, kuri įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorius ir bankroto administratorius, nesutikdami su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui. Be to, pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi, kol jie nėra pakeisti kito kreditorių susirinkimo nutarimu ar panaikinti teismo sprendimu.

2. Bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto administratorius Giedrius Adomavičius atsiliepimu į pareiškėjo kreditoriaus skundą prašo taikyti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą senaties terminą skundui paduoti, VSDFV Alytaus skyriaus skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

2.1. Nurodo, kad Vyriausybė neatliko jai ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, t. y. neįvertino per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinių administravimo išlaidų dydžių, jų nepaskelbė ir nepatvirtino. Todėl kvestionuotina ar šiuo metu esantys ir pagal įstatymą naujai nenustatyti bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai yra teisingi ir teisėti. Pažymi, kad išmokamo atlyginimo administratoriui ir administravimo išlaidų sumos dydis priklauso nuo atitinkamo laikotarpio MMA dydžio. Kadangi bankroto administratoriui yra keliami itin aukšti kvalifikacijos, veiklos, atsakomybės, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, administratorius turi nuolat kelti kvalifikaciją akivaizdu, kad administratoriui neturėtų būti mokamas minimalus atlyginimas. Tačiau kreditorius siūlo administratoriui mokėti tik minimalų, o ne taisyklėse rekomenduojamą atlyginimą, t. y. kaip asmeniui atliekančiam nekvalifikuotą darbą. Akivaizdu, kad esant tokiems aukštiems reikalavimams administratoriui negali būti mokamas tik minimalus atlyginimas, nes būtų pažeisti administratoriaus interesai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formuojama darbo apmokėjimo politika. Be to, pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios yra priimtos iki Taisyklių įsigaliojimo. Šiose Taisyklėse yra įtvirtintas rekomendacinis administratoriaus atlyginimas, kurį sudaro minimalus atlyginimas, kurio pagrįsti ir jo įrodinėti nereikia, plius priedai. Tuo tarpu rekomendacinis atlyginimas yra sudėtinis, kuris priklauso nuo įmonės turimo turto, jo vertės, įmonės bylų kiekio ir jų sudėtingumo, administratoriaus veiklos rezultatų. Taigi, papildomos atlyginimo dalies ir jos būtinumo administratorius taip pat neturi pareigos įrodinėti, nes Vyriausybė nustatė administratoriaus atlyginimo sudėtines dalis, kurios yra aiškiai reglamentuotos. Iš šios formulės akivaizdu, kad galutinis atlyginimas administratoriui gali būti apskaičiuotas tik tuomet, kai parduodamas visas įmonės turtas ir baigiamos visos civilinės bylos, o tai praktiškai yra bankroto proceso pabaigoje.

2.2. Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad administravimo išlaidos yra būtinos bankroto procedūrai atlikti. Jas pagrįsti dokumentais administratorius gali tik tuomet, kai jas patiria. ĮBĮ nenustato pareigos administratoriui pateikti detalų bankroto administravimo išlaidų paskaičiavimą, nes to tiksliai padaryti į ateitį neįmanoma. Šiuo atveju administratorius kreditoriams pateikė preliminarius administravimo išlaidų skaičiavimus įvertinęs žinomus duomenis. Pažymi, kad išlaidos įmonės auditui atlikti būtų skiriamos tik tuo atveju jei kreditoriai pageidautų atlikti įmonės auditą. Sulyginus susirinkime priimto nutarimo dalį su ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atlyginimo nustatymo taisyklėmis, akivaizdu, kad jis nepažeidžia įstatymo ir neviršija nustatytų administravimo išlaidų ribų. Kreditorių susirinkimo priimtame nutarime patvirtintos išlaidos įmonės auditui (kreditoriams pageidaujant), teisinei pagalbai, atliekų sutvarkymo ir pridavimo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą toliau saugoti tvirtinamos pagal faktą atitinka ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jos tiesiogiai apima susirinkimo patvirtintas išlaidų grupes: išlaidos įmonės auditui, išlaidos atliekų sutvarkymui. Kitos susirinkime patvirtintos išlaidos apima nutarimą dėl išlaidų teisinei pagalbai ir dokumentų pridavimo į archyvą kaštus, nes administratorius turi teisę naudotis teisine pagalba, o priduoti dokumentus į archyvą jį įpareigoja įstatymai. Iš anksto nustatyti kiek reikės lėšų teisinei pagalbai nėra galimybės, bet šiuo atveju akivaizdu, kad lėšos teisinei pagalbai bus naudojamos ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl jos bus pagrįstos. Dokumentų pridavimo į archyvą išlaidų sumos administratorius šiuo metu nustatyti negali, nes nėra žinoma įmonės pabaigos data, o dėl to ir priduodamų saugojimui dokumentų kiekis. Parenkant dokumentus pridavimui į archyvą ruošiančią įmonę, administratorius šią įmonę parenka konkurso būdu, todėl šios išlaidos taip pat bus pagrįstos. Administratorius pažymi, kad ĮBĮ ir teismų formuojama praktika leidžia administratoriui naudotis specialistų ar specialių žinių turinčių asmenų pagalba. Įmonės apskaitos tvarkymui keliami specialūs reikalavimai nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymo, apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Tuo tarpu bankroto administratorius nėra ir neprivalo būti šios srities specialistas ir jo žinios šioje srityje nėra pakankamos, kad vesti didelės bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą, todėl jam reikalinga specialisto pagalba. Įmonės atliekų sutvarkymo kaina nuo administratoriaus nepriklauso ir jų sutvarkymo kaštai turės būti padengti nepriklausomai nuo to ar kreditoriai to nori ar ne.

2.3. Bankroto administratorius teigia, kad pareiškėjas nepateikia jokio paaiškinimo ir įrodymų, kodėl paskirta 15 proc. dydžio premija administratoriui yra neprotinga ar nesąžininga. Kaip tik paskirta premija skatina administratorių imtis veiksmų, kurie maksimaliai padidintų įmonės turimo turto vertę. Siekdamas maksimizuoti įmonės turto vertę administratorius surado nuomininką, kuriam išnuomotas įmonės turtas reikalingas gelžbetonio plokščių gamybai. Turtas yra prižiūrimas, vyksta gamyba, todėl tai sudaro sąlygas visą įmonę parduoti kaip verslą, o tai didina įmonės turto vertę. Vieningas viso įmonės turto, kaip komplekso, pardavimas sudarys sąlygas parduoti turtą už didesnę kainą, o tuo pačiu didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nei įmonės turto pardavimas atskirais vienetais. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad administratorius nededa papildomų pastangų, ar neatlieka veiksmų, kurie būtų vertinami kaip specialūs, viršijantys administratoriaus funkcijas, yra neteisingi. Administratorius taip pat pažymi, kad ginčijo Šiaulių banko pareikštą finansinį reikalavimą (22 mln. Eur), dėl ko su kreditoriumi buvo pasirašyta taikos sutartis tik dėl 660 tūkst. Eur finansinio reikalavimo dydžio. Tam padaryti administratorius atliko įmonės turto vertinimą, turimo žvyro karjero markšeiderinius matavimus, t. y. dėjo pastangas apginti įmonės ir kitų kreditorių interesus. Nurodo, kad ne jis nustato mokesčius ir jų tarifus, o Vyriausybė. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad administratoriaus pateikta sąmata netiksli ir neapibrėžto dydžio. Be to, pareiškėjas skunde aiškiai nenurodo, kokius jo interesus pažeidžia priimtas nutarimas, ar dėl to sumažės jo kreditorinio reikalavimo tenkinimo apimtis, ar pažeidžiamos kitos procesinės ar materialinės jo teisės.

2.4. Bankroto administratorius taip pat teigia, kad pareiškėjas praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, 2019 m. spalio 18 d. UAB „Spilta“ kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti. Nurodo, kad pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimi, buvo išsiųsti 2019 m. spalio 3 d. elektroniniais laiškais ir registruotais laiškais išsiųstais pranešimais, tame tarpe ir VSDFV Alytaus skyriui elektroniniu pranešimu adresu alytus@sodra.lt . Kartu su pranešimu išsiųstas balsavimo raštu biuletenis su siūlomais nutarimų projektais. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime dalyvavo balsuodamas raštu kiekvienu darbotvarkės klausimu. Taigi, pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 3 d. turėjo pakankamai informacijos apie 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime spręstinus klausimus bei apie numatomus priimti nutarimus. Dėl to apie skundžiamų nutarimų priėmimo faktą pareiškėjas žinojo ar galėjo sužinoti 2019 m. spalio 18 d., o ginčo kreditorių susirinkimo nutarimai galėjo būti apskųsti teismui iki 2019m. lapkričio 2 d. Kadangi pareiškėja skundą Kauno apygardos teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 18 d., todėl akivaizdu, jog praleido įstatymo nustatytą terminą 2019 m. spalio 18 d. UAB „Spilta“ kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti. Administratorius taip pat pažymi, kad VSDFV Alytaus skyrius yra prijungtas prie UAB „Spilta“ elektroninės bylos nuo 2019 m. kovo mėn. Administratorius 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą surašė ir protokolą per EPP sistemą 2019 m. spalio 23 d. pateikė Kauno apygardos teismui į bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto bylą. Taigi, su šiuo kreditorių susirinkimo protokolu ir susirinkime priimtais nutarimais visi kreditoriai galėjo susipažinti 2019 m. spalio 23 d. ar vėliausiai spalio 24 d.

2.5. Be to, pareiškėjas bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto byloje turi 2,30 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Todėl susirinkimo dieną administratoriui pateikdamas balsavimo raštu biuletenį su savo siūlomu nutarimo projektu, turėjo aiškiai suprasti, kad administratorius neturės galimybės su siūlomu nutarimu supažindinti visų kreditorių. Taip pat turėjo suprasti, kad kreditoriaus turimų balsų nepakas siūlomam nutarimui priimti. Pareiškėjas elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo tą pačią ar sekančią dieną po susirinkimo sužinoti kokie nutarimai buvo priimti. Tačiau pareiškėjas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir įstatymo nustatytais terminais savo galimai pažeistų teisių negynė be svarbių priežasčių, todėl taikytina ieškinio senatis (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Skundas tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

4. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Spilta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Giedrius Adomavičius. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2019 m. gegužės 25 d., 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis.

5. Kauno apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 18 d. įvyko bankrutuojančios UAB „Spilta“ pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi šie darbotvarkės klausimai: 1. Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimas; 2. Informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos nustatymas ir jos tirtinimas; 3. Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) šaukimo tvarkos nustatymas ir tvirtinimas; 4. Administratoriaus ataskaita ir jos tvirtinimas; 5. Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimas; 6. Pavedimo sutarties projekto tvirtinimas; 7. Įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį suteikimas; 8. Įmonės pripažinimas bankrutavusia; 9. Įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymas; 10. Įmonės turto pradinių pardavimo kainų nustatymas. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 18 d. gautas pareiškėjo kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus skundas dėl bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo (reg. Nr. DOK-33158).

Dėl ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino paduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų

6. Kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

7. Bankroto administratoriaus teigimu, kreditorius VSDFV Alytaus skyrius praleido 14 dienų terminą skundui dėl atsakovės 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti. Bylos duomenimis kreditoriaus skundas dėl atsakovės 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2019 m. lapkričio 18 d. Nors bankroto administratorius teigia, kad aplinkybė, jog kreditorius visais kreditorių susirinkimo klausimais balsavo raštu, reiškia, jog būtent 2019 m. spalio 18 d. yra laikytina diena, nuo kurios skaičiuojamas 14 dienų terminas skundui pateikti, teismas su tokiu bankroto administratoriaus argumentu nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad balsuojant raštu dar nereiškia, kad būtent toks nutarimas bus priimtas, ir to negalima prilyginti sužinojimui apie priimtą nutarimą, juolab, kad nežinoma, kaip balsuos kiti kreditoriai. Antra, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kai asmuo turi pakankamai informacijos savo teisių pažeidimui suvokti. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius bankrutuojančios UAB „Spilta“ kreditorių susirinkimo protokolą pateikė pareiškėjui elektroniniu paštu tik 2019 m. lapkričio 4 d., todėl darytina išvada, jog iki kreditorių susirinkimo protokolo gavimo kreditorius neturėjo galimybių sužinoti priimtų nutarimų turinio. Todėl teismas sprendžia, jog 14 dienų terminas skundui paduoti baigėsi 2019 m. lapkričio 18 d.. Bylos duomenimis kreditorius skundą teismui išsiuntė 2019 m. lapkričio 18 d. per teismų informacinę sistemą Liteko. Vadovaudamasis CPK įtvirtina norma, nurodančia, kad proceso veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis), teismas konstatuoja, kad kreditorius termino skundui pateikti nepraleido.

8. Teismas taip pat nesutinka ir su bankroto administratoriaus teiginiais, kad pareiškėjas, būdamas prijungtas prie UAB „Spilta“ elektroninės bylos, su 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolu galėjo susipažinti 2019 m. spalio 23 d. (vėliausiai 2019 m. spalio 24 d.), kai administratorius jį pateikė teismui į UAB „Spilta“ bankroto bylą. Pažymėtina, kad VSDFV Alytaus skyrius kaip kreditorius yra įtrauktas į labai daug nagrinėjamų bankroto bylų, todėl kas dieną vykdomoms bankroto procedūroms jam yra sudėtinga sekti kiekvienos bylos eigą. Be to, kad tokia pareiga jam nėra nustatyta, tuo labiau, kad kreditoriai apie bylose vykstančius veiksmus dažniausiai sužino iš bankroto administratorių (nebent apie tai praneša pats teismas). Dėl to kreditorės susipažinimas su kreditorių susirinko protokolu tą dieną, kai jį bankroto administratorius pateikia teismui per EPP, neleidžia preziumuoti, jog kiekvienas iš kreditorių tą dieną ir automatiškai susipažino su juo. Pateikimas dokumento per EPP iš esmės yra tik susipažinimo prie EPP prijungtų dalyvių fikcija, ir ja automatiškai negalima remtis sprendžiant klausimą ar yra praleistas terminas ar ne, nes sutinkamai su teismine praktika, kiekvieną kartą teismui reikia patikrinti ir įsitikinti kada realiai kreditorius sužinojo apie savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius negalėjo sužinoti apie 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 2019 m. spalio 23 d., o apie tai realiai sužinojo tik 2019 m. lapkričio 4 d. gavęs kreditorių susirinkimo protokolą elektroniniu paštu. Juo labiau, kas teismo vertinimu yra svarbiausia, vis tik ĮBĮ imperatyvios nuostatos įpareigoja bankroto adminsitratorių supažindinti kreditorius su susirinkimų protokolais, o ne preziumuoja, kad jie susipažįsta automatiškai.

Dėl bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo procedūrinės patikros

9. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Spilta“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. spalio 18 d., 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimo, o 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl Pavedimo sutarties projekto tvirtinimo. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo 83,22 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų įmonės kreditorių. „Už“ priimtą nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu projektą balsavo kreditoriai, turintys 52,03 proc. balsų, „prieš“ – kreditoriai, turintys 31.17 proc. balsų, t. y. nutarimas priimtas balsų dauguma. „Už“ priimtą nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu projektą balsavo kreditoriai, turintys 80,90 proc. balsų, „prieš“ – kreditoriai, turintys 2,30 proc. balsų, t. y. nutarimas taip pat priimtas balsų dauguma. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais priimti nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Nei bankroto administratorius, nei įmonės kreditoriai taip pat nenurodė jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Darytina išvada, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų.

12. Kadangi bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, tokių pažeidimų nenurodo nei bankroto administratorius, nei įmonės kreditoriai, todėl toliau spręstina dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo vertinimo

13. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis vykdymo metu atsirandančiomis išlaidomis, kurios yra būtinos sėkmingai užbaigti bankroto procedūras (bankroto administravimo išlaidos). Šias išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

14. 5-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimo ir nutarta:

14.1. „Nuo nutarties iškelti UAB „Spilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratoriui už BUAB „Spilta“ administravimą patvirtinti 29 000 Eur plius mokesčiai atlyginimą ir 15 000 Eur plius mokesčiai administravimo išlaidoms padengti (į šią sumą neįskaitant Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintų ir patirtų išlaidų). Paskirti administratoriui 15 proc. plius mokesčiai priemoką už visas gautas įplaukas prie atlyginimo.

14.2. Patvirtinti buhalterio nepilną etatą ir nustatyti jam 400 Eur atlyginimą (priskaitoma suma), bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius.

14.3. Patvirtinti administratoriaus padėjėjo nepilną etatą ir nustatyti jam 250 Eur atlyginimą (priskaitoma suma), bei su šiuo atlyginimu susijusius mokesčius.

14.4. Išlaidos įmonės auditui (kreditoriams pageidaujant), teisinei pagalbai, atliekų sutvarkymo ir pridavimo, dokumentų sutvarkymo ir pridavimo į archyvą toliau saugoti tvirtinamos pagal faktą.

14.5. Administravimo išlaidų sąmatos ribose leisti administratoriui paskirstyti bankroto administravimo išlaidas pagal poreikį.“

15. Kreditorius, nesutikdamas su patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą nutarimą ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui patvirtinimo išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Spilta“ bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: 185 MMA dydžio, įskaitant privalomus mokesčius, administravimo išlaidoms, iš jų 40 MMA dydžio, įskaitant privalomus mokesčius, administratoriaus atlyginimui. Bankroto administravimo išlaidos keičiamos ĮBĮ nustatyta tvarka.

16. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018).

17. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

18. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų dydis yra susijęs su Sąraše patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Atlyginimas administratoriui yra susijęs su Taisyklių reguliavimu, pagal kurias, rekomendacinį administratoriaus atlyginimą sudaro minimalus administratoriaus atlyginimas, priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių, priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Bankroto administravimo išlaidos ir minimalus administratoriaus atlyginimas nustatomas pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, nustatytą įmonę apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio – reikšmę, pagal tai, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytą įmonę apibūdinantį kriterijų – veiklos rūšį ar bankroto proceso vykdymo ypatumus.

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad bankrutuojanti UAB „Spilta“ laikytina didele įmone Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.3 punkto prasme (11 ir 12 punktai). Remiantis Sąrašo ir Taisyklių nuostatomis, didelės įmonės, neturinčios įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA, iš jo, minimalus bankroto administratoriaus atlyginimo dydis – 40 MMA. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur (Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Atsižvelgiantį nurodytą ir aptartas Sąrašo bei Taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad nors kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui, neviršija Sąraše ir Taisyklėse nustatytų dydžių, tačiau iš esmės neatitinka ĮBĮ nuostatų.

20. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį bankroto administravimo išlaidų sąmatos (jos dydžio) tvirtinimo reglamentavimą, pagal kurį bankroto administratorius turi pareigą pagrįsti prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sumą ir jos būtinumą, vertina pateiktus duomenis apie administravimo išlaidų pobūdį ir jų būtinumą. Pagal bylos duomenis matyti, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui buvo pateikęs du bankroto administravimo išlaidų sąmatos projektus, o vienas iš jų buvo patvirtintas skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 5-uoju darbotvarkės klausimu. Teismui pateiktoje bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje matyti, kad bankroto administratorius nuo nutarties iškelti UAB „Spilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. sausio 17 d.) iki 2019 m. rugsėjo 30 d. patyrė iš viso 9 328,08 Eur (neįskaitant 12 539,99 Eur įmonės darbuotojams iš Garantinio fondo) administravimo išlaidų. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtinta pirmam mėnesiui 1 000 Eur, o antram ir trečiam mėnesiams po 600 Eur (įskaitant visus mokesčius) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. 2019 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinta 788,12 Eur/mėn. (įskaitant visus mokesčius) lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, bei papildomos vienkartinės išlaidų sumos: UAB „Spilta“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimui – 2 420 Eur, teisinei pagalbai – 250 Eur, markšeideriniams matavimams – 726 Eur. Taigi, bankroto administratoriaus jau turėtos išlaidos iš esmės tik šiek tiek mažesnės nei teismo patvirtintos administravimo išlaidos. Tuo tarpu kreditorių susirinkimo patvirtinto administravimo išlaidų dydžio bankroto administratorius konkrečiais įrodymais nėra iš viso pagrindęs, t. y., kad jos realios, pagrįstos ir būtinos bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto procedūroms atlikti.

21. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nepagrįstai vertina, kad visos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos išlaidos skiriamos papildomai prie administravimo išlaidų sąmatos. Teismas pažymi, kad administratoriaus atlyginimas, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, dokumentų sutvarkymui ir pridavimui į archyvą toliau saugoti įeina į bendrą administravimo išlaidų sumą. Be to, į administravimo išlaidų sąmatą įeina ir išlaidos patirtos už įmonės administravimą laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis). Dėl to bankroto administratorius nepagrįstai į tvirtintinų administravimo išlaidų sumą neįtraukė Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintų ir realiai patirtų išlaidų. Teismo vertinimu, pagrįsti bankroto administratoriaus teiginiai, kad jis neprivalo būti buhalterinės apskaitos srities specialistas ir bankroto proceso metu yra leidžiama naudotis specialistų ar specialių žinių turinčių asmenų pagalba. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos taip pat nustatyta, jog bankrutuojanti UAB „Spilta“ turi tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto, o dalis nekilnojamojo turto yra išnuomota UAB „Kaniūkų gelžbetonis“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su bankroto administratoriumi, jog šiuo atveju siekiant užtikrinti tinkamą bankrutuojančios UAB „Spilta“ administravimą reikalinga buhalterė ir galbūt net administratoriaus padėjėjas. Vis dėlto, kaip nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, šiems asmenims mokamas atlyginimas ir su juo susiję mokesčiai turi būti įtraukti į bendrą administravimo išlaidų sumą.

22. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje bankroto procedūra nėra kažkuo ypatingai sudėtinga, tačiau tik reikalaujanti truputi daugiau nei įprasta (dėl turto kiekio ir kreditorių skaičiaus) bankroto administratoriaus darbų apimties. Tuo tarpu bankroto administratorius prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sumos nepagrindė jokiais duomenimis apie nurodyto dydžio išlaidų būtinumą, t. y. bankroto administratorius nėra pateikęs nei kreditorių susirinkimui, nei teismui tokio dydžio išlaidas patvirtinančių dokumentų ar bent jų apskaičiavimo.

23. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas (ĮBĮ 36 straipsnis) imperatyviai nustato, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Taisykles, kuriose įtvirtinti rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai, administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. atlyginimo dydis tvirtinamas visam bankroto procesui. Toks administratoriaus atlyginimo nustatymo būdas skatina administratorių operatyviau vykdyti įmonių bankroto procesą. Be to, objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.

24. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, taip pat į Taisykles, kuriose nustatyta, kad minimalus bankroto administratoriaus atlyginimo dydis, administruojant didelio dydžio įmonę, yra 40 MMA, taip pat nesant byloje kitų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo nustatyta tvarka patvirtintų dydžių, spręstina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, 5-uoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus atlyginimo neatitinka Taisyklių nuostatų, kadangi patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo suma yra daug didesnė nei Taisyklėmis nustatytas minimalus administratoriaus atlyginimas.

25. Bankroto administratorius taip pat prašė kreditorių susirinkimo patvirtinti ir minėtomis Taisyklėmis nustatytą priedą prie atlyginimo už gautas įplaukas. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad rekomendacinis administratoriaus atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: A=Amin+Pį+Pb+Pt. Tų pačių Taisyklių 6 punkte numatyta, kad priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą (2 priedas):

Įplaukos (eurais) Priemoka už įplaukų dalį, viršijančią 1 stulpelyje nurodytą sumą (procentais) Priemoka už įplaukų dalį, viršijančią 1 stulpelyje nurodytą sumą (eurais) nuo iki 1 2 3 4 = (2-1)x3/100 1 001 30 000 15 Pį1 30 001 300 000 4 Pį2 300 001 3 000 000 0,5 Pį3 nuo 3 000 001 ... 0,1 Pį4 Pį = Pį1+ Pį2+ Pį3+ Pį4

*Priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, sudedant lentelės 2 ir 1 stulpeliuose nurodytų sumų skirtumų 3 stulpelyje nurodytas procentines dalis.

26. Iš administratoriaus ataskaitos nustatyta, jog iki 2019 m. rugsėjo 30 d. bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto procese buvo gauta 22 098,98 Eur (įskaitant 12 539,99 Eur įmonės darbuotojams iš Garantinio fondo). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius imasi veiksmų išieškoti skolas iš įmonės debitorių, taip pat papildomoms pajamoms gauti nuomoja įmonės nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad bankroto administratoriui turėtų būti skiriama priemoka už įplaukas. Vis dėlto skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 5-uoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstai priemoka už įplaukas patvirtinta konkrečiu 15 proc. dydžiu, kadangi ši priemoka turi būti apskaičiuojama už visas įplaukas, gautas per visą bankroto procesą pagal Taisyklių 2 priede esančią priemokos už įplaukas dydžio skaičiavimo lentelę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus nustatytą reglamentavimą, teismas, sprendžia, kad kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 5-uoju darbotvarkės klausimu, patvirtintas priedas keistinas nustatant, kad priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama pagal šios nutarties 25 punkte nurodytą ir Taisyklėmis patvirtintą lentelę.

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei rekomendacinį įmonės bankroto administravimo išlaidų dydį bei minimalų ir rekomendacinį administratoriaus atlyginimo dydį, taip pat įvertinus, kad bankrutuojančios UAB „Spilta“ turtas turi būti naudojamas ne vien tik administravimo išlaidoms apmokėti, bet ir kreditorių reikalavimams tenkinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad tiek kreditorių, tiek bankroto administratoriaus interesus atitinkantis administravimo išlaidų dydis yra 185 MMA, į šią sumą įskaitant administratoriaus atlyginimo dydį – 40 MMA, bei priemoka už įplaukas. Be to, įvertinus aplinkybes, kad šiuo metu patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas yra 555 Eur, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. bus 607 Eur (Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669), teismas sprendžia, kad tvirtintinų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo MMA dydžių išraiška eurais būtų tokia: 185 MMA administravimo išlaidos – 111 671 Eur (12 x 555 Eur (nuo 2019 m. sausio 17 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą, iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d. (12 mėnesių, prilyginant vieną mėnesį vienam MMA) + 173 x 607 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro)), iš jų 40 MMA administratoriaus atlyginimas – 23 656 Eur (12 x 555 Eur + 173 x 607 Eur).

28. Pažymėtina, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Esant poreikiui viršyti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius turi galimybę sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.

Dėl bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo vertinimo

29. 6-uoju darbotvarkės klausimu svarstytas Pavedimo sutarties projekto tvirtinimas ir nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus pasiūlytą Pavedimo sutarties projektą. Nagrinėjamu atveju kreditorė ginčija tik Nutarimu patvirtintos Pavedimo sutarties projekto 2.1.7 punktą. Kreditorė nurodo, kad šis Pavedimo sutarties projekto punktas prieštarauja kreditorių susirinkimo teisėms, numatytoms ĮBĮ.

30. Pavedimo sutarties projekto 2.1.7 punkte nurodyta, kad „įgaliotinis turi teisę nevykdyti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų, kurie jo nuomone pažeidžia įmonės ar kitų kreditorių interesus. Šie nutarimai neprivalo būti nuginčyti teisme. Įgaliotinis apie tai, kad nevykdys kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų privalo raštu informuoti kreditorių susirinkimo pirmininką“.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

32. Taigi, atlikdamas bankroto proceso darbus, bankroto administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas). Pats bankroto administratorius negali būti prilygintas teismui, kad galėtų vykdyti būtent teismui priskirtas funkcijas, ar nevykdyti tų veiksmų, kurie jam numatyti įstatymu. Tai, šiuo konkrečiu atveju, reiškia, kad bankroto administratorius, manydamas, kad kreditorių susirinkimo priimti sprendimai pažeidžia (pažeis) įmonės ar kitų kreditorių interesus, turi kreiptis į teismą dėl tokių nutarimų nuginčijimo, tačiau neturi teisės savo nuožiūra spręsti vykdyti ar nevykdyti kreditorių susirinkimų nutarimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu svarstyto ir priimto Pavedimo sutarties projekto 2.1.7 punktas prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms, o taip pat neatitinka teisės aiškinimo taisyklių, jau suformuluotų teisminėje praktikoje. Todėl nei pats šis nutarimas šioje konkrečioje dalyje, nei minėtas sutarties punktas negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti, todėl naikintini.

Dėl bylos baigties

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 5-uoju darbotvarkės klausimu naikinamas pilnai ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, o 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas naikinamas dalyje ir klausimas taip pat pat išsprendžiamas iš esmės:

33.1. tvirtinama bendra 185 MMA (111 671 Eur) administravimo išlaidų sąmata visam bankrutuojančios UAB „Spilta“ bankroto procesui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurios 40 MMA (23 656 Eur) administratoriaus atlyginimas plius priemoka už įplaukas, apskaičiuojama pagal šios nutarties 25 – 26 punktuose nurodytą lentelę ir tvarką.

33.2. Panaikinamas 6-asis kreditorių susirinkimo nutarimas dalyje, kuria buvo patvirtintas Pavedimo sutarties projekto 2.1.7 punktas, bei pripažįstama neteisėta ir panaikinama Pavedimo sutarties dalis, o būtent 2.1.7. punktas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23, 24, 36 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės. Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ bankroto byloje bendrą 185 MMA (111 671 Eur) administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procesui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurios 40 MMA (23 656 Eur) administratoriaus atlyginimas plius priemoka už įplaukas, apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą lentelę (2 priedas).

Panaikinti bankrutuojančios UAB „Spilta“ 2019 m. spalio 18 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria buvo patvirtintas Pavedimo sutarties projekto 2.1.7 punktas, bei pripažinti neteisėta ir panaikinti patvirtintos Pavedimo sutarties 2.1.7. punktą. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, pavedant bankroto administratoriui su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Ši nutartis, išskyrus jos dalį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.