- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- A-63-3197-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00377-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. raštą (sprendimą) Nr. 855; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) 2010 m. gruodžio 31 d. raštą (sprendimą) Nr. 879; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-11; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn ne nuosavybės teise turėtoje žemėje naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypo dalį prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), esančių 0,4829 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-460 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiu A. K.“ buvo dalinai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,48 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai tokius žemės sklypus: 1) 0,07505 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ne nuosavybės teise turėtoje žemėje, esančių (duomenys neskelbtini); 2) 0,1434 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklypo Nr. 18). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,26155 ha ploto žemės valdos dalį. Nurodė, jog 2010 m. balandžio 6 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo prašė, kad nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemės dalį būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn ne nuosavybės teise turėtoje žemėje naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. 855, buvo atsisakyta patenkinti 2010 m. balandžio 6 d. prašymą. 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė pakartotinį prašymą Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kartu prie prašymo pridėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomonę, pateiktą 2010 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 4B-(3.1)-5200, kuris buvo adresuotas advokatui M. S. panašiu klausimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 879 informavo, kad likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr. 855 išdėstyta nuomonė sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, pateikta 2010 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 4B-(3.1)-5200. Nesutikdamas su priimtu sprendimu pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2011 m. sausio 28 d. sprendimu netenkino skundo nurodydamas, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatas. Nesutikdamas su sprendimu nurodė, kad likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. raštas Nr. 855 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 879 grindžiami Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. jų pažeidimu, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-11 grindžiamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktu. Taip pat nurodė, jog šiai dienai yra pasinaudojęs dviem nuosavybės teisių atkūrimo būdais, numatytais Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, t. y. suteiktas neatlygintinai 0,07505 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių ne nuosavybės teise turėtoje žemėje, esančių (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.) bei suteiktas 0,1434 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklypo Nr. 18) (Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Pažymėjo, jog prašo perduoti ne papildomai naują žemės sklypą, o likusią dalį naudojamo žemės sklypo, esančio prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), esančių 0,4829 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikantis Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35 – 38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ naujo žemės sklypo individualiai statybai Lentvario mieste patvirtintas dydis – nuo 0,09 ha ir ne didesnis kaip 0,15 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-460 pareiškėjui iš jam tenkančios P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos 0,48 ha žemės buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,21845 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1434 ha žemės sklypą individualiai statybai Lentvario mieste. Perduoto neatlygintinai žemės sklypo dydis atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą naujo žemės sklypo (0,15 ha) individualiai statybai Lentvario mieste dydį. Tuo pačiu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu pareiškėjui buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 0,07505 ha žemės sklypo dalis prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini). Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjui negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,07505 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamo 0,07505 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, kadangi perduoto naujo žemės sklypo plotas (0,1434 ha) ir perduoto neatlygintinai naudojamo žemės sklypo dalies plotas (0,07505 ha) yra didesnis (viso 0,21845 ha) už minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą naujo žemės sklypo (0,15 ha) individualiai statybai Lentvario mieste plotą. Pažymėjo, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjui perdavus neatlygintinai nuosavybėn Vyriausybės patvirtinto dydžio naują žemės sklypą (0,1434 ha) individualiai statybai ir 0,0066 ha žemės sklypo dalį prie nuosavybės teise turimų pastatų (per plotą) Lentvario mieste, už likusią negrąžintą žemės dalį (0,33 ha) nuosavybės teisės turi būti atkurtos pagal aukščiau minėtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, t. y. perduodant lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 94) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodė, kad laikosi pozicijos, išdėstytos 2011 m. sausio 28 d. sprendime Nr. IT‑(7.5)-11 „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-460 pareiškėjui negalėjo perduoti neatlygintinai nuosavybėn 0,07505 ha žemės sklypo dalies prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas perduoto naujo (0,1434 ha) žemės sklypo plotas ir perduoto neatlygintinai naudojamo žemės sklypo dalies (0,07505 ha) plotas yra didesnis (0,21845 ha) už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą naujo žemės sklypo (0,15 ha) individualiai statybai Lentvario mieste plotą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu (b. l. 135 – 139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. 855 informavo pareiškėją apie tai, kad buvusio savininko P. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėta 0,48 ha žemė, kurios vertė 1 843 Lt, Elektrėnų mieste priskirta valstybės išperkamai. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-460 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,21845 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1434 ha žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini), ir naudojamo žemės sklypo 0,07505 ha dalį prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini). Liko atkurti nuosavybės teises į 0,2615 ha žemės, kurios vertė 1 004 Lt. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informuojamas apie Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2.7-79407-460 netikslumus. Teismas pastebėjo, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjo atžvilgiu neatsiranda. Nustatyta, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 879 informuojama, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame 2010 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 4B-(3.1)-5200 advokatui M. S., atstovaujančiam pareiškėjo interesus, pateikta nuomonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, neprieštarauja Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareiškėjui rengtam 2010 m. birželio 2 d. raštui Nr. 855. Pareiškėjui išaiškinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 12 punkto nuostata, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Teismas pastebėjo, jog aptariamas raštas nepažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymu saugomus jo interesus ir yra paaiškinimo – informacinio turinio raštas. Teismo nuomone, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-11 pareiškėjo skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Ginčo faktinės aplinkybės nustatytos teisingai. Argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, pateikti įstatymų pagrindu: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 bei kitais su šiais įstatymais susijusiais teisės aktais. Teismo manymu, pagal susiklosčiusias ginčo aplinkybes, sprendime teisingai aptartos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos bei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 920. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ naujo žemės sklypo individualiai statybai Lentvario mieste patvirtintas dydis – nuo 0,09 ha ir ne didesnis kaip 0,15 ha. Teismas pažymėjo, jog sprendime nurodytų žemės plotų aritmetinis skaičiavimas, teisės aktų nuostatų taikymas esamai situacija yra adekvatus. Sprendimo rezoliucinė dalis nėra įpareigojanti pareiškėjui atlikti konkrečius veiksmus. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-460 pareiškėjui iš jam tenkančios P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos 0,48 ha žemės nuosavybės teises atkūrė į 0,21845 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1434 ha žemės sklypą individualiai statybai Lentvario mieste. Perduoto neatlygintinai žemės sklypo dydis atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą naujo žemės sklypo (0,15 ha) individualiai statybai Lentvario mieste dydį. Apskrities viršininko sprendimu pareiškėjui buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 0,07505 ha žemės sklypo dalis prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini). Sprendime paaiškinta, jog pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas Vilniaus apskrities viršininkas negalėjo atkurti nuosavybės teisų į 0,07505 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamo 0,07505 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, nes perduoto naujo (0,1434 ha) žemės sklypo plotas ir perduoto neatlygintinai naudojamo žemės sklypo dalies (0,07505 ha) plotas yra didesnis (0,21845 ha) už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą naujo žemės sklypo (0,15 ha) individualiai statybai Lentvario mieste plotą. Akcentavo, jog pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 4 dalį prie pareiškėjo nuosavybės teise turimo pastato (duomenys neskelbtini), (per plotą) galėjo būti perduota neatlygintinai nuosavybėn naudojamo žemės sklypo 66 kv. m (0,15 ha – 0,1434 ha = 0,0066 ha) dalis, bet ne 0,07505 ha žemės sklypo dalis. Teismas rėmėsi Įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjui perdavus neatlygintinai nuosavybėn Vyriausybės patvirtinto dydžio naują žemės sklypą (0,1434 ha) individualiai statybai ir 0,0066 ha žemės sklypo dalį prie nuosavybės teise turimų pastatų (per plotą) Lentvario mieste, už likusią negrąžintą žemės dalį (0,48 ha – 0,15 ha = 0,33 ha) nuosavybės teisės turi būti atkurtos pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, t. y. perduodant lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 145 – 148) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, jog likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. raštas (sprendimas) yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjo atžvilgiu neatsiranda. Paminėtame rašte (sprendime) yra nustatytas pažeidimas suteikiant pareiškėjui neatlygintinai 0,07505 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ne nuosavybės teise turėtoje žemėje, esančių (duomenys neskelbtini). Pažeidimas nustatytas, pasiūlymas pakeisti sprendimą administracine tvarka yra, su kurio pareiškėjui nesutikus pasekmė bus tokia, kad bus pradėta procedūra dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2.7-79407-460 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo j žemę mieste piliečiui (-tei) A. K.“ dalies panaikinimo.
2. Teismo išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštas (sprendimas) Nr. 879 yra paaiškinimo – informacinio turinio raštas, taip pat nepagrįsta, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 879 parengusi specialistė vertino pareiškėjo dokumentus teigdama, kad jos nuomonė sutampa su likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 2 d. rašte (sprendime) išdėstyta pozicija, t. y. pripažįstama, kad pareiškėjui suteikiant neatlygintinai 0,07505 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ne nuosavybės teise turėtoje žemėje, esančių (duomenys neskelbtini), buvo padarytas pažeidimas.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-11 rezoliucinė dalis nėra įpareigojanti atlikti konkrečius veiksmus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-11 yra aiškiai nurodyta, kad Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotinas, atsižvelgiant į sprendime nurodytas aplinkybes, imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti administracine tvarka, arba inicijuoti šių pažeidimų nuginčijimą teismine tvarka. Sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata.
4. Teismas laikė, kad papildomai perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas yra 0,1434 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklypo Nr.18), bet tai yra nepagrįsta, kadangi pagal Tvarkos 37 punktą papildomai pagal galimybę perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas yra tas sklypas, kuris suteikiamas tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Pareiškėjas tokio sklypo nėra gavęs, todėl laiko, kad jo skundas yra pagristas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 153 – 156) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat pabrėžia, jog šioje byloje pareiškėjo prašomi panaikinti raštai nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų ir sprendimo rezoliucinė dalis nėra įpareigojanti pareiškėjui atlikti konkrečius veiksmus. Skundžiamuose raštuose yra pateikta tik valstybės institucijų nuomonė, kuri yra paremta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atitinkamomis normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl to, ar Nacionalinė žemės tarnyba, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės dalį, pareiškėjo prašomu būdu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-29 sprendimu Nr. 2.7-79407-460 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui A. K.“ dalinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą- 0,48 ha žemės sklypą, Elektrėnų mieste ( buvusiame (duomenys neskelbtini)), Elektrėnų savivaldybėje, Vilniaus apskrityje, už valstybės išperkamą žemę pagal 2004 m. gruodžio 9 d. išvadą Nr. 42-2.12-134( b.l. 83) suteikiant neatlygintinai tokius žemės sklypus: ne nuosavybės teise turėtoje žemėje 0,07505 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bei 0,1434 ha ploto naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( pagal detalųjį planą sklypo Nr. 18) ( b.l. 4).
Pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teisės į 0,26155 ha žemės dalį.
2004-04-06 pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kad nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemės dalį būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn ne nuosavybės teise turėtoje žemėje naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Šį pareiškėjo prašymą žemėtvarkos skyrius 2006-06-02 raštu Nr. 855 atsisakė tenkinti tuo pagrindu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu nuosavybės teisės į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams , turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai ( daržui, sodui ir kt.) ( b.l. 6-7) ir pareiškėjas šias nuostatas atitinka. Taip pat nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoje jo perduodamo kito turto , kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą lygiavertiškumo principo. Taip pat šiuo raštu konstatuota, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-29 sprendimu Nr. 2.7-79407-460 perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,07505 ha žemės sklypas nesivadovaujant lygiavertiškumo principu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2010-11-22 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, prašydamas iš naujo išnagrinėti jo prašymą ( b.l. 8).
Žemėtvarkos skyrius 2010-12-31 raštu Nr. 879 atsakė, jog pareiškėjo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė neprieštarauja žemėtvarkos skyriaus atsakyme į pirmesnį pareiškėjo raštą išdėstytai pozicijai, todėl pareiškėjui nepateikus naujų aplinkybių , leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pakartotinis prašymas per naują nenagrinėjamas. ( b.l. 9).
Pareiškėjas 2011-01-14 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydamas panaikinti žemėtvarkos tarnybos 2010-06-02 ir 2010-12-31 atsakymus bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn ne nuosavybės teise turėtoje žemėje naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypo dalį prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), esančią 0,4829 ha ploto žemės sklype ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo. 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.
Nacionalinė žemės tarnyba 2011-01-28 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-11 pareiškėjo prašymo netenkino.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėtų žemėtvarkos raštų bei nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į likusį neatkurtos žemės plotą pareiškėjo skunde nurodytu būdu.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
ABTĮ 136 straipsniu nustatyta, kad administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.(2 d.).
Pareiškėjas skunde teismui atsakovu nurodė Nacionalinę žemės tarnybą.
Skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismo teisėjas 2011-02-14 nutartimi pakeitė šalių procesinę padėtį: Nacionalinę žemės tarnybą nurodė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o atsakovu byloje nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių.
ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą ( prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas ( atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo ( asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
ABTĮ 54 straipsniu yra nustatyta netinkamos šalies pakeitimo tvarka. Ši norma numato, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas ( prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
Esant šiam teisiniam reguliavimui keičiant šalių procesinę padėtį yra reikšminga tai, kokia yra pareiškėjo valia dėl šalių pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti kas yra atsakovas nagrinėjamojoje byloje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu šalies pakeitimo klausimo nesprendė ir bylą išnagrinėjo pagal teismo 2011-02-14 nutartyje nurodytą šalių procesinę padėtį, tuo pažeisdamas ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio nuostatas.
Iš pareiškėjo skundo teismui turinio seka, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą tame tarpe ir dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą priimti papildomą sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis nustato, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( redakcija galiojanti nuo 2010-07-01 , Žin.., 2010, Nr. 76-3869). Šios institucijos žemėtvarkos teritoriniams padaliniams tokia teisė nesuteikta. Tokiu būdu, ginčijant Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises, remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, ji turi būti atsakovu, nes Nacionalinė žemės tarnyba yra institucija, kurios sprendimas yra ginčijamas. Pagal esamą teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba nėra kvazi-teisminė institucija, todėl jos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas kaip administravimo subjekto priimtas aktas ir ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi nustatytas šalių procesinės padėties nekintamumas nagrinėjant ginčą neteisminio ginčo sprendimo institucijoje ir teisme, netaikytinas.
Keičiant šalies procesinę padėtį nesant pareiškėjo sutikimo buvo pažeista ABTĮ 54 straipsnyje numatyta šalių keitimo tvarka. Išnagrinėjus bylą be atsakovo, kurio sprendimas buvo skundžiamas, iš esmės buvo pažeistas procesas dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina, remiantis ABTĮ 54 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatyti šalių procesinę padėtį.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinio pažeidimo nevertintini apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo teisėtumo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.