Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria leista iš banko sąskaitos grąžinti lėšas, civilinėje byloje Nr. e2-3989-794/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FOREKSAS“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sportida“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo UAB ,,FOREKSAS“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti UAB ,,FOREKSAS“ nekilnojamąjį turtą 11 744 558,25 Eur sumai, esantį UAB ,,FOREKSAS“ ir/arba pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti UAB ,,FOREKSAS“ nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias UAB ,,FOREKSAS“ atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. 2017 m. gegužės 3 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FOREKSAS“ ieškovo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai 11 744 558,25 Eur skolos, 10 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį (9 416 Eur) bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal (1 648,19 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „FOREKSAS“, kaip BUAB „Sportida“ prievolių įvykdymo laiduotoja, privalo sumokėti ieškovei piniginį įsiskolinimą. UAB „FOREKSAS“ laidavo už BUAB „Sportida“ prievoles pradinei kreditorei UAB „SNORO lizingas“, kuri vėliau reikalavimo teises į UAB „Sportida“ prievoles, įskaitant prievolių užtikrinimą, perleido BAB bankas SNORAS, o šis vėliau dar kartą reikalavimo teises perleido ieškovei. BUAB „Sportida“ skola pagal lizingo sutartis (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai) yra 11 744 558,25 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš atsakovės UAB „Foreksas“ 11 744 558,25 EUR skolą, 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 064,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „FOREKSAS“ prašymas leisti grąžinti per klaidą gautas pinigines lėšas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. P. K. per klaidą pervedė į bendrovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, 49 000,00 Eur. Atsakovė patvirtino, kad jos nesieja jokie sandoriai su P. K. ir kad bendrovė neplanavo ir neplanuoja iš jo gauti kokias nors pinigines lėšas, todėl prašė teismo priimti nutartį, leidžiančią grąžinti į bendrovės sąskaitą įskaitytas ir per klaidą gautas P. K. lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino; leido atsakovei UAB „FOREKSAS“ į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje per klaidą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą 49 000,00 Eur sumą grąžinti P. K.; nurodė, kad nutartis neskundžiama.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB ,,FOREKSAS“ turtas 11 744 558,25 Eur sumai. Teismas iš atsakovės UAB „FOREKSAS“ ir P. K. banko sąskaitos išrašų nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. P. K. pervedė 49 000,00 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, gavėju nurodyta – UAB „Vilniaus vakarai“, mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskola. UAB „Vilniaus vakarai“ raštu patvirtino, kad pagal paskolos sutartį P. K. turėjo pervesti 59 000,00 Eur, tačiau pervedė tik 10 000,00 Eur.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje atidaryta sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso UAB „FOREKSAS“, o ne UAB „Vilniaus vakarai“, šios piniginės lėšos sąskaitoje atsirado per klaidą, minėtai sąskaitai yra pritaikyti apribojimai ir atsakovė UAB „FOREKSAS“ neturi galimybės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje, atsakovės prašymą tenkino leisdamas atsakovei į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, per klaidą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautus 49 000,00 Eur grąžinti P. K.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tenkinti atsakovės UAB „FOREKSAS“ 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą leisti grąžinti per klaidą gautas pinigines lėšas; sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties vykdymą iki kol apeliacine tvarka bus išnagrinėtas ieškovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateiktas atskirasis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepateikdamas motyvų ar paaiškinimų, nurodė, jog nutartis yra neskundžiama. Nutartimi buvo išspręstas klausimas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje, todėl nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido atsakovei išmokėti iš areštuotos sąskaitos P. K. 49 000 Eur sumą. Atsakovės prašymas negalėjo būti patenkintas, nes teismas turėjo įvertinti visas su atsakovės prašymu susijusias aplinkybes, o ne vien atsakovės pateiktus dokumentus. Netyręs visų aplinkybių, teismas neįvertino esminio fakto, kad atsakovė, UAB „Sportida“, UAB „Vilniaus vakarai“ bei P. K. yra tiesiogiai tarpusavyje susiję asmenys. Dėl to tikėtina, kad 49 000 Eur pavedimas į atsakovės sąskaitą buvo atliktas neatsitiktinai ir ne per klaidą, o sąmoningai vykdant finansines operacijas tarp susijusių asmenų. UAB „Vilniaus vakarai“ patvirtinimas, neatlikus visapusiško aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas objektyviu ir pakankamu įrodymu P. K. reikalavimo pagrįstumui patvirtinti, kadangi yra pateiktas susijusio asmens, be to, teismui net nebuvo pateikta UAB „Vilniaus vakarai“ nurodyta paskolos sutartis.Pirmosios instancijos teismas neinformavo ieškovės apie atsakovės gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nesuteikė galimybės ieškovei pateikti nagrinėjamu klausimų savo poziciją, t. y. pažeidė CPK įtvirtintą imperatyvią prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką. Be to, skundžiama nutartis buvo išsiųsta tik UAB „FOREKSAS“ ir jo atstovei. Taigi ieškovė nebuvo informuota ir apie nutarties priėmimą.P. K., siekdamas susigrąžinti esą be teisinio pagrindo pervestas pinigines lėšas, turi tokias pačias teises, kaip ir kiti atsakovės kreditoriai. Todėl pervedęs lėšas (49 000 Eur) į vieną iš savo netiesiogiai valdomų įmonių ir nusprendęs, kad tai padarė be pagrindo (taigi, kad atsakovė šias lėšas įgijo be teisėto pagrindo), savo esą pažeistas teises ginti privalo teisės aktų nustatyta tvarka - bendra tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu. Nagrinėjant tokią bylą iš esmės teismas nuspręstų, ar lėšos buvo pervestos be pagrindo, ir, jei taip, priteistų šias lėšas iš UAB „FOREKSAS“ P. K. naudai. Tuomet P. K. lygiomis teisėmis su kitais kreditoriais turėtų teisę reikalauti išieškoti iš UAB „FOREKSAS“ priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai formalią nutartį, kuria leido atsakovei perleisti 49 000 Eur sumą iš areštuotos sąskaitos asmeniui, kurio reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nustatytas ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pirmos instancijos teismas suteikė vienam iš UAB „FOREKSAS“ kreditorių P. K. prioritetą kitų atsakovės kreditorių (įskaitant ir ieškovę) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su 49 000 Eur pervedimu į atsakovės sąskaitą, lieka pagrįstos abejonės dėl atsakovės sąžiningumo pateikiant prašymą grąžinti lėšas. Nutartis niekaip nepaneigia galimybės, jog P. K. galbūt sąmoningai pervedė pinigines lėšas atsakovei vykdydamas savo prievolę, tačiau, supratus, jog ieškinio patenkinimo civilinėje byloje atveju, šios lėšos galės būti išieškotos ieškovės naudai, nutarė jas atsiimti kaip tariamai per klaidą pervestas lėšas.Tokią poziciją patvirtina faktas, kad P. K. žinojo atsakovės sąskaitą (nes atspėti sąskaitos numerio neįmanoma). Tikėtina, ši sąskaita interneto banke buvo sukurta kaip ruošinys arba P. K. yra anksčiau daręs pavedimų į UAB „FOREKSAS“ sąskaitą. Aplinkybė, jog P. K. yra atlikęs ar ketino atlikti mokėjimus į atsakovės sąskaitą paneigia atsakovės prašyme išdėstytus teiginius esą atsakovė jokių santykių su P. K. neturi. Atsakovė taip pat nepateikė teismui banko patvirtintų pavedimų, dėl ko teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kokie duomenys buvo nurodyti atliekant pinigų pervedimą originaliame dokumente.Žinant, jog tiek UAB „FOREKSAS“, tiek UAB „Vilniaus vakarai“ priklauso pareiškėjui P. K., ypatingai kritiškai turėjo būti vertinamas P. K. reikalavimas UAB „FOREKSAS“ grąžinti lėšas, kuriame yra grasinama baudžiamąja atsakomybe, jeigu prašymas nebus tenkinamas. Šio prašymo grąžinti lėšas tekstas patvirtina prielaidą, kad visa situacija yra sukurta fiktyviai, imituojant klaidą.Teismas sukūrė teisiškai netoleruotiną situaciją, kuomet buvo leista iš areštuotos sąskaitos mokėti lėšas asmeniui, kurio reikalavimas nėra niekaip patvirtintas bei kuris yra tiesiogiai susijęs su skolininku.Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai atlikęs įrodymų vertinimą ir nustatęs, jog iš tiesų 49 000 Eur pavedimas į atsakovės sąskaitą buvo atliktas per klaidą, pirmosios instancijos teismas papildomai turėtų įvertinti atsakovės turimus įsiskolinimus, faktinį (ne)mokumą ir atsižvelgti į CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintiną atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką. Tai yra, net pripažinus, kad mokėjimas buvo atliktas per klaidą, tačiau atsakovei esant faktiškai nemokiam, teismas neturėtų pagrindo leisti atsakovei mokėti pinigų iš areštuotos sąskaitos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso galimybės

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 151 straipsnio 1 dalyje, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-178/2017). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB ,,FOREKSAS“ turtas už 11 744 558,25 Eur (CPK 145 straipsnio 1 ir 3 dalys). Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį, areštavo atsakovės lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje. 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas atsakovės prašymas leisti grąžinti P. K. per klaidą gautas pinigines lėšas, pervestas į areštuotą sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino; leido atsakovei UAB „FOREKSAS“ į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje per klaidą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą 49 000,00 Eur sumą grąžinti P. K.. Nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje konstatavo, kad nutartis nėra skundžiama, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės akivaizdų siekį tęsti areštuotų lėšų grąžinimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimą, 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą vis dėlto priėmė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje taip pat nurodė, kad CPK normos nesuteikia teismams galimybės stabdyti įsiteisėjusių nutarčių vykdymo, išskyrus kasacinį teismą, todėl ieškovės prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties vykdymą nesprendė.Atskirajame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodė, jog nutartis neskundžiama. Nors su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirąjį skundą priėmė. Atskirasis skundas priimtinas ne dėl apeliantės siekio tęsti areštuotų lėšų grąžinimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimą, o dėl to, jog prašymas išmokėti lėšas iš atsakovės areštuotos sąskaitos, kuri areštuota vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra prašymas priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios nutartys, kaip minėta, yra skundžiamos atskiruoju skundu (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ši nutartis neskundžiama, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priimdamas ieškovės atskirąjį skundą, ištaisė šį proceso teisės normų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas teisėtai, konstatuotina, kad nėra pagrindo jį nutraukti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pridėjo papildomus įrodymus: išrašus iš duomenų bazės Creditinfo, Juridinių asmenų registro. Nors atskirajame skunde nesuformuluotas prašymas juos priimti, tačiau naujais įrodymais grindžiamos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie dokumentai buvo sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, kad šių dokumentų nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima į bylą.

Dėl atsakovės prašymo leisti grąžinti byloje nedalyvaujančiam asmeniui lėšas iš atsakovės areštuotos sąskaitos nagrinėjimo tvarkos

Vadovaujantis CPK 148 straipsnio nuostatomis, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. CPK 149 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Sistemiškai aiškinant nurodytas teises normas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą leisti grąžinti byloje nedalyvaujančiam asmeniui lėšas iš atsakovės areštuotos sąskaitos, apie šio prašymo gavimą turėjo informuoti byloje dalyvaujančius asmenis bei byloje nedalyvaujantį asmenį, kurio lėšas prašoma leisti grąžinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašymą grąžinti lėšas iš areštuotos sąskaitos pateikė atsakovė UAB „FOREKSAS“. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė nepranešęs nei ieškovei, kurios ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nei trečiajam asmeniui BUAB „Sportida“, nei byloje nedalyvaujančiam, tačiau suinteresuotam asmeniui, P. K., kuris pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti pinigus. Nors atsakovė prie prašymo leisti grąžinti P. K. lėšas iš areštuotos sąskaitos pridėjo P. K. reikalavimą grąžinti lėšas, tačiau iš šio reikalavimo nėra matyti, ar suinteresuotas asmuo P. K. žinojo, kad jis pervedė pinigus į areštuotą atsakovės sąskaitą, taip pat, ar jis tokiu atveju palaiko savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų ir suinteresuoto asmens neinformavimas galėjo turėti įtaką skundžiamos nutarties pagrįstumui, nes liko neįvertintos byloje dalyvaujančių asmenų bei suinteresuoto asmens P. K. pozicijos, taip pat jų nurodomos aplinkybės nagrinėjamu klausimu.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nenustatė klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas byloje dalyvaujančių asmenų ir suinteresuoto asmens teisę būti informuotiems apie gautą prašymą grąžinti lėšas iš areštuotos sąskaitos, pateikti savo poziciją bei įrodymus, reikšmingus nagrinėjamam klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas lėšų grąžinimo iš areštuotos sąskaitos klausimas. Spręsdamas šį klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi remtis visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant, bet neapsiribojant, kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, taip pat įvertinti ir kitas minėtam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl lėšų grąžinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą leisti grąžinti lėšas iš atsakovės areštuotos sąskaitos perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.