Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajam D. K. ir jo įstatyminei atstovei V. K., kuri taip pat yra ir nukentėjusioji, bei jo gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-61560-17, kurioje

D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 kl. moksleivis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. lapkričio 25 d. apie 03 val., namuose adresu, (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – mama V. K. – metu koridoriuje tyčia suėmė V. K. už abiejų žastų ir pastūmė, dėl ko pastaroji parkrito ant kelių ir juos nusibrozdino, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Be to, D. K. 2017 m. lapkričio 25 d. apie 00 val. (duomenys neskelbtini) radęs pasiėmė ir taip neteisėtai įgijo kastetą – smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – ir nešiojo su savimi iki 2017 m. lapkričio 25 d. 04 val. asmens apžiūros metu jį rado ir paėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

D. K. su jam įteiktu pranešimu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, sutiko, teisiamajame posėdyje taip pat prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 273 straipsniu, byla teisme išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

D. K. dėl jam įteikto parnešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, apklaustas įtariamuoju (b. l. 57) parodė, kad 2017-11-24 buvo draugės gimtadienyje, ten vartojo alkoholį – išgėrė apie 200 gr degtinės. Kiek atsimena, daugiau nieko negėrė. Iš gimtadienio išėjo po vidurnakčio, bet tiksliau negali pasakyti kada, išėjo vienas ir ėjo į namus. Jam reikėjo praeiti visą (duomenys neskelbtini) nes gimtadienyje buvo vienoje šios gatvės dalyje, o grįžti reikėjo visai į kitą. Eidamas (duomenys neskelbtini). Jonavoje prie takelio, vedančio link parduotuvės „Maxima“, ant žolės, prie suoliuko, pamatė gulintį kastetą ir jį pasiėmė bei įsidėjo į striukės kišenę ir grįžo į namus. Kastetą pasiėmė, nes suprato, kad jis gali būti panaudotas savigynai. Kai tą patį vakarą buvo sulaikytas už mamos sužalojimą, tą kastetą policijos pareigūnai rado pas jį striukės kišenėje ir jį paėmė. Nežinojo, kad kastetą draudžiama turėti ir nešioti su savimi.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyr. patrulio T. M. 2017-11-25 tarnybiniu pranešimu (b. l. 28) nustatyta, kad 2017-11-25 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, t. y. sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mamą. Apie 04 val., pristačius D. K. į Jonavos r. PK, atliekant asmens apžiūrą, jo striukės kairėje kišenėje, buvo rastas pilkos spalvos kastetas.

2017-12-11 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1580 (b. l. 31–33) nustatyta, kad tirti pateiktas objektas yra kastetas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktas kastetas yra pagamintas pramoniniu būdu.

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą įgijimą ar nešiojimą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto.

BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kurio 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Kadangi kaltinamasis 2017-11-25 apie 00 val. (duomenys neskelbtini). radęs pasiėmė ir taip neteisėtai įgijo kastetą – smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – ir nešiojo su savimi iki 2017-11-25 04 val. asmens apžiūros metu jį rado ir paėmė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, konstatuotina, jog jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

D. K. dėl jam įteikto parnešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. parodė, kad grįžus į namus (2017-11-25), kiek buvo valandų nežino, bet buvo jau gerokai po vidurnakčio, dėl kažko (neatsimena dėl ko) tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namuose buvo tik mama ir mažametis brolis, kuris miegojo. Buvo neblaivus, todėl daug ko neatsimena. Neatsimena, kad prieš mamą naudojo fizinį smurtą, bet gali būti, kad galėjo ją pastumti. Tai buvo pirmas kartais, kai vyko toks konfliktas tarp jo ir mamos. Mano, jog mama sako tiesą, kad ją pastūmė. Kai buvo paleistas iš areštinės, mama jam parodė savo sužalotus kelius ir pasakė, kad jis tai padarė. Atsimena, kad policijos pareigūnų buvo pristatytas į policijos komisariatą, bet neatsimena ką su jais kalbėjo. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Mamos atsiprašė ir ji atleido. (b. l. 57)

Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje.

2017-11-25 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 9–12) nustatyta, kad 2017-11-25 03.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), triukšmas, moteris mušasi su vyru, trukdo ilsėtis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-11-25 apie 03.35 val. D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, konflikto metu koridoriuje pastūmė savo mamą V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje ji nukritusi susižeidė kairį kelią. V. K. buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Butas tvarkingas. V. K. pareiškė, kad sūnus ją pastūmė, ko pasėkoje ji nukritusi susižeidė kairį kelią. Detaliau V. K. įvykio aplinkybių neaiškino, nes sakė, kad sūnui nenori nieko blogo. V. K. tikrintis girtumą atsisakė. Įvykio metu V. K. konstatuotas kairio kelio kraujuojanti žaizda. D. K. įvykio vietoje aplinkybių paaiškinti nenorėjo, tik šaukė ant mamos.

2017-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13–15) patvirtina, jog apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini) akivaizdžių grumtynių pėdsakų nematyti.

Nukentėjusiosios V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19–21) nustatyta, kad 2017-11-25 apie 03 val. jos sūnus D. K., gim., (duomenys neskelbtini). grįžo į namus iš gimtadienio. Jis vėl norėjo kažkur išeiti. Jai kilo įtarimas, kad D. gali būti išgėręs, todėl jo neleido iš namų. Dėl to, tarp jos ir sūnaus D, kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namuose buvo tik ji ir kitas jos mažametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris miegojo. D tėtis gyvena atskirai, jie išsituokę. Kai ji stovėjo koridoriuje priešais buto duris, buvo jas užstojusi, kad D neišeitų, D. abiem rankomis suėmė jai už abiejų žastų, taip laikydamas, patraukė ją nuo durų, apsuko ir kažkaip pastūmė. Kadangi ji tuo metu buvo išsigandusi dėl tokio agresyvaus D elgesio, todėl ne visas detales gerai atsimena. Nepamena kaip konkrečiai jis ją pastūmė, t. y. ar įrėmęs rankas į nugarą ar laikydamas už žastų. Atsimena, kad dėl to pastūmimo ji suklupo ant abiejų kelių ir, klūpėdama, truputi pačiuožė į priekį. Tada D išėjo. Po kelių akimirkų pasirodė policijos pareigūnai, jie D sulaikė laiptinėje. Jos mažasis sūnus pabudo, jis ėmė verkti tik tada, kai D išsivedė policijos pareigūnai, jam buvo gaila brolio. Dėl to, kad suklupo, jai buvo nubrozdintas kairys kelias, juto fizinį skausmą. Daugiau jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Dėl šio sužalojimo į jokios medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertą vykti kategoriškai atsisako. Savo sūnui D. K., dėl to, kad jis ją pastūmė, jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia ir nereikši. D. jos atsiprašė ir dėl šio įvykio labai gailisi. Ji dėl šio įvykio policijos nekvietė, nežino kas kvietė policijos pareigūnus.

2017-11-27 asmens apžiūros protokolu (b. l. 24–27) nustatyta, kad V. K. ant kairio kelio yra nubrozdinimas 1 cm x 1 cm dydžio, ant jo užsidėjęs šašas, o aplinkui jį yra kraujosruva. Ant dešinio kelio, plote 0,7 cm x 1 cm, yra nežymus paraudimas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsniu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis yra nukentėjusiosios šeimos narys, kadangi jis yra jos nepilnametis sūnus, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtą panaudojo prieš šeimos narį, kas yra kvalifikuojanti jo atsakomybę aplinkybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, teismo nuomone, įrodo, kad kaltinamasis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. lapkričio 25 d. apie 03 val., namuose adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – mama V. K. – metu koridoriuje tyčia suėmė V. K. už abiejų žastų ir pastūmė, dėl ko pastaroji parkrito ant kelių ir juos nusibrozdino, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis pripažino nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, įvertinęs parodymų visumą, jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailestį pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį

Pažymėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Teismo vertinimu, kaltinamasis atitinka BK 93 straipsnio 1 dalis numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis nusikalto pirmą kartą; jis faktiškai tuo pačiu metu padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje; veikos padarymo metu jam buvo 17 metų.

Teismas konstatuoja, kad be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje, yra ir bent dvi papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Pirmiausia iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, jokia turtinė žala jai nėra padaryta (BK 93 str. 1 d. 1 p.). Ši sąlyga įstatymo leidėjo siejama su aktyvia nepilnamečio atgaila dėl padaryto nusikaltimo. Be to, kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 93 str. 1 d. 3 p.), ką teismas pripažino ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Be to, teismo nuomone, yra ir kitų pagrindų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 str. 1 d. 3 p.). Aptariant kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pažymėtina, kad nors kaltinamojo tėvai yra išsiskyrę, jis auga su mama ir jos draugu, gyvenimo sąlygos yra geros, šeima nėra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos ar probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Aptariant kaltinamojo asmenybę, sveikatos būklę ir socialinę brandą pažymėtina, jog kaltinamasis priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b. l. 65), nebaustas administracine tvarka (b. l. 62–63), neteistas (b. l. 61), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje, domisi video technika, kartais filmuoja ir montuoja gimnazijos renginius (b. l. 69), nors mokslas jam sekasi tik patenkinamai, tačiau, kaip teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamasis, šiuo metu jo pagrindinis uždavinys yra pabaigti mokslus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nepilnamečių policijos profilaktinėje įskaitoje ir policiją dominančių vaikų elgesio apskaitoje. Visos šios aplinkybės, pirmą kartą nusikaltusio kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, kurios nėra labai pavojingos ir jokių sunkių padarinių nesukėlė, jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo teismui leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 str. 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes.

Teismo nuomone, šiuo atveju pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio faktiškai tuo pačiu metu padarytų abiejų veikų nedidelis pavojingumas bei tų veikų padarymo aplinkybės (rastą kastetą kaltinamasis kišenėje laikė trumpą laiką, fizinį skausmą mamai sukėlė ne mušdamas ar smūgiuodamas, o ją pastumdamas, nuo ko ji nugriuvo), kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas ir duoda pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Esant nustatytoms tokioms šios bylos aplinkybėms, teismo nuomone, bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir teistumo pasekmių sukėlimas) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris pirmą kartą nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės gali tik paskatina nusikalstamų veikų recidyvą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas kaltinamajam taikyti BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jam skirtinos šio kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, paskirti jam vieneriems metams BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio ribojimą, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą arba dirbti.

Išaiškinti D. K., kad jeigu jis nevykdys paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar netinkamai jas vykdys ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. (BK 89 str. 2 d.).

Kardomąją priemonę – 2017-11-25 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjos R. D. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetą, perduotą saugoti Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.