Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., jos atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Zenonui Stundžiai,

išnagrinėjęs J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kelmės r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁴ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis valstybinis inpektorius Z. S. 2015-07-22 J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal kurį VšĮ „(duomenys neskelbtini) direktorė J. B. buvo kaltinama pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį dėl to, kad iki 2015-05-18 neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2015-02-17 surašyto reikalavimo Nr. RŠ-10, kuriame buvo nurodyta pašalinti pažeidimus nekilnojamojoje kultūros vertybėje – Frenkelio odos fabriko pastatų komplekso 8-ajame gamybiniame pastate (unikalus kodas Kultūros vertybių reistre 32247), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y. užsandarinti gamybinio pastato pirmojo aukšto langų ir durų angas; užtikrinti gamybinio pastato sienų viršaus ir viršutinės tarpaukštinės perdangos apsaugą nuo atmosferos kritulių poveikio.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį 2010 m. buvo perduotas pastatas, dėl kurio yra administracinis ginčas. Pastatas buvo perduotas su tikslu įgyvendinti Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimą. Buvo pasirašyta paramos sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra, taip pat skirtas Šiaulių m. savivaldybės finansavimas. 2014 m. pradėti atlikti rangos darbai įgyvendinant šį projektą, tačiau dėl rangovo nuolatinio vėlavimo atlikti darbus, sutarties sąlygų nesilaikymo rangos sutartį su rangovu nutraukė ir siekdami įgyvendinti projektą, skelbė pakartotinį rangos darbų pirkimą atlikti likusius darbus ir techninio projekto darbus. Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius atsiuntė reikalavimą, kad iki š. m. gegužės 18 d. jį įvykdytų ir pastatą pagal reikalavimus užsandarintų. Kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydami, kad šį terminą pratęstų, nes iki gegužės 18 d. nėra jokių galimybių šių darbų atlikti, kadangi, kaip informavo Kultūros paveldo departamentą, tik iki gegužės 1 d. rangos darbų pirkimą, kurių metu turėjo būti nupirkti visi darbai, kuriuos prašė Kultūros paveldo departamentas. Gavo atsakymą, kad nuo gegužės 1 d. iki gegužės 18 d. Kultūros paveldo departamento nuomone, jiems turėjo užtekti 18 dienų įvykdyti reikalavimus. Mano, kad toks teiginys yra nepagrįstas, nes tai pastato langų gamyba, stogo uždengimas ir panašiai, galbūt reikalingos ekspertizės, gauti darbų atlikimo leidimus, kas numatyta pagal įstatymą. Matydami, kad departamento reikalavimas yra neįgyvendinamas iki 18 d., apie tai informavo departamentą, siuntė eilę raštų Šiaulių m. savivaldybės administracijai, kuri yra pagrindinė dalininkė, kad padėtų išspręsti šį klausimą dėl pastato išsaugojimo. Prašyti darbai būtų atlikti rangos sutarties įgyvendinimo metu, kadangi projektas būtų baigtas įgyvendinti 2015 m. spalio 1 d. Reikalavimas darbus atlikti iki gegužės 18 d. yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas. Kuomet buvo departamente, aiškino situaciją, kalbėjo apie tai, kad 2014 m. departamentas taip pat teikė reikalavimą pastato užsandarinimui. Aiškino, kad vyksta rangos darbų pirkimas, kad iki š. m. pastatas turi būti visas sutvarkytas, atnaujintas ir užsandarintas, kad darbai nebus atliekami lygiagrečiai. Tuo momentu departamentas darbus pratęsė, dabar situacija analogiška, tačiau terminas nebuvo pratęstas. Kuomet buvo paklausta, kodėl terminas nepratęstas, išaiškėjo subjektyvi nuostata, tai būtent Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas nurodė, kad jam kaip yra aišku, kad projekto nebus. Vadovaujantis savo asmeninėmis nuostatomis ir subjektyviomis nuostatomis buvo priimtas sprendimas terminų nepratęsti. Negalėjo atlikti darbų todėl, kad įvykdžius pirkimą po rangos sutarties nutraukimo, paaiškėjo, kad rangovo pasiūlyta kaina yra kur kas didesnė nei projekto numatyta biudžete. Buvo atlikta eilė veiksmų: agentūros visuotiniai dalininkų susirinkimai, Šiaulių m. savivaldybės tarybos susirinkimai, kurių metu buvo sprendžiama skirti ar neskirti reikalingas lėšas projekto finansavimui, ženkliai išaugus darbų atlikimo kainai. Pastatas buvo atiduotas agentūrai pagal panaudos sutartį su viena tikslia apimtimi įgyvendinti projektą, nutraukus projekto įgyvendinimą pastatas buvo grąžintas savininkui, kuris daug kartų buvo informuotas apie Kultūros paveldo departamento reikalavimus. Atskiras pirkimas dėl kultūros paveldo nebuvo organizuotas, nes nebuvo lėšų, nebuvo poreikio, kadangi buvo vykdomas rangos darbų pirkimas, kurio metu turėjo būti užtikrintas darbų įvykdymas, numatytas Kultūros paveldo departamento. Reikalavimas neįvykdytas, tačiau yra pagrįstos priežastys, kurios, jos pačios manymu, turėtų šalinti pačios atsakomybę. Reikalavimas surašytas vasario 17 d., gautas 20 d. Pastatas žinioje buvo nuo 2010 m, dabar Šiaulių m. savivaldybės administracijoje. Šiuo metu reikalavimai yra neįvykdyti. Skubus reikalavimas, kaip minėjo, vedėjas subjektyviai nurodė, 2014 m. jie tikėjo, kad projektas vyks. 2015 m. atėjus opozicinėms valdančiosioms jėgoms, kas nusiteikę prieš projektą, jie suprato, kad projekto nebus. Kadangi tikėtina, kad reikalavimas dėl to nebus įvykdytas, todėl reikėtų nubausti. Nuo gegužės mėnesio turėjo visą pastatą pilnai surenovuoti ir pradėti menų inkubatoriaus veiklą, tai reiškia atlikti daugiau darbų nei reikalavo, ne tik užsandarinti. Turėjo būti pilnai gyvybingas pastatas. Kuomet gavo reikalavimą, informavo departamentą, kad vykdomos pirkimo procedūros darbams atlikti. Pirkimo pradžia buvo iš karto nutraukus darbų rangos sutartį, galbūt prieš reikalavimą nutraukė 2015 m. sausio 26 dieną. Skelbė naują darbų pirkimą tam, kad būtų galima pilnai įgyvendinti projektą. Dėjo pastangas, kad pirkimas įvyktų kuo greičiau. Jis įvyko balandžio 8 d., žiūrėdami maksimaliai visus apskundimo terminus, planavo užtrukti iki gegužės 1 d., bet užtruko iki balandžio mėn., kaina pasirodė per didelė. Pasiūlymas buvo pateiktas balandžio mėnesį, jau žinojo galutinę pasiūlymo kainą, bet nežinojo, kad neturės finansavimo. Kad neturės finansavimo, sužinojo tik liepos 16 d., kuomet vyko Šiaulių m. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyta, kad kaina per didelė, finansavimas neskirtas ir projektas nutraktas. Visą laikotarpį reikalavimo nevykdė, nes nebuvo suteiktas finansavimas. Vasario mėnesį gavo reikalavimą, nedelsiant darė veiksmus, kad apsaugoti pastatą ir darbus tęsti toliau. Institucijos atstovas nurodė, kad jei neprašė savivaldybės, tai ir negavo lėšų, tai yra netiesa, nes apie tai kalbėjo daug kartų Šiaulių m. savivaldybės administracijoje, p. agentūros dalininkų susirinkimuose, projektas pakankamai sudėtingas, niekas nedavė leidimo lėšas naudoti plėvelės užklojimui ar kitiems darbams atlikti, nes buvo priimti kiti sprendimai. Apie plėvelę reikėtų nekalbėti, nes yra specialisto pasisakymai, kad plėvelės užkalimas yra labiau gadinantis pastatą nei apsaugantis. Šiam projektui buvo ruošiamasi eilę metų, buvo sudaryta sąmata, tai apėmė darbo užmokestį, teisines paslaugas. Sąmata smulki ir apmokama savivaldybės administracijai pateikus dokumentus. Buvo patvirtinta smulki sąmata su aiškiai numatytais įkainiais ir kas gali būti įsigyta. Lėšų skirtų uždengimui, užsandarinimui ar kažkam dėl ko vyksta ginčas nebuvo skirta. Lėšų negalėjo naudoti savo nuožiūra. Sąmata buvo tvirtinama Šiaulių savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) dalininkų susirinkime. Saugos paslaugas įsigijo nuo sutarties su „M.“ nutraukimo iki pastato grąžinimo Šiaulių savivaldybės administracijai, būtent perskirsčius lėšas jos buvo panaudotos saugai. (duomenys neskelbtini) ne kartą kreipėsi į Šiaulių savivaldybės administraciją perskirstyti lėšas, dėl projekto užsandarinimo, bet kadangi vyko viešasis pirkimas dėl rangos darbų, tai natūralu, kad buvo planuojama vykdyti darbus. Ir atliekant darbus buvo planuojama sutvarkyti visą pastatą, nes kitu atveju laike būtų nelogiška. Savivaldybė turėjo prisidėti 5% prie projekto finansavimo, nes parama buvo skirta 95% projekto įgyvendinimui iš Lietuvos verslo paramos agentūros, Ūkio ministerijos. Tie 5 proc. buvo tinkamoms išlaidoms ir tai sudarė rangos darbai, techninė priežiūra, baldai, įranga. Lėšos buvo pervestos tik atitinkama dalimi, kuomet buvo patirtos išlaidos ir buvo tai patvirtinantys dokumentai. Su Kultūros paveldo departamentu atskirai susėdę nebuvo, nes bendravimas buvo pakankamai sudėtingas. Patys ieškojo per pašto tarnybas kvietimų atvykti, sužinant dažniausiai apie tai iš spaudos, viskas buvo nurodyta reikalavime. Kadangi vykdė rangos darbų pirkimą ir planavo atlikti visus šiuos darbus, turėjo patirtį su institucija, surašiusia protokolą, buvo pakankama, kad būtų pratęstas reikalavimo terminas. Neabejojo, kad po rangų darbų pirkimo galėtų atlikti šiuos darbus ir sutvarkyti pastatą. Kalbant apie vykdytiną projektą, tai smulkiai patvirtintas biudžetas, kam gali būti skiriamos lėšos. Likutis darbams atlikti, negali įvardinti sumos, bet lėšų iš karto nebūna. Yra patiriamos išlaidos, po to teikia prašymą, kad lėšos būtų pervestos.

Liudytojas Z. S. teisme parodė, kad yra Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius. Santykių su J. B. asmeninių nėra, tik darbiniai, susiję su objektu. Kaip institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, pareigūnas privalo rūpintis ir domėtis kultūros vertybių išsaugojimu. 2010 m. spalio mėnesį vienas iš Š. F. gamybinių pastatų buvo įrašytas į Kultūros paveldo registrą ir 8 gamybinis pastatas, bylos objektas, jam įsigaliojo teisinė apsauga. Institucija tampriai bendrauja su savivaldybėmis kultūros paveldo apsaugos klausimais, savivaldybės nuostata buvo, kad jis bus pritaikomas naujai veiklai. Prasidėjo darbai, praėjo metai, antri, bet su pastatu niekas nebuvo daroma. Jis apaugęs medžių atžalomis, jį niokojo valkatos. Institucija surašė Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui reikalavimą. Po to pradėjo žiūrėti kaip jis vykdomas. Dalį reikalavimo įvykdė, tačiau kilo klausimas dėl administracinės atsakomybės, kad pastatas perduotas viešajai įstaigai. Institucija gavo turto perdavimo sutartį, kurioje aiškiai buvo parašyta „tarp savivaldybės – panaudos davėjo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) – panaudos gavėjo, nustatytos šalių pareigos. Pagal šią sutartį 2010-10-13 nekilo abejonių, kas atsakinga - punktai 7.1 ir 7.3. Atsakingas už turtą kaip valdytojas. Paprašė, kad laikytųsi elementarių turto priežiūros taisyklių. 2014 m. buvo surašytas reikalavimas, prasidėjo darbai, praėjus metams darbai nutrūko, buvo daug judėjimo, mažai rezultato. Pastatas liko be priežiūros. Kadangi panaudos gavėjas nevykdė pareigų, buvo formaliai tempiamas laikas. 2015-02-17 buvo surašytas reikalavimas, tai paskutinysis dokumentas, kuris aiškiai pasako, ką turi turto valdytojas padaryti. Pagal sukauptą byloje medžiagą matosi, kad buvo daug rašoma, kad bet rezultatas nulinis. Pastatas stovi beveik toks pat kaip buvo prieš 2010 metus. Jeigu pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo pastatą prižiūrėti, mano, kad tai asmeninis užsispyrimas nevykdyti reikalavimo, kuris yra privalomas. Nurodyta abstrakčiomis sąvokomis, kad valdytojas galėtų parodyti kūrybinę iniciatyvą, galbūt užtektų polietileno plėvele uždengti, tai yra minimalios išlaidos. Galėtų pasakyti agentūra kokias sumas gavo, tai milijoninis projektas, galėjo iš savų lėšų tai padaryti, tačiau rezultatas toks. Kadangi situacija žinoma 2-3 metai, iš subjektyvios pusės mano, kad elementarius reikalavimus galėjo įvykdyti, kadangi tai yra kelių šimtų eurų vertės darbai. Tai nedideli darbai, priežiūra. Mano, kad tai yra kitokios pozicijos laikymasis. Kai nutrūko tvarkybos darbai, procesas buvo paliktas savieigai. Kad niekas nebevyksta nustatė vasario mėnesį. Spalio 1 d. bus lygiai ta pati situacija kaip ir šiandien, nes raštas rašomas formaliai pratempti laiką, nes žinojo, kad projektas žlunga, politikai „sklaidėsi“ viešoje erdvėje, tiesiog reikėjo išlaukti laiką, kad grąžinti savivaldybei. Pastatą turėjo grąžinti po projekto baigimo. Kadangi daug apie tai buvo kalbama politikų, žmonės žinojo tikslesnę informaciją, panašią informaciją žinojo ir institucija, surašiusi protokolą. Politikų nuostata buvo „nereikia mums šio pastato, bet pastatą palikti ir pamesti mums pareigos neleidžia“. Žinodami šią situaciją ėmėsi priemonių, kad bent elementarius erozijos procesus sustabdyti. Direktorė neklausė kokiu būdu tai padaryti, o patys nurodė abstrakčiai, kad jie turėtų galimybę pasirinkti. Kad nepatektų atmosferos krituliai, neskaldytų šaltis, tai elementarūs dalykai, yra visokių būdų, galima pasirinkti pagal galimybę. ATP protokolas surašytas liepos 22 d., nes tikėjo valdytojo gera valia, kad ras galimybių ir būdų tą padaryti, tokiu atveju niekas protokolo nebūtų rašęs. Minėtas pastatas yra trijų aukštų ir dar viršus. Darbams, kurie numatyti, „priežiūros darbai“, perdangų stiprinimų nereikia. Sienų viršus yra siauros juostos, o ant viršutinės perdangos galima dangą uždėti, tai kaip šiltnamis. Tokių darbų bet kas atlikti negali. Įstaiga gauna lėšas ir sprendžia kaip tuos darbus atlikti. Aukščiau kaip du metrai eilinis žmogus lipti negali, reiškia turi būti samdomas toks žmogus, kuris gali lipti. Reikalavimas teisėtas. Prieš darant galima pasiklausti, ar tokie darbai abi puses tenkins, bet jokių darbų be dokumentų rašinėjimo nebuvo. Tikslas buvo, kad būtų uždengtas stogas. Pastatas, kuris turi pamatus ir stogą, jam niekas negresia. Konstrukcijų apsaugojimą nuo ardančių poveikių, nurodyti tvarkybos darbų negali, kurie kainuoja šimtus tūkstančių. Tai elementarūs darbai, kainuojantys šimtus eurų. Tačiau direktorė puikiai suprato situaciją ir žaidė dokumentais, t. y. projektas nutrauktas ir pastatas grįžta savivaldybei. 2015-05-18 suėjus terminui atlikti darbus įstaiga pilnai valdė pastatą ir vykdė pareigas, kurių neįvykdė, o kas įvyko po to, jau visai kiti dalykai. Protokolas surašytas už tai, kad neįvykdė reikalavimo, o ne už tai, kad kažkas kažką perdavė. Šiandien tiki, kad negalėtų įvykdyti reikalavimų. Praeitos kadencijos politikai perėmė šį pastatą ir rengė dokumentus, vykdė veiklą. 2012 m. buvo surašyti savivaldybei reikalavimai. Neapsižiūrėjusi institucija surašė reikalavimą savivaldybei, kuri pastato nevaldė. Savivaldybė išvalė, iškirto krūmus, atliko tokius darbus, kuriuos žmonės atlikdami viešus darbus gali atlikti. Sutarties 1 p. nurodo, kokiam tikslui perduotas pastatas. Projektas nebuvo įgyvendintas, darbai nevyksta, objektas nyksta. Visi išsivaikščiojo, atsakomybė liko p. agentūrai. Saugos tarnyba nuo lietaus ir sniego neprižiūri. Apie sutarties nutraukimą oficialiai niekas neinformavo. Reikalavimas buvo vasario mėnesį kaip signalas „nepalikite pastato be priežiūros“, nes situacija neprognozuojama. Institucija vadovaujasi protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nes svarbiausia kultūros paveldo objektas, o ne visi kiti dalykai, vykstantys apie jį. Kalba buvo apie tai, kad p. agentūra, kuri prašė savivaldybės lėšų, jei jų neprašė tai ir negavo. Akivaizdu, kad visas darbas buvo, kad ateis laikas, kad pavyks juo atsikratyti. Buvo sudaryta galimybė, kuomet galėjo kažkokiu būdu įvykdyti dalį reikalavimo, parodant, kad tas objektas rūpi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimą pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Iš negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties, sudarytos 2010-10-13 (8 b. l.), matyti, kad nuo 2010-10-13 iki 2028-10-12 Šiaulių miesto savivaldybė perdavė 3 862,28 kv. m. ploto negyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose VšĮ (duomenys neskelbtini) projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. Šios sutarties 7.3. punktas numatė, kad panaudos gavėjas (VšĮ (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja laiku atlikti turto profilaktinį tikrinimą, savo sąskaita atlikti einamojo remonto ir kapitalinio remonto darbus, su turto būklės išlaikymu bei gerinimu susijusius darbus, prieš tai gavus panaudos davėjo (Šiaulių miesto savivaldybės) raštišką sutikimą.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-02-17 buvo išsiųstas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2015-02-17 reikalavimas Nr. RŠ-10, kuriame nurodyta, kad patikrinus pastatą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), aštuntasis gamybinis pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32247) yra nepakankamai prižiūrimas, po pradėtų tvarkomųjų statybos darbų pastatas dar be stogo, pastate daugelyje vietų atviros durų ir langų angos, todėl atmosferos krituliai gadina pastato sienas, perdangas tarp aukštų ir vidaus patalpas, todėl buvo pareikalauta iki 2015-05-18 užsandarinti gamybinio pastato pirmojo aukšto langų ir durų angas; užtikrinti gamybinio pastato sienų viršaus ir viršutinės tarpaukštinės perdangos apsaugą nuo atmosferos kritulių poveikio. VšĮ (duomenys neskelbtini), gavusi tokį reikalavimą, iš karto į jį sureagavo ir 2015-02-25 raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinį, nurodydama objektyvias priežastis, dėl kurių iki numatyto laiko neturės realios galimybės pašalinti nurodytus trūkumus (vykdymos statybos darbų užbaigimo pirkimo procedūros), bei prašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2015-10-01 (12 b. l.). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys termino nepratęsė (13 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo aktyvi, t. y. ne tik kontaktavo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniu padaliniu, bet ir ne kartą raštu kreipėsi ir į panaudos davėją bei savo įstaigos dalininką (VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatų 3.3.1. p.p. (40 b. l.)), t. y. Šiaulių miesto savivaldybę, informuodama apie esamą situaciją bei prašydama skirti projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų bei spręsti su projektu įgyvendinimu susijusius kitus svarbius klausimus (tame tarpe ir dėl pastato užsandarinimo) (35-37 b. l.). VšĮ (duomenys neskelbtini) aktyvumą ne tik dėl galimo pastato apsaugojimo nuo aplinkos poveikio, bet ir siekio tęsti pradėtus darbus, toliau plėtoti projektą ir pastatą remontuoti rodo ir jos rašyti raštai Šiaulių miesto savivaldybei, kuriuose nuolat dėstė savo pastebėjimus ir ragino savivaldybę priimti reikalingus sprendimus dėl tolimesnio projekto įgyvendinimo (47-50, 51-52 b. l.). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, papildomos lėšos pastato priežiūrai iki 2015-05-18 taip ir nebuvo skirtos. Esant šioms objektyvioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog J. B. tyčia nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2015-02-17 reikalavimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorei J. B. surašė tik 2015-07-22 (praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po fiksuoto pažeidimo), kai VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-12 nutraukė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, 2010-10-13 pasirašytą su Šiaulių miesto savivaldybe (2015-06-12 raštas Nr. 150612-1), bei 2015-07-16 buvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T212 „Dėl projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ nutraukimo“ (45 b. l.), t. y. kai oficialiai administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną nekilnojamos kultūros vertybės – Frenkelio odos fabriko pastatų komplekso 8-ojo gamybinio pastato valdytojas buvo nebe VšĮ (duomenys neskelbtini), o Šiaulių miesto savivaldybė, t. y. iš esmės administracinės atsakomybės klausimas pradėtas spręsti nesavalaikiai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog J. B., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė, neturėjo realios galimybės įvykdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio reikalavimo, nes pažeidimo fiksavimo metu nebuvo skirta lėšų kultūros paveldo objekto apsaugai dėl neigiamo aplinkos poveikio, nors viešoji įstaiga apie departamento reikalavimą savivaldybei ir buvo pranešusi, be to, Kultūros paveldo departamentui buvo teikiamas prašymas pratęsti nurodytus trūkumus, kas rodo, kad įstaigos direktorė, baigus pirkimo procedūras, iš esmės buvo suinteresuota pašalinti trūkumus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant J. B. veikoje ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2012-08-20 nutartis byloje Nr. ATP-646-582/2012).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėjas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą J. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.