- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- eTA-704-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00792-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- V. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) 33,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija priimta 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 (toliau – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.akmene.lt. Pagal Nuostatus pareiškėjas Centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Nuostatai nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovų prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
3. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Centro prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jo naudai iš atsakovo 25,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, o prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas V. P. turi nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatų 4.1, 4.2, 4.3 punktus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), 4.12, 12, 12.1, 15 punktus (redakcija, galiojusi po 2017 m. liepos 1 d.), yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.). Teismas iš pažymos nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. yra 33,58 Eur.
6. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, teismų praktiką, konstatavo, kad laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2021 metais. Todėl teismas šią prašymo dalį atmetė. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. susidariusį 25,52 Eur įsiskolinimą.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Centre veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, taip pat specializuota skolų išieškojimų grupė. Be to, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija ir bylose keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą ir prašoma priteisti pinigų suma.
8. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.
9. Teismas konstatavo, jog Centro samdyta kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir teismo nebuvo priteistos.
III.
10. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai priteistai sumai.
11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“. Šio principo pakeitimas neužtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijų – teisės į veiksmingą ir kokybišką procesą užtikrinimo, kadangi pareiškėjo darbuotojų teisminiam procesui sugaištas laikas nebūtų kompensuojamas skolininko. Tokiu būdu būtų paneigtas prevencinis bylinėjimosi išlaidų poveikis, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukeltų jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų, skatintų teisinį nihilizmą bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai. Visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.
12. Pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tai nepaneigia Centro teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jam pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas, kadangi tokių darbuotojų išlaikymas gultų ant sąžiningai rinkliavą mokančių gyventojų pečių, tačiau šios darbuotojų sąnaudos nebūtų kompensuojamos teisės aktų nesilaikančių asmenų – skolininkų. Centro struktūroje dirbantys asmenys yra visiškai užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija. Paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų), interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Centro prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai priteistai sumai.
15. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
17. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
18. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.
19. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. balandžio 22 d., taip pat šios nutarties 18 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.
21. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.).
22. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.