Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, ieškinį atsakovei J. M., dėl skolos už šilumos energija priteisimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pagal LR CK 6.384 str. 1 d. jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su J. M. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas

4. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 str. 1 d. nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. J. M. yra skolinga 10,66 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

7. Taigi atsakovė nesutinka su ieškiniu priteisti skolą už pateiktą butui šilumos energija, kadangi faktiškai niekada nesinaudojo varžytinėse nusipirkta 27,33 kv. m. bendro naudojimo buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda dalimi. Prieš jos valią ir jai nesutinkant teismo sprendimu ši buto dalis buvo pripažinta R. V. nuosavybe, J. M. gavo teismo nustatytą kompensaciją, buto dalimi niekada nesinaudojo, kadangi visas butas, įskaitant ir ieškovės varžytinėse pirktą dalį visą laiką buvo naudojamas R. V.

9. Tretysis asmuo R. V. pareiškė, kad ieškinys pagrįstas ir turi būti patenkintinas. Teigė, kad atsakovė su juo nebendravo. Jis (R. V.) negavo iš atsakovės jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Šalių atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė 2017-12-04 d. įvykusiose varžytinėse, t.y. nusipirko L. V. priklausiusią 32/100 buto dalį, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Minėta buto dalį atsakovė nuosavybės teisėmis valdė nuo 2017-12-28 d. iki 2019-02-21 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018-03 mėn. iki 2019-02 mėn., t.y. tuo laikotarpiu kai atsakovė buvo minėtos buto dalies savininkė.

11. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai tiekė šilumos energiją į butą, todėl ginčo dėl skolos dydžio nėra. Tačiau atsakovė atsisako atlyginti ieškovės patirtas šilumos tiekimo išlaidas, motyvuodama tuo, kad nors ginčijamu laikotarpiu nuosavybės teise buto dalis priklausė jai, ji nurodyto buto dalimi negalėjo naudotis, nes kitos buto dalies savininkas tretysis asmuo R. V., kliudė tai padaryti.

12. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

13. Šiuo atveju teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 19 d. nutartyje, bylos Nr. e3K-3-74-684/2020, 31 punkte išaiškino, kad atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis.

14. Taigi atsakovės argumentai, kad jai neleido naudotis buto dalimi tretysis asmuo R. V. pripažintini neaktualiais ir pertekliniais, neturinčiais įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

15. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 289,57 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 str. 1 d. nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovė yra skolinga 10,66 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius, kurie taip pat priteistini.

17. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

18. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 90,00 Eur už teisines paslaugas, iš viso 105,00 Eur. (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, iš atsakovės J. M. 289,57 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 57 ct) skolą, 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 300,23 Eur (trys šimtai eurų 23 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.