Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-280-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-21
Bylos Nr.: e2A-280-253/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: G. V., R. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-280-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01492-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. V. (G. V.) ir R. V. (R. V.) dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė naudojasi kambariu, 17,49 kv. m bendro ploto, kuris plane pažymėtas indeksu 2-4, o atsakovai R. V. ir G. V. naudojasi kambariais, 42,03 kv. m bendro ploto, kurie plane pažymėti indeksais 2-3, 2-2, 2-7; koridorių, 5,64 kv. m bendro ploto, vonios kambarį-tualetą, 4,75 kv. m bendro ploto, ir virtuvę, 9,28 kv. m bendro ploto, ieškovė ir atsakovai valdo lygiomis dalimis ir šalys naudojasi šiomis patalpomis kartu; 2) įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei valdyti ir naudotis jai priklausančia buto dalimi ir perduoti buto raktus; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2017 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu tapo 32/100 buto dalių savininke, tačiau atsakovai atsisakė ieškovę įsileisti į butą, su atsakovais nepavyko susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atsakovai 2018 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovę įsileido į butą, bet atsisakė jai perduoti buto raktus ir užleisti vieną iš trijų kambarių bei suteikti galimybę naudotis bendro naudojimosi patalpomis.

2. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir prašė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – priteisti atsakovui R. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo R. V. piniginę kompensaciją – 12 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimi tėvas G. V. jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį padovanojo R. V.. Atsakovas su tėvu G. V. naudojasi kambariais, plane pažymėtais indeksais 2-2 ir 2-3. Ieškovė įsigijo R. V. motinai nuosavybės teise priklausiusią buto dalį, plane pažymėtą indeksu 2-4, kurioje nuolat gyveno ir gyvena motinos tėvas V. F. (V. F.), jis yra senyvo amžiaus, serga. Kadangi jis gyvena ne atsakovui nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, iškeldinti jį iš buto atsakovas neturi teisės. Atsakovo nuomone, ieškovės ir atsakovų naudojimasis turtu natūra neįmanomas. Atsakovas siūlo atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai piniginę kompensaciją. Piniginė kompensacija, atitinkanti turto vertę, t. y. 12 000 Eur, ir esanti didesnė už ieškovės turto įsigijimo kainą (9 600 Eur), yra teisinga ir pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu nuspręsta ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo R. V. priešieškinį tenkinti visiškai ir atidalyti atsakovui R. V. ir ieškovei J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovo R. V. nuosavybėn ieškovei J. M. priklausančias 32/100 dalis buto, taip pat priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei 12 000 Eur kompensaciją už atsakovui R. V. atitenkančias 32/100 dalis buto; priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 270 Eur žyminio mokesčio ir 420 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad į butą, kuris yra trijų kambarių, yra vienas įėjimas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai. Padaryta išvada, kad buto atidalijimas natūra nėra įmanomas, kadangi neįmanoma atidalyti taip, jog būtų įmanoma suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai. Bute gyvena trys vyrai, atsakovui tenkanti buto dalis yra daug didesnė už ieškovei priklausančią dalį. Nustatyta, kad atsakovai turi piniginių lėšų ieškovei sumokėti kompensaciją. Teismas, atsižvelgęs į ginčo situaciją, į konfliktinius šalių santykius, į tai, kad ieškovė niekada bute ir negyveno, pripažino, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nagrinėjamu atveju netikslinga, bet yra pagrindas taikyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją. Teismas pripažino, kad ieškovės turto dalies vertė atitinka ekspertizės akte nustatytą 12 000 Eur vertę, nes ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti vidutinę rinkos vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; teismui tenkinant priešieškinį, skirti byloje ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti ir priteisti ieškovei kompensaciją, atitinkančią tikrąją jos turto dalies vertę; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas, tenkindamas priešieškinį, nenustatė tikrosios atidalijamo turto dalies vertės. Ieškovės nuomone, turto vertės nustatymas pagal 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktą netinkamas. Ekspertizė buvo atlikta daugiau kaip prieš vienerius metu iki teismo sprendimo priėmimo, byloje nebuvo pateiktas ekspertizės aktas, ekspertizės išvada negali galioti ilgiau nei 6 mėnesius, todėl turto vertės nustatymas pagal nurodytą išvadą laikytinas niekiniu.

5.2. Ieškovė neturėjo galimybės byloje prašyti skirti ekspertizę, kadangi jos reikalavimas buvo nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teismas nepasiūlė skirti ekspertizės, todėl ieškovė prašė teismo po teismo sprendimo priėmimo leisti patekti į butą ir atlikti turto vertinimą / ekspertizę, kad tenkinus priešieškinį būtų nustatyta tikroji atidalijamo turto vertė, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

5.3. Ieškovė prašo tenkinti ieškinį ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, kadangi butas turi tris izoliuotus kambarius ir toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas visiškai atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką. Teismui manant, kad ieškinio tenkinimas negalimas, prašo skirti ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti. Ieškovei turi būti priteista reali, o ne varžytynėse nustatyta turto vertė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu atsakovas R. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo motyvai:

6.1. Bendraturčių naudojimosi ginčo butu tvarka buvo nustatyta turto įsigijimo metu ir pakartotinai nustatyti tą pačią tvarką nėra pagrindo ir būtinybės.

6.2. Atsakovo nuomone, daiktas nedalijamas natūra, nes visi dabartiniai buto gyventojai bendrai naudojasi rūsiu, virtuve, koridoriumi ir dušu, jų santykiai su ieškove yra konfliktiški, ateityje bus neįmanoma išvengti teisminių ginčų, buto gyventojų ir bendraturčių konfliktų. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją.

6.3. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad ieškovei priteistos 12 000 Eur kompensacijos dydis yra protingas, atitinkantis realią turto vertę ir nuostolių ieškovė šiuo atveju nepatyrė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovė J. M. ir atsakovas R. V. yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturčiai: ieškovei priklauso 32/100 dalys, o atsakovui R. V. – 68/100 dalys šio turto. Šalių pozicijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į turtą įgyvendinimo skirtingos: ieškovė ieškiniu kelia klausimą dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo, o atsakovo priešieškiniu prašoma atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją.

Dėl ieškinio reikalavimų

10. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M., visų pirma, prašo visiškai tenkinti jos ieškinį ir nustatyti naudojimosi Butu tvarką. Šią poziciją apeliantė grindžia pagrindiniu motyvu, kad Butas turi tris izoliuotus kambarius ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymas atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką.

11. Šalių paaiškinimai ir byloje esantys Buto planai patvirtina aplinkybę, kad Bute yra trys atskiri kambariai. Tačiau tiek įėjimas į butą, tiek likusios buto patalpos (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas) gali būti naudojamos tik bendrai. Bylos duomenys patvirtina, kad Bute ilgą laiką gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena keli asmenys: bendraturtis atsakovas R. V., taip pat jo tėvas G. V. ir senelis V. F.. Bylos duomenimis, ieškovė po 32/100 dalių Buto įsigijimo iš varžytynių Bute iki šiol negyveno. Atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nemato galimybės Butu šalims naudotis kartu. Iš šalių bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys gražiuoju nebendrauja.

12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Šis aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui grindžiamas nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimu ir supaprastinimu. Svarbu ir tai, kad prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo taisyklė nėra absoliuti, ji taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑255‑248/2018).

13. Vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja tik aplinkybę, kad Butas turi tris izoliuotus kambarius, tačiau nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kad būtent naudojimosi Butu tvarkos nustatymas geriausiai išlaikytų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis apie šalių tarpusavio santykius, ankstesnio naudojimosi Butu aplinkybes ir galimybes juo bendrai naudotis ateityje matyti, kad bendras naudojimasis Butu, liekant bendrai naudojamų patalpų, nepalengvintų jo savininkų teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo, savininkams įgyvendinant su bendru turtu susijusias teises ir pareigas sudarytų sąlygas ir ateityje kilti ginčams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir byloje esant pareikštam kito bendraturčio reikalavimui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrindas šį bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (pasibaigimo) būdą pripažinti optimaliausiu ir taikyti jam prioritetą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

14. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) yra tai, kad ji būtų teisinga. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę.

15. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Buto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai yra negalimas. Apeliaciniame skunde ieškovė, nurodydama motyvus ieškinio reikalavimų netenkinimo atveju, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, t. y. Buto priteisimo atsakovui R. V. ir kompensacijos pinigais už atidalijamą turto dalį priteisimo ieškovei J. M., kaip atidalijamai bendraturtei. Tačiau ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovei priteisiamos kompensacijos dydžiu. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir, tenkindamas priešieškinį, netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos dydį.

16. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė J. M. pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugpjūčio 13 d. sutartį dėl turto vertinimo, 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymą dėl vertinimo ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Verslavita“ konsultaciją dėl galimos turto kainos rinkoje. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pareiškė prašymą skirti byloje ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti ir priteisti ieškovei kompensaciją, atitinkančią tikrąją jos turto dalies vertę.

17. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinį procesą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad įrodymus šalys teikia iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 226, 250, 251 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Reikšminga ir tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

18. Iš ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų datų nustatyta, kad jie sudaryti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė prašymo skirti ekspertizę jai priklausančios nekilnojamojo turto objekto dalies rinkos vertei nustatyti. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje skirti ekspertizės, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Nustatyta, kad tiek 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek 2018 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu teismas suteikė ieškovei galimybę nurodyti, kokiais įrodymais ieškovė grindžia savo turto dalies vertę. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieškovei nesuteikta galimybė ar kitaip apribota ieškovės procesinė teisė teikti į bylą įrodymus, paneigiančius atsakovo priešieškinyje nurodytą ginčo turto vertę.

19. Apeliantės argumentas, kad ieškovė neturėjo galimybės byloje prašyti skirti ekspertizę, kadangi jos reikalavimas buvo nustatyti naudojimosi butu tvarką, atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė į bylą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame išdėstė nesutikimo su priešieškinyje nurodyta turto verte argumentus. Svarbu tai, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, šalys turi procesinę pareigą pagrįsti ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į priešingos šalies poziciją (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei nesutinkant su atsakovo nurodyta turto verte, ieškovei teko procesinė įrodinėjimo našta pagrįsti savo nesutikimo motyvus ir pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą ginčo turto vertę.

20. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme savo poziciją dėl jos turto dalies vertės grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties duomenimis. Ieškovė nereiškė prašymų teikti kitokius duomenis, pagrindžiančius ieškovės nurodomą jos turto dalies vertę ar paneigiančius atsakovo nurodomą ieškovės turto dalies vertę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų negalėjo gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ieškovės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina. Teisėjų kolegija anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu taip pat netenkina apeliantės prašymo skirti byloje ekspertizę.

21. Atsakovas R. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – visą teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktą bei kitus rašytinius įrodymus. Prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus šis atsakovas motyvavo tuo, kad pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės, nes juos gavo tik po bylos išnagrinėjimo. Atsakovo R. V. pateiktas jo atstovės 2018 m. birželio 8 d. prašymas antstoliui Jonui Petrikui ir 2018 m. birželio 12 d. antstolio raštas dėl informacijos suteikimo patvirtina, kad atsakovui atsisakyta pateikti prašomus duomenis (2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto kopiją), nes R. V. nėra vykdomosios bylos šalis. Iš antstolio Jono Petriko 2018 m. liepos 3 d. lydraščio duomenų matyti, kad ekspertizės akto kopija atsakovui pateikta po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija įvertina duomenis, kad 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovo R. V. atstovė nurodė, jog neturint kitų duomenų teismui pateikta tik ekspertizės akto išvada, o visas ekspertizės aktas bus pateiktas vėliau, tačiau 2018 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė teismui aplinkybių, kad ekspertizės akto negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių, su šio įrodymo pateikimu susijusių prašymų teismui nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo R. V. pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

22. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog jai priklausančių 32/100 Buto dalių vertė yra 23 000 Eur. Ieškovė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties duomenimis.

23. Byloje esančio 2018 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 2009 m. liepos 9 d. masinio vertinimo būdu nustatyta 114 690 Eur Buto vidutinė rinkos vertė. Įvertinus tai, kad nurodyta turto rinkos vertė nustatyta prieš itin ilgą laiko tarpą, be to, nustatyta masinio vertinimo būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad šie duomenys patvirtina realią rinkos vertę, tad šiais duomenimis nesivadovaujama.

24. Byloje esančio 2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 2018 m. kovo 15 d. masinio vertinimo būdu nustatyta 69 100 Eur Buto vidutinė rinkos vertė. Ieškovė byloje akcentavo aplinkybę, kad 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartyje, kuria G. V. padovanojo R. V. 68/100 dalis ginčo buto, šią dovanojamą turto dalį sutarties šalys įvertino 50 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad nurodyta 69 100 Eur Buto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir ją įvertino. Be to, 2018 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartyje įtrauktas pačių sutarties šalių nurodytas dovanojamo daikto įvertinimas, tad jis nepripažintinas objektyviai patvirtinančiu kitam bendraturčiui priklausančios Buto dalies rinkos vertę.

25. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. antstolio Jono Petriko patvarkymu, remiantis teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu Nr. E1718GT RVI KLAI ir jame pateikta išvada, kad 32/100 dalių Buto rinkos vertė yra 12 000 Eur, minėtas areštuotas turtas įvertintas 12 000 Eur. Iš byloje esančios 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto išvados matyti, kad teismo ekspertas atsižvelgė ir įvertino objekto rinkos vertei reikšmingus veiksnius, į kuriuos neįmanoma atsižvelgti nustatant turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu; taip pat pažymima, kad ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė.

26. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, individualaus vertinimo išvados yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

27. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo pateiktas ekspertizės aktas. Nustatyta, kad byloje pateikta teismo eksperto G. T. 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės akto dalis su teismo eksperto išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė tokiais argumentais, jog byloje esanti ekspertizės akto dalis (išvada) nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje. Ieškovė, kaip turtą iš varžytynių įsigijusi pirkėja, iš esmės galėjo su šiuo ekspertizės aktu susipažinti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad ekspertizės akte turto vertė nustatyta netinkamai.

28. Apeliantė kaip pagrindinį nesutikimo su ekspertizės akte pateikta išvada dėl 32/100 dalių Buto vertės motyvą nurodo tai, kad ekspertizė atlikta prieš daugiau nei vienerius metus iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantės argumentas, kad ekspertizės išvada negali galioti ilgiau nei 6 mėnesius, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Buto 32/100 dalis ieškovė J. M. įsigijo 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. po penkių mėnesių nuo ekspertizės akto sudarymo, įvykusiose varžytynėse. Šiose varžytynėse ieškovė pasiūlė didžiausią tokio turto kainą, t. y. 9 600 Eur. Pirkėjų, pasiūliusių didesnę kainą už parduodamą turtą, neatsirado. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ekspertizės akto pagrindu antstolio nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina neatitiko tokio turto rinkos kainos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nustatyta ieškovės turto dalies verte, t. y. 12 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nustatyta ieškovės įsigytos Buto dalies vertė yra didesnė už ieškovės varžytynėse už šį turtą sumokėtą kainą, taip pat įvertinus aplinkybes, kad ieškovė įsigytame turte realiai neapsigyveno, bendraturčio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareikštas praėjus neilgam laiko tarpui nuo varžytynių pabaigos, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos ieškovei dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi bylos faktinius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai pritaikė kriterijus, reikšmingus sprendžiant klausimus, pirma, dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, antra, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat parenkant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir nustatant kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atmetė ir pagrįstai tenkino atsakovo R. V. priešieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo padaryti priešingas išvadas, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui R. V. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. pažymos duomenimis, šio atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 214,50 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės J. M. prašymą skirti byloje ekspertizę.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. M. į valstybės biudžetą 214,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėErika MisiūnienėAlbina Pupeikienė