Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-416-431/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2A-416-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07398-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lomeda“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Olivs“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Verslo linija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-416-431/2020Teisminio proceso Nr.2-68-3-07398-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lomeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lomeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olivs“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo linija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 442,46 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Visagino prekybos centras“ su atsakove 2011 m. liepos 5 d. sudarė Komercinių patalpų nuomos sutartį Nr. VPC2011/05 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos patalpos prekybos centre „Domino“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4520619/2013 UAB „Visagino prekybos centras“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 12 d. Atsakovė už nuomą liko skolinga 325,34 Eur (1 123,35 Lt). Pagal Sutarties 15.2. punktą atsakovė įsipareigojo mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 117,12 Eur (325,34 x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 1.125 straipsnis).

2. Atsakovė skolą UAB „Verslo centras“ sumokėjo 2014 m. vasario 21 d., tai yra jau po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pradinei kreditorei įsiteisėjimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. UAB „Verslo linija“, gavusi atsakovės atliktą apmokėjimą, dėl UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto negalėjo atlikti įskaitymo. Todėl atsakovės atliktas mokėjimas turėtų būti pripažintas atliktu be teisinio pagrindo, o lėšos – grąžintos atsakovei arba pervestos naujajai kreditorei. Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Visagino prekybos centras“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę ieškovei.

Šalies argumentai

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Visagino prekybos centras“ pateikė atsakovei prašymą skolą už nuomą sumokėti tiesiogiai UAB „Verslo linija“. Atsakovė šį pradinės kreditorės prašymą įvykdė tinkamai, todėl nėra skolinga ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, jog pradinė kreditorė – UAB „Visagino prekybos centras“ – pateikė atsakovei 2014 m. vasario 12 d. prašymą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą lėšas pervesti tiesiogiai UAB „Verslo linija“. Minėtą prašymą atsakovė įvykdė, pervesdama lėšas 2014 m. vasario 21 d., tai yra ji apmokėjo gautą sąskaitą už 2014 m. vasario mėn. Taigi ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, kuri pagal pradinės kreditorės rašytinį reikalavimą yra apmokėta, todėl ieškinys dėl priteisimo iš atsakovės 442,46 Eur skolos yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai ir įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Lomeda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas visiškai neįvertino 2014 m. vasario 21 d. mokėjimo neteisėtumo, kuriuo buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos. Teismas sprendime citavo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį šioje nuostatoje įtvirtintų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-369-421/2015). Tačiau teismas visiškai nesivadovavo šiais kasacinio teismo išaiškinimais.

6.2. Teismas nevertino, jog įstatymo nuostatos, draudžiančios atsiskaitymą, yra imperatyvios ir šalys negalėjo pakeisti jų savo susitarimu. Tiek pradinės kreditorės prašymas atlikti mokėjimą tiesiogiai UAB „Verslo linija“, tiek mokėjimas buvo neteisėti. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bet koks atsiskaitymas su kreditoriumi, atliktas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir pažeidžiant ĮBĮ nustatytą tvarką, yra niekinis ir negalioja nuo įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2004, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis Nr.3K-3-230/2008 ir kt.).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Lomeda“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Olivs“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. PVM sąskaita-faktūra apmokėjimui buvo išrašyta UAB „Visagino prekybos centras“, o ne kaip bankrutuojančios UAB „Visagino prekybos centras“. Apie įmonės bankrotą atsakovė nebuvo informuota, todėl negalėjo teisingai įvertinti susiklosčiusios situacijos ir atliko mokėjimą, pagal atskirą prašymą. BUAB „Visagino prekybos centras“ apie iškeltą bankrotą turėjo įspėti raštu kitą dieną nuo bankroto iškėlimo dienos. Atsakovė su pradine kreditore pagal jos prašymą atsiskaitė, todėl nėra jai skolinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 442,46 Eur priteisimo iš bankrutavusios įmonės skolininkės, nuomos mokestį sumokėjusios bankrutuojančios įmonės kreditorei po bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė su UAB „Visagino prekybos centras“ 2011 m. liepos 5 d. sudarė Komercinių patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Visagino prekybos centras“ išnuomojo atsakovei patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (el.b.l. 23-32). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, taip pat areštavo visą BUAB „Visagino prekybos centras“ kilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi paliko minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą.

10. BUAB „Visagino prekybos centras“ 2014 m. vasario 12 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą dėl 1 123,35 Lt (325,34 Eur) sumokėjimo iki 2014 m. vasario 17 d. (el.b.l. 22; 43). Tą pačią dieną, 2014 m. vasario 12 d., UAB „Visagino prekybos centras“ direktoriaus pavaduotojas M. S. pateikė atsakovei prašymą raštu, nurodydamas pagal pateiktą sąskaitą mokėtinus 1 123,35 Lt (325,34 Eur) pervesti tiesiogiai UAB „Visagino prekybos centras“ kreditorei UAB „Verslo linija“ į jos atsiskaitomąją sąskaitą, nurodant, kad skola mokama už UAB „Visagino prekybos centras“ (el.b.l. 44). Atsakovė 2014 m. vasario 21 d. bankiniu pervedimu 1 123,35 Lt (325,34 Eur) pervedė UAB „Verslo linija“, nurodydama, jog mokama už UAB „Visagino prekybos centras“ (el.b.l. 42). Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Visagino prekybos centras“ 2019 m. kovo 5 d. Reikalavimo teisių perleidimu pagal 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą perleido ieškovei reikalavimo teisę į 349,00 Eur atsakovės skolą (el.b.l. 48-52).

11. Ieškovė nurodytų faktinių aplinkybių, tai yra, jog 325,34 Eur skolą atsakovė pagal pačios bankrutuojančios įmonės nurodymą pervedė UAB „Verslo linija“, neginčija, tačiau teigia, kad nurodytą sumą kartu su delspinigiais atsakovė turi grąžinti ieškovei. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-369-421/2015). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008).

13. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės neteisėtai jos kreditoriams pervestos lėšos yra išreikalaujamos iš tas lėšas gavusio kreditoriaus. Pažymėtina, jog ir ieškovės apeliaciniame skunde cituotoje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-705-210/2017 pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą bankrutuojančios įmonės lėšos, kuriomis ji atsiskaitė su savo kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, buvo priteistos iš šias lėšas gavusių kreditorių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą bankrutuojančios įmonės skolininkei, kuri bankrutuojančiai įmonei mokėtiną skolą pervedė pagal pačios bankrutuojančios įmonės prašymą šios įmonės kreditorei UAB „Verslo linija“. Taigi po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Visagino prekybos centras“ faktiškai atsiskaitė savo skolininkės lėšomis su savo kreditore UAB „Verslo linija“.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog ji pati savo dublike nurodė, jog UAB „Verslo linija“, gavusi apmokėjimą iš atsakovės, negalėjo atlikti įskaitymo su BUAB „Visagino prekybos centras“ dėl pastarosios bankroto bylos, todėl mokėjimas UAB „Verslo linija“ turėtų būti pripažintas atliktu be teisinio pagrindo, o lėšos turėtų būti grąžintos atsakovei arba pervestos ieškovei (el.b.l. 53). Taigi pati ieškovė pripažino, jog būtent UAB „Verslo linija“ nepagrįstai gavo 325,34 Eur iš atsakovės, kaip pačios BUAB „Visagino prekybos centras“ skolą. Tačiau ieškovė reikalaujamas lėšas faktiškai gavusiai UAB „Verslo linija“ reikalavimo nereiškė, pastaroji įmonė byloje buvo įtraukta tik trečiuoju asmeniu.

15. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą nepateikė detalių motyvų ir teisinės argumentacijos, tačiau skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, jog teismas esmine aplinkybe byloje pripažino tai, kad pradinė kreditorė UAB „Visagino prekybos centras“ 2014 m. vasario 12 d. pateikė prašymą atsakovei pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą lėšas pervesti tiesiogiai UAB „Verslo linija“. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tiek šis prašymas, tiek PMV sąskaita-faktūra atsakovei buvo pateikti tą pačią dieną, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl bankroto bylos UAB „Visagino prekybos centras“ iškėlimo.

16. Pagal CK 6.45 straipsnio 1 dalį, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Pagal šio straipsnio 2 dalį tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui, pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias CK nuostatas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, gavusi kreditorės prašymą ir sąskaitą, galėjo nežinoti apie bankroto bylos iškėlimą kreditorei, kadangi prašymas ir sąskaita buvo pateikti tą pačią dieną, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu UAB „Visagino prekybos centras“, žinodama apie bankroto bylos iškėlimą ir Vilniaus apygardos teismo jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal prašymą atsakovei inicijavo neteisėtą atsiskaitymą su savo kreditore UAB „Verslo linija“. Taigi pripažintina, kad atsakovė 325,34 Eur pavedimą atliko UAB „Verslo linija“ dėl pradinės kreditorės kaltės.

17. Byloje ieškovė nereiškė reikalavimo UAB „Verslo linija“, kuri byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, bet atsiliepimo į ieškinį neteikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat nekėlė klausimo dėl UAB „Visagino prekybos centro“ vadovų veiksmų dėl atsiskaitymo su UAB „Verslo linija“ vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl galimos šių asmenų atsakomybės už atsiskaitymą po bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ nuostatas.

18. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė