Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams T. G., G. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Pasvalys) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė A. G. paaiškino, kad kreipėsi, nes nori išsiskirti su G., santuoka nenutraukta, reikia spręsti klausimą dėl vaiko. Su T. G. susituokė 2019 metais, sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Su T. G. gyveno iki 2020 metų rudens, o su G. M. santykius palaiko nuo 2020 metų galo. Kartu gyventi pradėjo 2021 metų vasario mėnesį. Abejonių dėl to, kas yra biologinis A. Ž. tėvas nėra. Tai G. M., ekspertizės neprašo skirti. Apie nėštumą, gimdymą žinojo G. M., kartu gyveno ir gyvena. Vaiku rūpinasi ji ir G. M..

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad bylos dalykas yra dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, atskiro reikalavimo dėl pavardės pakeitimo nėra, tačiau nuginčijus tėvystę bus galima kreiptis į civilines metrikacijas ir pavardė bus pakeista po bylos. Prašo ieškinį tenkinti, ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas G. M. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Su ieškove santykius palaikyti pradėjo nuo 2020 metų pabaigos. Kartu gyventi pradėjo 2021 metais. Apie nėštumą jam pasakė atsakovė. Lytinius santykius tuo metu su ieškove palaikė, abejonių dėl tėvystės nekilo. Nėra tikslinga skirti ekspertizę. Kai ieškovė laukėsi jie kartu gyveno, jis ja rūpinosi, žinojo apie gimdymą. Su vaiku ir ieškove gyvena kartu, išlaikymą teikia jis ir A., kartu rūpinasi sūnumi. Po teismo pakeis sūnaus pavardę.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas T. G. paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Santuoką su A. sudarė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno iki 2020 metų rugsėjo pabaigos-spalio pradžios. Po to jis išsikraustė, nes sužinojo, kad ji pradėjo su G. draugauti ir jis nenorėjo pyktis, savais keliais išėjo. Lytinių santykių su ja nebeturėjo. Apie nėštumą sužinojo iš draugų, A. jo asmeniškai neinformavo. Santuoka dar nėra nutraukta, nes buvo finansinių bėdų, laiko stokos. Jis žino, kas yra vaiko biologinis tėvas. Ekspertizės skyrimo nepageidauja, nes aišku, kas yra tėvas. Vaiko nėra matęs ir su juo bendravęs.

9. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės prašymo nuginčyti atsakovo T. G. tėvystę A. Ž. G. atžvilgiu ir ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos faktinės aplinkybės

10. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G. gimė sūnus A. Ž. G., kurio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu yra nurodytas atsakovas T. G., vaikui suteikta pavardė – „G.“.

11. Atsakovai T. G. ir G. M. ieškovės ieškinį pripažįsta, DNR tyrimas byloje neatliktas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

13. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu T. G., kuri nebuvo nutraukta, tačiau atsakovas ir ieškovė kartu nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Kai gimė sūnus A. Ž. G., ieškovė tuo metu ir atsakovas G. M. gyveno kartu, nors santuoka ir buvo sudaryta su kitu atsakovu. Tiek atsakovai, tiek ieškovė yra užtikrinti, kad A. Ž. G. nėra T. G. sūnus, o jo biologinis tėvas yra G. M.. Ieškovė gyvena su G. M., jis rūpinasi ja ir jų sūnumi. Atsakovas T. G. jokių ryšių su vaiku nepalaiko.

14. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikrasis A. Ž. G. tėvas yra G. M.. Pastarasis tėvystę pripažįsta, ginčo nėra. Atsakovas T. G. taip pat sutiko, kad būtų nuginčyta tėvystė.

15. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas T. G. nėra A. Ž. G. biologinis tėvas, o vaikas A. Ž. G. nėra T. G. sūnus. (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 3 dalimi įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

17. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

18. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė susituokusiai motinai ar jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

19. Atsižvelgiant į ieškovų paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad atsakovas G. M. pripažįsta savo tėvystę, rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir laiko save jo tėvu, į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog atsakovas T. G. neginčijo, kad A. Ž. G. nėra jo biologinis vaikas tėvas, darytina išvada, kad atsakovas G. M. yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. Ž. G. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 178, 185, 389 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. Ieškovė už pareikštą ieškinį turėjo sumokėti 210 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino ir 210 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Nors ieškovės ieškinio reikalavimai yra iš esmės patenkinti, tačiau atsižvelgtina į priežastis, dėl kurių atsirado šios bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. G. kreipėsi į teismą, siekdama nuginčyti atsakovo T. G. tėvystę bei pripažinti atsakovo G. M. tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, ginčo dėl ieškinio reikalavimų tarp bylos šalių nebuvo, tačiau dėl proceso ypatumų nagrinėjant tokio pobūdžio bylas bylos užbaigimas taikos sutartimi nėra galimas, atsakovų T. G. ir G. M. kaltės dėl to, jog ieškovei teko kreiptis į teismą nėra. Ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas dėl sudėtingos materealinės padėties. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priteisti ieškovės A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju netikslinga, todėl ieškovės A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ir ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straispnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.