- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-600-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00701-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. (A. L.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje bei per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. L. priteista 48,61 Eur žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 16.20 val. Šalčininkų r., kelyje Eišiškės – Kalesninkai, ties sankryža į Gumbiškių kaimo pusę, kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia smogė lazda ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį nukentėjusiajam J. J., padarydamas nukentėjusiajam J. J. viršugalvio odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, dešiniojo skruostikaulio, akiduobės išorinės sienos lūžius ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. J. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - A. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti.
3. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas vadovavosi prielaidomis, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito - vieniems suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems visai neteikė reikšmės. Pažeidimas yra esminis, nes teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismas nurodė, kad jam pakanka nukentėjusiojo parodymų pripažinti apeliantą kaltu, taip pat ir kitų liudytojų parodymų ir taip pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, nes byloje kitų objektyvių įrodymų dėl apelianto kaltės, be nukentėjusiojo parodymų, nėra. Nė vienas liudytojas, kuris buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nepatvirtino, kad būtent apeliantas padarė sužalojimus nukentėjusiajam J. J..
4. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje A. L. davė išsamius, neprieštaraujančius vienas kitam parodymus, o nukentėjusysis J. J. nuolat keitė savo parodymus. Pareiškime J. J. parodė, kad A. L. jam 5 kartus sudavė mediniu pagaliu, apklausos metu pareiškė (1 t., b. 1. 20), jog apeliantas jam sudavė plastikine lazda. Medicininio dokumento išraše (1 t., b. 1. 25) nurodyta, kad J. J. pasakė, jog buvo kaimyno sumuštas beisbolo lazda. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio vietoje kartu su A. L. buvo M. U. ir L. B.. Minėti liudytojai teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vietoje nebuvo ir jiems nieko nėra žinoma apie konfliktą. Policijos pareigūnai V. K. ir V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad konflikto nematė, įvykio vietoje nebuvo, apie konfliktą sužinojo tik iš nukentėjusiojo žodžių.
5. Teismas, kaip apelianto kaltės įrodymu, vadovavosi specialisto išvada Nr. G 2193/2018 (01). Tačiau išvadoje užfiksuoti sužalojimai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent A. L. padarė šiuos sužalojimus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną į medicininę įstaigą nesikreipė, kviesti greitąją medicinos pagalbą atsisakė.
6. Nukentėjusiojo ir A. L. parodymai buvo prieštaringi dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau siekiant tai pašalinti, nebuvo atliktos liudytojų apklausos iš karto po įvykio, parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju, nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nebuvo bandoma tikslinti ką konkrečiai ir kurioje vietoje darė apeliantas ir nukentėjusysis. Tokios ikiteisminio tyrimo veiksmų spragos negalėjo būti ištaisytos teisme, todėl apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu negali būti grindžiamas vien prielaidomis ir abstrakčiais, tarpusavyje prieštaraujančiais nukentėjusiojo parodymais.
7. Teismas privalėjo visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-532/2019, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018).
8. Aplinkybė, jog nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio, byloja, kad jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu A. L. nenaudojo, jokios žalos nepadarė.
9. Teismo posėdžio metu A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo nuteistąjį išteisinti.
11. Kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
12. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 bei 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumą, kurios pagrindu A. L. pagrįstai pripažintas kaltu.
13. Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nuteistojo A. L. parodymus, matyti, kad jis neigia prieš nukentėjusįjį panaudojęs fizinį smurtą, nustatytas kūno sužalojimų aplinkybes siedamas su tuo, kad nukentėjusysis jį apkalba, tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
14. Nuteistasis A. L. neginčija fakto, kad važiuodamas automobiliu pastebėjo dviračiu važiuojantį kaimyną J. J.. Nurodo, kad pastebėjęs nukentėjusįjį, sumažino greitį. Neigia aplinkybę, kad nukentėjusiajam užblokavo kelią, dėl ko pastarasis, vengdamas susidūrimo, nuvažiavo į griovį, nurodydamas, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, nesuvaldė dviračio ir nuvažiavo į griovį. Apeliantas teigia, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė.
15. Vertinant apelianto parodymus, matyti, kad jie prieštarauja ne tik nukentėjusiojo J. J. parodymams, be ir liudytojos L. B. parodymams. A. L. nurodė, jog įvykio dieną važiavo vienas (2 t., b. l. 64), tačiau L. B. parodė, kad tą dieną A. L. vežė ją Varėnos keliu į Kalesninkus, buvo kokia 16 val., tą dieną atvažiavo policija (2 t., b. l. 66), o tai iš dalies atitinka nukentėjusiojo parodymus, kuris parodė, jog įvykio metu L. B. sėdėjo automobilyje (2 t., b. l. 64). Liudytojos L. B. parodymai iš dalies prieštarauja ir A. L. nurodytoms aplinkybėms, nes ji parodė, jog važiuodami su A. L. apie 16 val. J. J. nematė, niekur nebuvo sustoję (2 t., b. l. 66), tačiau minėta aplinkybė nėra logiška, net jei tikėti nuteistojo A. L. paaiškinimais, jog jis pamatė nestabiliai važiuojantį dviratininką ir sumažino greitį nuo 80 iki 40 km/h, pravažiavo pro dviratininką labai lėtai (2 t., b. l. 62), nes esant tokiam greičio sumažėjimui pristabdant, L. B. būtų atkreipusi dėmesį į to priežastį – važiuojantį dviratininką. Be to, nors L. B. teisiamojo posėdžio metu nagrinėjamos dienos įvykius atpasakojo gana smulkiai ir tiksliai, ji teigė, jog gali ne viską prisimintini, nes per metus buvo keturis kartus operuota. Ši aplinkybė yra pagrindas abejoti jos parodymais, kad ji tą dieną J. J. nematė, automobilis, nebuvo sustojęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad ji su A. L. apie 14 val. atvyko pas A. L. į namus, po ko pastarasis išvažiavo ir grįžo apie 16.30 val. (1 t., b. l. 49), t.y. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kurias bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė priežastis dėl kurių nesivadovauja L. B. ir M. U. parodymais, t.y., kad minėti liudytojai yra kaltinamojo aplinkos žmonės. Pats M. U. parodė, jog dažnai važinėja su A. L., pastarasis yra jo dėdė, jo ten nebuvo. L. B. parodė, jog M. U. lankosi pas A. L., pastarasis dažnai ją paveža, jis buvęs sugyventinis, tačiau palaiko ryšius.
17. Nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi jie iš esmės nuoseklūs (1 t., b. l. 13, 20, 69, 2 t., b. l. 64-66), juos patvirtina specialisto išvada Nr. G 2193/2018 (01) apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, iš kurios matyti, kad jie nebūdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (1 t., b. l. 46-47), liudytojos V. K. parodymai, jog ant J. J. matėsi sumušimo pėdsakai (2 t., b. l. 67), liudytojo V. K. parodymai, jog J. J. buvo susijaudinęs, adekvačiai viską pasakojo, aiškino (2 t., b. l. 67). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis nenuosekliai apibūdino lazdą, su kuria buvo mušamas, nėra esminė, be to, jau buvo aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikimumą, vertinant byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad būtent nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos įrodymų visetas. Tuo tarpu A. L., L. B. ir M. U. parodymai prieštaringi nukentėjusiojo parodymams, A. L. ir L. B. parodymai prieštaringi ir tarpusavyje, yra nenuoseklūs, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, minėtus liudytojus ir nuteistąjį sieja artimi ryšiai, todėl jų parodymai gali būti vertinami kaip palaikantys A. L. gynybinę poziciją, minėtų asmenų parodymus ir paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina bylos duomenų visetas.
19. Apeliaciniame skunde ginčijamas nukentėjusios parodymų patikimumas, jų vertinimas. Tačiau nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojai, kurie matė ir bendravo su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio ir kuriems jis pasakojo apie įvykį, kurie matė jo patirtus sužalojimus, t.y. liudytojų policijos pareigūnų V. K. ir V. K. parodymai. Kai kurie nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai, netikslumai (dėl naudotos prieš jį lazdos apibūdinimo, suduotų smūgių skaičiaus) nėra pagrindas visiškai netikėti tokiais parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis ir absoliutus nuteistojo kaltės įrodymas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame išsamiai pasisakyta tiek dėl netikslumų nukentėjusiojo parodymuose tikslaus skaičiaus nurodymo apimtyje, tiek dėl galimybių įvykio situacijoje tiksliai prisiminti ir apibūdinti įrankį, kuriuo jam buvo suduoti smūgiai. Teismas pagrįstai vertino tai, jog nukentėjusiojo dėmesys smurto atveju yra pirmiausia nukreiptas į gynybą nuo smurtautojo, ką nukentėjusysis ir darė rankomis užsidengdamas galvą, todėl, nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis galėjo ir tiksliai neįsidėmėti, kiek smūgių ir kuo jam buvo suduota, juolab, kad buvo suduotas ne vienas, o keletą smūgių. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą (1 t., b. l. 13, 20, 69, 2 t., b. l. 64-66), liudytojų V. K., V. K. parodymus, specialisto išvadą Nr. G 2193/2018 (01), taip pat nuteistojo A. L. paaiškinimų dalį, jog kelyje jis pastebėjo kaimyną dviratininką J. J., J. J. nuvažiavo į griovį, liudytojos L. B. parodymus, jog apie 16 val. ji važiavo kartu su nuteistuoju, sugretinus minėtus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jog A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, vadovavosi nukentėjusiojo parodymais. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jo atžvilgiu atliktų veiksmų esminės aplinkybės, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą.
20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad iš karto po įvykio nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju, nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nebuvo bandoma tikslinti, ką konkrečiai ir kurioje vietoje darė apeliantas ir nukentėjusysis, tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo atveju minėtus procesinius veiksmus ir nebuvo būtina atlikti. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nėra pagrindo atlikti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji duomenys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog būtent jis padarė sužalojimus, nukentėjusysis įvykio dieną į medicinos įstaigą nesikreipė, tačiau pažymėtina, kad minėta specialisto išvada patvirtina, jog sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ir galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti ir plastikinė lazda. Tai, jog įvykio dieną ant J. J. matėsi sumušimo pėdsakai, patvirtino liudytojos V. K. parodymai (2 t., b. l. 67).
22. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog aplinkybė, kad nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio, rodo, kad žala jam nebuvo padaryta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam labai skaudėjo, sunku buvo valgyti, skaudėjo, negalėjo sukąsti, dviratis buvo apgadintas, pirko ratus, norėtų, kad jam būtų grąžinta ratus 100 Eur (2 t., b. l. 64-65). Aplinkybė, kad nukentėjusysis nepareiškė nagrinėjamoje byloje civilinio ieškinio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išaiškino nukentėjusiajam teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 m. sausio 3 d. apie 16.20 val. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. J. sveikatą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą atmesti.