- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-639-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03269-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria A. M. prašymas atnaujinti procesą administracinėse teisės pažeidimų bylose Nr. ATPN-10-(45.9), ATPN-4-(38.12) ir ATPN-1-(22.24) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 4 dalį, netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje gautas A. M. prašymas pradėti tyrimą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. ATPN-10-(45.9), ATPN-4-(38.12) ir ATPN-1-(22.24) atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Šalies argumentai
2014 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos skyrius, vadovaudamasis ATPK 302²⁰ straipsnio 2 dalimi išnagrinėjo A. M. pateiktą prašymą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo ir jo netenkino, nesant pagrindo pradėti tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Atskiruoju skundu A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį atnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. ATPN-10-(45.9), ATPN-4-(38.12), ATPN-1-(22.24) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir po tyrimo šiose bylose priimti naują nutarimą – administracinės bylos teisenas nutraukti.
Skunde nurodo, kad byloje nebuvo ištirta ir nustatyta, jog jo veiksmuose yra būtinas kvalifikuojantis požymis - jam priklausančių pastatų griūtis arba transformacija. Jo užsakymu buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad jis neturi tokių pastatų, kuriems gresia griūtis arba transformacija.
Mano, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisinga, nes ji priimta remiantis dviem argumentais, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis ir labai retas institutas ir jo pateiktos aplinkybės jau buvo žinomos ir negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Taip pat teismas bando teigti, kad avarinė pastatų būklė reiškia griūties ir transformacijos galimybę. Tačiau su tokiais teismo argumentais nesutinka, nes nors bylos atnaujinimas yra retas institutas, bet tai nereiškia kad jis netaikytinas apskritai. Šiuo atveju, reikia nustatyti ar yra naujai paaiškėjusių byloje aplinkybių. Jei tokių aplinkybių yra, proceso negalima neatnaujinti remiantis tuo pagrindu, kad šis institutas yra retas ir išimtinis. Šiuo atveju buvo pristatyta specialisto išvada. Pagal patį specialisto išvados apibrėžimą, tai yra valinis aktas - išorinio objekto tyrimas, pasiremiant specialiomis žiniomis. Negalima teigti, kad iki specialisto išvados atsiradimo buvo žinomas išvados turinys. Sutinka, kad faktai, kuriuos tiria specialistas, egzistuoja realybėje iki tyrimo. Dėl to ir klysta teismas, teigdamas, kad specialisto išvada nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Teismas klaidingai vertina du dalykus: pastatus, kurie stovėjo iki specialistui ištiriant, ir specialisto atlikto tyrimo duomenis. Šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės - kad pastatams negresia griūtis -akivaizdžiai paaiškėjo tik atlikus tyrimą. Mano, kad tokį tyrimą turėjo atlikti savivaldybė prieš nubausdama ir remtis mokslinėmis išvadomis, o ne savo prielaidomis. Jam dėl to, kad nebuvo atliktas tyrimas buvo padaryta didelė žala – skirtos labai didelės baudos. Pasak A. M. tai, kad jo pateikta specialistų išvada yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, patvirtina ir savivaldybės elgesys – jam nebėra skiriamos naujos baudos.
A. M. teigimu, savivaldybės nuomonė, kad avarinis pastatas reiškia „griūties ar deformacijos galimybę“ ATPK 189³ straipsnio 1 dalies prasme, yra netiesa, nes avarinių namų daug ir juose gyvena žmonės.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas atsiliepimu į A. M. atskirąjį skundą prašo A. M. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bylose buvo objektyviai nustatyta, jog A. M. priklausantys statiniai, pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi neleistinų (pavojingų) konstrukcijų deformacijų. Mano, kad šias aplinkybes patvirtina ir A. M. pateiktos tyrimo ataskaitos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo institutas pagal paskirtį ir tikslus yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (pvz. tikslu pašalinti akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylos sprendimo metu), griežtai laikantis ATPK XXIII2 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos.
ATPK 302²⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Tačiau pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pateiktą statinių techninės būklės tyrimo aktą (55-59 b. l.) ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad statinių techninės būklės tyrimo akte nustatytos aplinkybės neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytoms A. M. padarytų teisės pažeidimų aplinkybėms, nepaneigia jo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, todėl statinių techninės būklės tyrimo akte nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylų. Aukštesniojo teismo vertinimu, statinių techninės būklės tyrimo aktas vertinant jį byloje nustatytų aplinkybių kontekste tik patvirtina tai, kad A. M. priklausantys statiniai turi žymių ir neleistinų defektų, neatitinka esminių statinio reikalavimų STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie nėra pavojingi, nekelia grėsmės aplinkai, nėra griūties ir transformacijos galimybės. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad A. M. prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo netenkintas teisėtai ir pagrįstai. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ar neobjektyviai įvertino A. M. skunde išdėstytas aplinkybes dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas, nes pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus, kuriais remdamasis padarė išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde išdėstyti motyvai dėl galimai nesurinktų duomenų pakankamumo patvirtinančio A. M. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, nėra prašymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. M. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.