Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirbantis UAB „L“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis R. L. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d., naktį, automobiliu „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo tetai (buvo sumokėjęs dalį pinigų už automobilį, bet nebuvo įregistruotas jo vardu), jis atsitrenkė į kitą automobilį. Raktus nuo automobilio jis turėjo, teta nematė, kaip jis paėmė automobilį. Po įvykio išsigando, atėjo pas tetą D. V., viską jai papasakojo. Alkoholį vartojo prieš įvykį ir po jo. Nepamena, ką ir kiek vartojo. Pamena, kaip jam buvo tikrinamas neblaivumas, sutinka, kad pripūtė 2,82 promiles. Alkoholį vartojo, nes buvo asmeninių problemų, kurias įvardinti teismui nenorėjo. Mama mirusi, su tėvu nelabai bendrauja, bet turi artimą ryšį su močiute, ja rūpinasi, taip pat su tetomis, kurios yra jo šeima. Tetos jam suteikia pagalbą. Daugiau alkoholio nevartoja. 2023-2024 dirbo Norvegijoje, Olandijoje. Turi darbinę patirtį, jaučia atsakomybę. Gyvena su močiute, ja rūpinasi, sutvarko namus, atneša malkų, nuperka produktų.

4. Kadangi kaltinamasis R. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas, kaltinamasis ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 27 d. apklausiamas R. L. parodymus duoti atsisakė (b. l. 68–69).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. apklaustas papildomai įtariamasis R. L. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai. Automobilis „Audi“ priklauso jo tetai D. V.. Šiuo automobiliu naudojosi jos sūnus, teta teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Kadangi tetos sūnus išvyko dirbti į užsienį ilgam, tai jis pasiūlė tetai parduoti jam automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teta sutiko, jie susitarė, kad automobilį jam parduos už 1000 Eur, tetai sumokėjo 400 Eur, o 600 Eur pažadėjo sumokėti vėliau. Automobilį planavo registruoti savo vardu tada, kai sumokės visą sumą. 2025 m. balandžio 26 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Kiek išgėrė neprisimena. Nuo alkoholio buvo labai apsvaigęs. 2025 m. balandžio 27 d. maždaug apie 1–2 val. nusprendė nuvažiuoti iki degalinės, kokiu tikslu paaiškinti negali, neprisimena, buvo labai neblaivus. Paėmė raktus automobilio „Audi“, priėjęs prie automobilio kuris stovėjo prie namo kiemo, užsivedė automobilį ir bandė važiuoti. Tik jam pajudėjus, jis atsitrenkė į kieme stovinti automobilį SAAB, valstybinio numerio neprisimena. Kai atsitrenkė labai išsigando, pastatė automobilį „Audi“ ir nuėjo namo. Grįžęs į namus iš to streso išgėrė dar alaus. Pabuvęs namie maždaug 30 min. nuėjo pas savo tetą D. V. į namus ir papasakojo, kad jis neblaivus važiavo ir atsitrenkė į kitą automobilį Saab. Pas tetą atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Jis neprisimena, ką policijos pareigūnai sakė, kadangi buvo labai neblaivus. Jis suprato, kad blogai elgiasi, kad vairuoja neblaivus, tačiau kodėl jis taip pasielgė paaiškinti negali. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 76–77).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Povilo Brūzgos 2025 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. apie 2.01 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. Sendzikaičiu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), prie pranešėjo namo prieš 5 min. automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovinti automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žmonių automobilyje nėra, galimai pabėgo. Praneša gyventojas. Atvykus nurodytu adresu, rado du apgadintus automobilius: „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SAAB“, valstybinis Nr., (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo stipriai apgadinti, „Audi“ automobilis stovėjo pusiau ant kelio, o SAAB stovėjo šalia kelio ant žolės. Automobiliuose nieko nebuvo, nustatyta, kad automobilio „Audi“ priekinės vairuotojo bei keleivio pagalvės suveikusios. Pagal automobilių išdėstymą bei įvykio vietą buvo nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė „Audi“ automobilis. Nustatyta, jog automobilis „Audi“ priklauso D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), stengiantis išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo skubiai nuvykta adresu kur registruota savininkė, kadangi eismo įvykis įvyko netoli nuo gyvenamosios vietos. Aiškintis aplinkybes, moteris bandė nuslėpti faktą, jog pas ją yra sūnėnas R. L., sakydama, kad sūnėnas ne namie, kad jis čia negyvena ir nežino kur jis yra. Po bendravimo su pareigūnas, atėjo R. L., su kuriuo bendraujant šis iškart pasirodė akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalbėsena, nekoordinuoti judesiai, asmuo elgėsi neadekvačiai. Šis buvo iškart sulaikytas dėl įtarimo, jog vairavo transporto priemonę neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Asmuo patalpintas į tarnybinį automobilį. Kalbant su D. V., ši paaiškino, kad pas ją į namus apie 2 val. nakties atėjo R. L. sakydamas, jog vairavo, sudaužė automobilį ir pabėgo iš eismo įvykio vietos. Automobilį vairavo jis, kadangi D. V. sūnus pardavė automobilį R. L., tačiau neoficialiai, transporto priemonė nebuvo perregistruota R. L. vardu, tačiau šią transporto priemonę valdo paskutinius kelis mėnesius. R. L., sėdintis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, trankė laikino sulaikymo patalpą rankomis, siekdamas tai apgadinti, bet nesugadino. Buvo ne kartą sakyta ir įspėtas R. L., kad nustotų trankyti tarnybinį automobilį, bet jis į tai nereagavo. Buvo panaudota spec. priemonė antrankiai, siekiant sustabdyti R. L. veiksmus, tačiau vaikinas į teisėtus pareigūno reikalavimus duoti rankas jas atpalaiduoti, to nevykdė ir toliau standino rankų raumenis. Tuomet buvo panaudota spec. priemonė dujos ir vaikinas leidosi būti surakintas antrankiais. Kalbant su R. L., paklausus ar šis vairavo automobilį, jis paaiškino, kad nieko nevairavo ir jokiam eismo įvykyje nebuvo, nors ant jo rankų matėsi švieži nubrozdinimai, galimai kuriuos patyrė per eismo įvykį, daugiau sužalojimų ant asmens nebuvo matyti. Pareikalavus tikrintis blaivumą šis atsisakė net ir įspėjus apie atsakomybę, tačiau po įtikinėjimų, šis pasitikrino blaivumą alkotesteriu (Alcotest 75100, Nr. ARKB-0367, Nr. 2200384) ir 03.02 val. nustatytas 2,92 promilių girtumas, antru blaivumo patikrinimu 03.28 val., buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas. Kaip R. L. teigė, alkoholį vartojo prieš maždaug valandą nuo pirmo pūtimo. Asmuo po kiek laiko prisipažino jog vairavo transporto priemonę „Audi“ ir sukėlė eismo įvykį (užfiksuota vyr. patrulio J. Sendzikaičio kūno vaizdo kamera). Pažiūrėjus atidžiau eismo įvykio vietą nustatyta, jog R. L. su jo vairuojama „Audi“, kliudė kitą stovintį automobilį SAAB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilis SAAB nuo smūgio jėgos pavažiavo atgal ir nutrenkė šalia stovinti kelio ženklą (b. l. 8–9).

8. 2025 m. balandžio 27 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra Vilniaus m. Grigiškėse, (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į griovio pusę nuo 58 namo. Automobilis „Audi“ yra tamsios spalvos, suveikusios jo priekinės oro pagalvės. Viduje automobilio yra išmėtyti asmeniniai daiktai, šiukšlės. Automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į mažėjančią K. V. g. namų numeracijos pusę. Automobilis SAAB įvykio metu stovėjo priparkuota vietoje, jo durys yra užrakintos. Yra numuštas kelio ženklas, dėl SAAB smūgio į jį Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) Nr. 545, KET Nr. 551. (b. l. 12–13, 15–19).

9. 2025 m. balandžio 27 d. apklausta liudytoja D. V. parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d. apie 02.00 val. jai būnant namuose, į namus atėjo jos pusseserės O. Ž. (kuri yra mirusi) sūnus R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. R. priklaupęs ant kelių, rusiškai jai pasakė, kad nutiko kai kas baisaus. Pradėjus klausinėti kas nutiko, šis jai atsakė, kad kažkur sudaužė kažkokį automobilį, o po eismo įvykio pėsčiomis pasišalino. Tai pasakodamas R. L. juokėsi, elgėsi neadekvačiai. Vėliau paaiškėjo, kad sudaužytas automobilis yra jos vardu registruota transporto priemonė „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią yra pirkusi išsimokėtinai, tačiau visas įmokas lizingo bendrovei jau yra sumokėjusi. Taip pat R. minėjo, kad vairuodamas „Audi“, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, kurią apgadino, tačiau nesugebėjo nurodyti koks tai automobilis ir kokia tiksli įvykio vieta. Minėta „Audi“ anksčiau naudojosi jos sūnus E. V., tačiau šiuo metu jis dirba ir gyvena Norvegijoje, tad jis leido R. L. naudotis šiuo automobiliu. Kol bendravo su R. L., į jos namus atvyko policijos pareigūnai. Bendraujant su pareigūnais, buvo pasimetusi ir išsigandusi, tad pradžioje sumelavo, kad R. L. čia nėra, tačiau galiausiai pasakė, kad jis yra jos namuose. R. L. iki atvykstant policijos pareigūnams dar prašė jos, kad jam duotų išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau ji jam nieko nedavė. R. L. maždaug prieš dvi savaites buvo pagautas neblaivus vairuojantis automobilį, tad jam teisė vairuoti yra atimta (tuomet taip pat vairavo automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36).

10. 2025 m. balandžio 27 d. apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad 2025 balandžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena įsigijo automobilį SAAB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: YS3FB45S931054636, 2003m.), tačiau minėto automobilio dar Regitroje neįregistravo, turi tik pirkimo-pardavimo sutartį. Jam priklausantį automobilį 2025 m. balandžio 25 d. pasistatė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje šalikėlėje. Ją užrakinęs nuėjo į namus. 2025 m. balandžio 27 d. apie 15.45 val. atėjęs iki sau priklausančio automobilio pastebėjo jog yra jis apgadintas, tai yra apgadintas priekis dešinėje pusėje (priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, bamperis, priekinis dešinės pusės ratas), taip pat pastebėjo jog šalia automobilio mėtosi kito automobilio galimai „Audi“ kėbulo dalys, tai yra priekinis žibintas bei automobilio priekinis bamperis. Dėl ko iškart paskambino į policiją, kuri jį informavo, jog į jo minėtą automobilį įvažiavo kita transporto priemonė, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40–41).

11. Neblaivumo nustatymo aktu R. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai: eiti tiesa linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 43). 2025 m. balandžio 27 d. 03:0:12 val. R. L. pirmo patikrinimo metu nustatyta 2,92 promilių etilo alkoholio koncentracija; antro patikrinimo metu – 03:32:38 val. nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (b. l. 44–46).

12. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra D. V. (b. l. 49).

13. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. balandžio mėnesio duomenimis, automobilio „Audi A4“ 2,7 TDI, 2007 m., vertė yra 3 350 Eur su PVM (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

15. Pagal teismų praktiką alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamojo R. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimo analizė.

16. Kaltinamasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. balandžio 26 d. buvo namuose, vartojo alkoholį. 2025 m. balandžio 27 d., apie 01–02 val. nusprendė nuvažiuoti iki degalinės. Paėmė jo tetai D. V. priklausančio automobilio raktus ir bandė išvažiuoti. Tik pajudėjus, atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį „Saab“. Dėl įvykio labai išsigando, nuėjo namo ir išgėrė dar alaus. Po to nuėjo pas tetą ir papasakojo apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tokie kaltinamojo R. L. parodymai dėl esminių, veikos kvalifikavimui reikšmingų, aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus. R. L. kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti bylos duomenys, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus: liudytojų D. V. ir E. A. parodymai, policijos pareigūno P. Bruzgos tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas.

17. Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad R. L. – alkoholį vartojo prieš eismo įvykį ir po jo, maždaug prieš valandą nuo pūtimo. Ši aplinkybė įrodyta ir neblaivumo nustatymo aktu, kuris patvirtina, kad R. L. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: negalėjimas eiti tiesa linija – pėda po pėdos, negalėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinis pareigūno P. Bruzgos pranešimas. Pranešime taip pat nurodoma, kad nuo R. L. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, veiksmai buvo nekoordinuoti, asmuo elgėsi neadekvačiai. R. L., sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, trankė, siekdamas jį apgadinti, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai, po to – dujos. Pareikalavus tikrintis neblaivumą, R. L. atsisakė net ir įspėjus apie atsakomybė, po to įtikintas sutiko. Pirmu pūtimu nustatytas 2,92 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2,82 promilių neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai, kad R. L. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, prisipažino padaręs eismo įvykį, bei E. A. parodymai apie padarytą eismo įvykį. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. L. vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas.

18. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. L. 2025 m. balandžio 27 d., apie 02.02 val. Vilniuje, Grigiškėse, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę SAAB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po ko, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

19. Teisme gauti kaltinamojo R. L. ir laiduotojos V. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

20. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

21. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, apie nusikalstama veika padarytą žalą, dėl to pareikštus civilinius ieškinius (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. R. L. yra 27 metų amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas (b. l. 94), 2025 m. kovo 29 d. baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,08 promilių girtumas, ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda, atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, paskirta bauda nesumokėta; 2024 m. baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, bauda nesumokėta bei už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 91–93). Nurodytos aplinkybės R. L. apibūdina nevienareikšmiškai: nors ankstesni administracinių nusižengimų kodekse numatyti padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, tačiau jo patraukimas administracinėn atsakomybėn už 2025 m. kovo 29 d. analogiško pobūdžio nusižengimą (nors neblaivumo lygis nėra didelis), rodo, kad R. L. mėnesio bėgyje elgėsi nesugebėjo priimti sprendimų pakeisti savo elgesį. Kita vertus teismas mano, kad R. L. elgesys po 2025 m. balandžio 29 d. eismo įvykio rodo, kad jis padarė atitinkamus sprendimus dėl savo netinkamo elgesio ir ne tik deklaruoja, bet ir konkrečiais veiksmais siekia keisti savo elgesį. Pažymėtina, kad jis įsidarbino, pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad darbą vertina, kaip atsakomybę, kuri padeda būti drausmingam. V. K. teisiamojo posėdžio metu patikino, kad tiek ji, tiek kitos tetos labai rūpinasi R. L., stengiasi jam padėti, su juo kalbėti, kad įsidarbinti jam padėjo tetos vyras, kuris dirba toje pat įmonėje ir jį gali prižiūrėti. Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą daro išvadą, kad nusikalstama veika iš esmės nebuvo nulemta piktybinio R. L. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, teismo vertinimu nusikaltimą lėmė negebėjimo susitvarkyti su asmeninio pobūdžio problemomis paveiktas neatsakingas elgesys. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas ir nusikaltimas buvo padaryti mėnesio bėgyje, t. y. būtent laikotarpyje, kurio metu kaltinamasi teisė išgyvenęs asmenines problemas, kurių buvimą patvirtino ir giminaitė V. K.. R. L. nuoširdus elgesys, gailėjimasis dėl įvykio, jo santykis su artimais giminaičiais ir šeimos nariais, įsidarbinimas rodo asmens siekį realiai keisti savo elgesį ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog R. L. savo elgesį vertina nuoširdžiai neigiamai. Jis yra jauno amžiaus, dirbantis, ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, kruopštus, pareigingas darbuotojas, draugiškas kolega, vengiantis konfliktinių situacijų. R. L. gyvena su močiute, prižiūri ją, padeda buityje, močiutė yra vyresnio amžiaus.

22. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė netaikyti laidavimo instituto R. L.. Pažymėjo, kad nors kaltinamasis neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2025 kovo 29 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas 1,10 prom. girtumas, jam paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Po mėnesio laiko jis padarė eismo įvykį, taigi kaltinamojo veikos sunkėja. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teismas nuosprendžio priėmimo dienai pagal IKNR išrašą, neturi duomenų, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, nors kaltinamasis teisė, kad tyrimas buvo nutrauktas. Taigi teismas šios aplinkybės nevertina, kaip neigiamai kaltininką apibūdinančios. Nors prokurorė teisingai nurodė, kad R. L. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu, tačiau teismas vertina ir tai, kad pats kaltinamasis paaiškino, jog alkoholio vartojimas pastaraisiais mėnesiais, tiek kai buvo sustabdytas 2025 m. kovo 29 d., tiek 2025 m. balandžio 27 d. buvo nulemtas asmeninių problemų ir sunkumų. Šiuo metu jis pradėjo dirbti, ir tai vertina, kaip aplinkybę galinčią jį sustiprinti disciplinoje, jis palaikomas šeimos narių, su kuriais kalbasi apie minėtas asmenines problemas ir siekia kartu jas spręsti socialiai priimtinais būdais. Teismas įvertinęs, tiek kaltinamojo veiksmus, kurių ėmėsi, siekdamas parodyti, jog nusprendė keisti gyvenimo būdą ir stiprinti savo socialinį gyvenimą, sprendžia, kad laidavimo institutas gali būti tinkama valstybės reakcija į kaltininko elgesį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog R. L. padarė išvadas, ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

23. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

24. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. L. pagal laidavimą prašo jo teta V. K., dirbanti bendrovės teisės padalinio vadove, apibūdinama, kaip atsakinga, pareiginga, sąžininga, iniciatyvi darbuotoja, vertinama kolegų bei vadovybės neteista, administracine tvarka 2021 m. porą kartų bausta už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad su R. L., kuris yra jos sūnėnas, sutaria gerai, glaudžiai bendrauja, pataria jam dėl darbo, kalbasi apie tai, ar verta išvykti dirbti į užsienį, apie močiutės priežiūrą. Nors tarp jų nėra didelis amžiaus skirtumas, tačiau mano, kad sūnėnui ji yra autoritetas, jis klauso jos patarimų. Apie sūnėno sukeltą eismo įvykį sužinojo maždaug po 2 valandų po įvykio. Jis turi asmeninių pergyvenimų, apie kuriuos nenori teisme kalbėti, tačiau artimiesiems jie žinomi. Mano, kad su artimųjų pagalba padės jam išspręsti problemas. Sūnėnas pažadėjo alkoholio daugiau nevartoti. Jis turi artimųjų palaikymą, yra dar viena sesuo ir dėdė, pusbrolis, su kuriais jis artimai bendrauja. Kadangi R. L. neturi motinos, kuri mirusi, su tėvu bendrauja nedaug, mano, kad pagal savo asmenines savybes, ji gali daryti teigiamą įtaką R. L.. Prašo atleisti sūnėną R. L. nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisme paaiškinus užstato mokėjimo aplinkybes, V. K. paaiškino, kad ji turi paskolą, todėl užstatas būtų tam tikra našta, tačiau, jei teismas skirtų užstatą, ji galėtų ir sutiktų sumokėti.

25. Teismas sprendžia, kad V. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad V. K. ir jos sūnėną R. L. sieja artimi ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas, ji teismo posėdžio metu išreiškė tvirtą poziciją rūpintis ir būti atsakinga už teigiamos įtakos darymą savo giminaičiui. Pateikti byloje duomenys rodo, kad V. K. socialiai atsakingas asmuo, kritiškai ir racionaliai vertinanti R. L. sunkumus, turi tvirtus, stabilius darbinius santykius, apibūdinama tik teigiamai, visa tai leidžia teismui spręsti, kad ji gali veikos kaltininkui daryti teigiamą įtaką tiek patarimais, tiek palaikymu, tiek ir socialiai atsakinga kontrole. Nors ji kartu su R. L. negyvena, tačiau iš paaiškinimų nustatyta, kad ir kiti giminaičiai deda pastangas palaikyti R. L. ir kreipti jį gyvenimui pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, R. L. su giminaičių pagalba pradėjo dirbti įmonėje, kurioje dirba ir jo dėdė, taigi gali būti labiau prižiūrimas. R. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. K. yra asmuo galintis jam daryti teigiamą poveikį, pasižadėjo klausyti jos. Atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju V. K. yra tinkama laiduotoja ir pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką R. L..

26. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotoja V. K. prašė taikyti laidavimą be užstato, nes užstato suma būtų išskaičiuojama iš sūnėno banko sąskaitos, tačiau nurodė galinti jį sumokėti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 2300 Eur, per mėnesį moka 300 Eur būsto paskolos įnašą. Teismas atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines, šeimines savybes bei įvertinęs mėnesinių pajamų ir finansinius įsipareigojimų santykį, kartu įvertinęs ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis sprendžia skirti 500 Eur užstatą.

27. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. K. laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustatytinas didesnis negu minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

29. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

30. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, po ko, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamasis R. L. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

31. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą: kad kaltinamasis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kelių mėnesių bėgyje buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, teismas sprendžia R. L. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. balandžio 27 d. (b. l. 71–74; 94).

32. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Taigi, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.??? R. L. padarė tyčinį nusikaltimą naudodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl teismo vertinimu BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra tikslinga ir reikalinga poveikio priemonė.

33. Pagal byloje esančius AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. V. (b. l. 49). Iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad teta nežinojo apie tai, kad jis būdamas neblaivus ėmė jai priklausantį automobilį. Remiantis tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad automobilio savininkė nematė, kokios būklės R. L. sėdo vairuoti automobilį, t. y. nėra duomenų, kad ji suprasdama, kad R. L. neblaivus, būtų sąmoningai leidusi R. L. naudotis jos automobiliu, žinodama, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš R. L. konfiskuoti automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Audi“ vidutinė vertė su PVM yra 3 350 Eur (b. l. 51). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 3 350 Eur Eur.

34. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu šią poveikio priemonę įteisinantis įstatymas jau galiojo, įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką R. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, teismas vertina, kad būtina paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų kaltininkui spręsti asmeninius sunkumus renkantis kitokį elgesį negu alkoholio vartojimas. Juolab, kad tiek pats kaltininkas, tiek laiduotoja nurodė iš esmės palaikantys būtinybę R. L. gauti profesionalią pagalbą sprendžiant iš alkoholio vartojimo kylančias problemas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja R. L. per 12 mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ar kursuose.

VI. Kiti klausimai

35. Ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. balandžio 27 d. R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71–72), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 8 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 91,67 Eur priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Algirdo Girdiušo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas taip pat vertina, kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir neproporcinga jo turtinei padėčiai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. L. nepriteistinos.

36. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. L. (R. L.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 27 d.;

- nuosprendžiui įsiteisėjus iš R. L. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 3 350 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų);

- įpareigojimą per 12 (dvylika) mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose.

R. L. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Įpareigoti laiduotoją V. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį (mokėjimo paskirtis „R. L. 1-2344-1242/2025“). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti teismui.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. L., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.