- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- II-78-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05145-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Projektų valdymo skyrius
- Advokatai
- Olegas Urbonas
dalyvaujant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens G. A. atstovui advokatui Olegui Urbonui,
išnagrinėjo G. A. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-568-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) vyriausioji specialistė R. R. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-568-2019 G. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 180 Eur baudą.
Šalies argumentai
G. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Jis nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad kontrolierius G. A., 2019 m. spalio 4 d. apie 15:18 val. atlikdamas transporto priemonės KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė), privalomąją techninę apžiūrą, nenustatė tikrintos Transporto priemonės didelio techninės būklės trūkumo - valstybinio numerio ženklo žymenys neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai. ANK 440 str. 2 d. redakcija nustato, kad pagal šią teisės normą administracinė atsakomybė atsiranda tik, jei atsakomybės subjektas (techninės apžiūros kontrolierius) nenustato daugiau nei vieno tikrintos transporto priemonės trūkumo. Manytina, kad ANK 440 str. 2 d. nustatytas reglamentavimas neapima atvejų, kai techninės apžiūros kontrolierius nenustato tik vieno ir ne daugiau didelio tikrinamos transporto priemonės techninės būklės trūkumo. Skundžiamas nutarimas ydingas, nes neatitinka jam ANK 609 str. 1 d. jo turiniui nustatytų privalomų reikalavimų. Nėra aišku kuriuo būdu, kada, kokiomis priemonėmis ir remiantis kuriuo teisiniu reglamentavimu (teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių techninės būklės kontrolinį tikrinimą ar teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių techninį patikrinimą kelyje), buvo nustatytas kontrolieriui G. A. inkriminuojamas administracinis nusižengimas. 2019 m. spalio 16 d. Techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo kontrolės aktą Nr. T-001694 parengę ir pasirašę Institucijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės kontrolinio tikrinimo tvarką ir jo įforminimą, nes akte klaidingai nurodyta transporto priemonė, kuriai atlikta techninė apžiūra, taip pat klaidingai nurodyta techninės apžiūros vieta. Tai rodo, kad dokumentą parengę ir pasirašę Institucijos pareigūnai visomis priemonėmis sąmoningai stengiasi apkaltinti kontrolerių G. A. menamo administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 440 str. padarymu. Atitinkamai, aptariamas dokumentas negali būti laikomas įrodymu byloje. Kontrolierius G. A. yra kaltinamas tuo, kad pažeidė LR susisiekimo ministro 2008.10.24. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ 21.5. p. Nutarime konkretizuota, kad kontrolierius nenustatė ir į Centrinę techninių apžiūrų duomenų bazę neįvedė didelio tikrintos Transporto priemonės trūkumo - valstybinio numerio ženklo žymenys (septyneto ir ketverto) neįskaitomi, gali būti perskaityti neteisingai. Institucija tai įrodinėja tuo, kad: (1) pastarąjį Transporto priemonės techninės būklės trūkumą užfiksavo Institucijos pareigūnai 2019 m. spalio 10 d. Transporto priemonės patikrinimo metu (ataskaita Nr. K-056782-2); (2) fotonuotrauka iš UAB „Tuvlita“ (duomenys neskelbtini)TAS salės ir (3) daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) 2019 m. spalio 10 d. kelyje A1 padaryta nuotrauka. Dėl ataskaitos Nr. K-056782-2 pažymėtina, kad Institucijos pareigūnai, 2019 m. spalio 10 d. 11:15 val. sustabdę vilkiką SCANIA R 124LA ir puspriekabę KRONE SDP27, ir nustatę Transporto priemonės techninės būklės didelį trūkumą „valstybinio numerio ženklo žymenys išblukę, nėra arba trūksta žymenų, jie neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai“ privalėjo imtis atitinkamų veiksmų: uždrausti transporto priemonėms toliau važiuoti ir paimti transporto priemonių registracijos dokumentus, siųsti kelių transporto priemonę į techninės apžiūros stotį (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 3 d., LR susisiekimo ministro 2017.11.30. įsakymu Nr. 3-574 patvirtintų LTSA (institucijos) nuostatų 14.9. ir 14.10 p.). Ne vieno iš šių privalomų veiksmų Institucijos pareigūnai neatliko. Dėl fotonuotraukų įrodomosios galios pažymėtina, kad motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros metu tikrinami transporto priemonių identifikavimo duomenys, įskaitant ir valstybinio numerio ženklus. Ši patikra atliekama vizualiai, t. y. nenaudojant jokių techninių priemonių, įskaitant skaitytuvus ir fotoaparatus. Kontrolierius vizualiai, plika akimi, iš pakankamai nedidelio atstumo (1-5 m.) vertina tikrinamos transporto priemonės valstybinių numerio ženklus, jų būklę ir žymenis. Savo ruožtu, 2019 m. spalio 4 d. UAB „Tuvlita“ (duomenys neskelbtini) TAS atliekant Transporto priemonės techninę apžiūrą kontrolieriui G. A. nekilo jokių abejonių dėl Transporto priemonės valstybinio numerio ženklo žymenų identifikavimo ir jų atitikimo techniniams reikalavimams. Jeigu Institucijos ar DGKS naudojami valstybinio numerio ženklų atpažinimo (nuskaitymo) prietaisai (įranga) ir fiksuoja tam tikrą valstybinio numerio ženklų neatitikimą, tai visiškai nereiškia, kad transporto priemonės techninės apžiūros metu vizualiai ir nenaudojant jokių atpažinimo techninių priemonių, apžiūrint tikrinamos transporto priemonės valstybinius numerio ženklus, kontrolierius privalėjo fiksuoti atitinkamus transporto priemonės valstybinio numerio ženklo būklės trūkumus. Paminėtina ir tai, kad privalomosios techninės apžiūros kontrolieriai nežino ir neprivalo žinoti nei Institucijos pareigūnų, nei DGKS naudojamos įrangos galimybių nuskaityti transporto priemonių valstybinių numerio ženklų žymenis. Atsakomybė privalomosios techninės apžiūros kontrolieriams galėtų būti taikoma tik tada, kai tiek Institucijos pareigūnai, tiek DGKS, tiek privalomosios techninės apžiūros kontrolieriai tikrindami transporto priemonių valstybinių numerio ženklų atitikimą nustatytiems reikalavimams, vadovautųsi suformuluota privaloma tvarka, aiškiais ir nustatytais patikros metodais ir kriterijais, naudotų analogišką ir privalomą naudoti patikros įrangą. Nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų, patikros tvarkos, įrangos ir pan. nesant, negalima ir kontrolieriaus atsakomybė už nesamų reikalavimų pažeidimą.
Atsiliepimas
Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašė G. A. skundą atmesti, 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje yra aiškiai ir detaliai nurodyta, kad techninės būklės trūkumas užfiksuotas transporto priemonės „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė) patikrinimo kelyje metu 2019 m. spalio 10 d., nuotraukoje pateiktoje iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir 2019 m. spalio 10 d. kelyje Al daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) transporto priemonių fiksavimo ataskaitoje, o nustatytas atlikus papildomą tyrimą ir patikrinus duomenis CTADB, kad 2019 m. spalio 4 d. buvo atliktas 04 transporto priemonės (puspriekabės) „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios pirminės techninės apžiūros patikrinimas, kurio metu padarytas administracinis nusižengimas, nes kontrolierius G. A. 2019 m. spalio 4 d. atlikdamas minėtos transporto priemonės pirminę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techninių reikalavimų 2 priedo 0.1. p. ir nenustatė ir neįvedė į CTADB apie didelį techninės būklės trūkumą. Administracinio nusižengimo protokolas ir/ar nutarimas atitinka visus kitus ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje turiniui keliamus reikalavimus. ANK 440 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už tai, kad privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu nenustatyti dideli motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumai ir duomenys apie šiuos trūkumus neįrašyti į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę, tačiau teisės aktuose, kurių nuostatos pažeistos minėta veika akivaizdu, kad ir vieno didelio techninės būklės trūkumo nenustatymas ir neįrašymas į CTADB užtraukia administracinę atsakomybę, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas teisinio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad transporto priemones būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus bei visuomenės interesas, kad viešajame eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės ir būtų maksimaliai užtikrintas eismo saugumas. Pareiškėjo skunde nurodytame 2019 m. spalio 16 d. Techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo kontrolės akte Nr. T-001694 įsivėlė techninė klaida, kuri neturi esminės reikšmės byloje, t. y. sistemos laukelyje transporto priemonė nurodyta klaidinga transporto priemonės markė. Patikrinimą atlikęs pareigūnas skiltyse „Nustatyti pažeidimai“ ir pastabos tinkamai ir detaliai aprašė nustatytą pažeidimą ir nurodė, kad jis nustatytas būtent puspriekabei „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skunde nurodytas pareiškėjo argumentas, kad institucijos pareigūnai galimai sąmoningai stengiasi apkaltinti kontrolierių G. A. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 440 straipsnio 2 dalyje padarymu yra nepagrįstas ir vertintinas kaip pastangos išvengti administracinės atsakomybės, nes nustatytą pažeidimą įrodo ir kiti aukščiau paminėtų įrodymų visuma. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad administracijos pareigūnai 2019 m. spalio 10 d. patikrinimo kelyje metu nustatę transporto priemonės „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didelį techninės būklės trūkumą privalėjo imtis atitinkamų veiksmų: uždrausti važiuoti ir paimti transporto priemonių registracijos dokumentus yra nepagrįstas, nes Dokumentų paėmimo tvarkos aprašo 5 5 p. 5.8 pap. nenumatytas dokumentų paėmimas nustatytu atveju. Skunde nurodyti argumentai, kad atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada kai tiek Administracijos pareigūnai, tiek pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS), tiek techninės apžiūros kontrolieriai tikrindami transporto priemonių valstybinių numerio ženklų atitikimą nustatytiems reikalavimams, vadovautųsi suformuluota tvarka, nustatytais patikros metodais, naudotų analogišką patikros įrangą, neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Administracijos pareigūnai, atlikę patikrinimą 2019 m. spalio 10 d. transporto priemonės valstybinio numerio neatitikimą Techniniams reikalavimams įvertino taip pat atlikdami vizualią apžiūrą, pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) yra sertifikuota ir turi metrologinę patikrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę, kas užtraukia baudą techninių apžiūrų kontrolieriams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21.5 punktu, privalomosios apžiūros metu tikrinama: ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus. remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 2B-76 „Dėl Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, kontrolierius, atliekantis transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Šio teisės akto 15.3 punkte numatyta, kad jei techninės apžiūros metu transporto priemonei nustatoma didelių trūkumų, CTADB pažymima: „Transporto priemonė neatitinka Techninių reikalavimų“.
G. A. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. spalio 4 d. apie 15:18 val. atlikdamas transporto priemonės (puspriekabės) KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą, nenustatė tikrintos Transporto priemonės didelio techninės būklės trūkumo - valstybinio numerio ženklo žymenys neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai. G. A. su skundžiamu nutarimu nesutinka ir nurodo, kad didelio transporto priemonės trūkumo nenustatė, nes jo nebuvo, t.y. transporto priemonės valstybiniai numeriai buvo aiškiai įskaitomi, nenublukę ar kitaip uždengti, o įsuktas varžtas netrukdė juos teisingai perskaityti.
Sprendžiant ar tikrintos transporto priemonės valstybiniai numerio ženklai atitiko reikalavimus, pirmiausia pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 225 punkte numatyta tik, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Plačiau reikalavimus valstybiniams transporto priemonių numerių ženklams reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 2BE-88 „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“. Šio įsakymo priedo „Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ 0.1.1. punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“. O kategorijos transporto priemonė (puspriekabė priklauso šiai kategorijai) valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo. Šio priedo 0.1.2 – 0.2.2. punktuose numatyta, kad įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai su kelio paviršiumi. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies ir (ar) įrašytas gamintojo (identifikavimo) plokštelėje. Identifikavimo numeris ir gamyklinė lentelė turi būti švarūs, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, ir pagal šiuos žymenis turi būti įmanoma identifikuoti transporto priemonę. Šio įsakymo 2 priede „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ numatyta, kad transporto priemonės valstybinio numerio ženklas tikrinamas vizualinės apžiūros būdu, o kaip dideli trūkumai vertinami valstybinio numerio nebuvimas, netvirtas pritvirtinimas, išblukę žymenys, jų trūkumas arba jie gali būti perskaityti neteisingai.
Taigi, nagrinėjamu atveju konkrečių tvirtinimo reikalavimų, išskyrus horizontalų, tinkamoje vietoje ir tvirtą pritvirtinimą valstybiniams numeriams nėra keliama, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės numeris buvo pritvirtintas pagal reikalavimus. Byloje taip pat nėra ginčo, jog numeris neišblukęs ir nebuvo uždengtas. Sprendžiant, ar numerio tvirtinimo varžtas leidžia numerį perskaityti ir identifikuoti transporto priemonę, pirmiausia paminėtina, kad numerio tikrinimas privalomosios techninės apžiūros metu atliekamas jį apžiūrint vizualiai ir jokios papildomos techninės priemonės netaikomos. Todėl sprendžiant, ar G. A. teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti ar tikrintos priekabos numeris tikrai nėra įskaitomas ir ar kontrolierius tikrindamas galėjo ir turėjo tai pastebėti bei pažymėti tai sistemoje kaip didelį trūkumą.
Į bylą kaip įrodymai institucijos yra pateikta fotonuotrauka iš UAB „Tuvlita“ kameros transporto priemonės tikrinimo metu, pradinio ar išsamesnio techninio patikrinimo kelyje ataskaita Nr. K-05682-2 ir TP Fiksavimo ataskaita. Teismo posėdžio metu G. A. atstovas taip pat pateikė spalvotas nuotraukas iš UAB „Tuvlita“ kameros bei techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo kontrolės aktą Nr. T-001694. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus sprendžia, kad byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog G. A. netinkamai įvertino valstybinių priekabos numerio ženklų atitikimą nustatytiems reikalavimams. Iš byloje pateiktos TP Fiksavimo ataskaitos matyti, kad sistema teisingai identifikavo transporto priemonės galinį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, valstybinis numeris yra perskaitomas. Nors šiame dokumente nurodyta, jog numerio patikimumas 14 proc., tačiau jokiame teisės akte nenurodyta kiek procentų esant galima laikyti, jog valstybinis numeris yra neperskaitomas. Juolab, kad ir visiškai aiškų, pagal instituciją, transporto priemonės priekinį valstybinį numerį, sistema identifikavo tik 49 proc. patikimumu. Be to, tai priklauso ir nuo eismo, oro sąlygų, paros laiko, numerio švarumo, atstumo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nors techninių apžiūrų centre padarytoje nuotraukoje nėra labai aiškus valstybinis numeris, tačiau jį galima perskaityti. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo atveju nuotrauka padaryta iš kameros, kuri pastatyta ženklai aukščiau nei transporto priemonė, ne patikrą atliekančio kontrolieriaus akių aukštyje, bei apie 45 laipsnių kampu, todėl ji nėra tinkamas įrodymas neginčytinai sprendžiant, ar galima valstybinį numerį perskaityti realiai, tikrinimo vietoje, tikrinant automobilį, t.y. žiūrint tiesiai iš galo, iš atstumo, kuriuo tikrina automobilį kontrolieriai. Tokių duomenų byloje nėra, o pats G. A. skunde nurodė, kad priekabos numeriai buvo aiškūs, įskaitomi ir todėl institucijos nurodyto didelio trūkumo nenustatė. Iš dalies jo parodymus patvirtina ir pateiktos kitų transporto priemonių valstybinių numerių nuotraukos, iš kurių matoma, jog paprastai tvirtinimo varžtai netrukdo perskaityti valstybinį numerį bei parodo, kaip tokiu atveju numeris atrodo žiūrint iš galo, o ne kampu.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir byloje pateiktas Techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo kontrolės aktas Nr. T-001694, nes, teismo vertinimu, jis surašytas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 4.4 punkte numatyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus atliktos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės įvertinimas. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinį tikrinimą atlieka (ne ilgiau kaip 30 min.) administracijos pareigūnai ir (ar) techninės apžiūros įmonės vadovo įgalioti šios įmonės darbuotojai. Šiuo atveju atliekant kontrolinį patikrinimą nedalyvavo joks UAB „Tuvlita“ vadovo įgaliotas šios įmonės darbuotojas, patikrinimas net nebuvo atliktas realiai tikrinant transporto priemonę, nes apie tai nėra pažymėta kontrolės akte. Taigi, šiuo dokumentu teismas vadovautis neturi pagrindo. Pažymėtina, jog atliekant kontrolinį patikrinimą, taip pat sustabdžius transporto priemonę kelyje, buvo galima padaryti aiškių galinio priekabos numerio nuotraukų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, ar valstybinis numeris yra perskaitomas, ar ne, tačiau tai nebuvo padaryta.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
Nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai neabejotinų G. A. kaltės įrodymų. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia pagrįstai manyti, kad jis, apžiūrėjęs transporto priemonę KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo nustatyti didelį trūkumą – numerių žymenys yra neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai. Byloje nėra neginčytinų duomenų, jog valstybinis numeris buvo neįskaitomas, todėl visos abejonės sprendžiamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena, pradėta G. A., nutrauktina, o skundžiamas nutarimas panaikinamas.
Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog remiantis ANK 440 straipsnio 2 dalimi nustatytas teisinis reglamentavimas neapima atvejų, kai techninės apžiūros techninės apžiūros kontrolierius nenustato tik vieno ir ne daugiau didelio tikrinamos transporto priemonės techninės būklės trūkumo, yra nepagrįstas. ANK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymas privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę užtraukia baudą techninių apžiūrų kontrolieriams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ir vieno didelio techninės būklės trūkumo nenustatymas ir neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę užtraukia administracinę atsakomybę, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas teisinio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad transporto priemones būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus bei visuomenės interesas, kad viešajame eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės ir būtų maksimaliai užtikrintas eismo saugumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės R. R. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-568-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.