- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- eA-993-1047/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00280-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 22.4.3Tarnybos stažas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (5.34)3B-7705 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 1 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Jis 2021 m. kovo 29 d. laimėjo konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigas. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1PS1-522-(2.1 E.) „Dėl J. K. perkėlimo į (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas buvo perkeltas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1P-1174 „Dėl J. K. paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Iki perkėlimo į Kalėjimų departamentą, pareiškėjas Muitinės departamente Personalo skyriuje dirbo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Muitinės departamentas pareiškėjui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą savo nuožiūra mokėjo 7 procentų dydžio pareiginės algos priedą.
2.2. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2021 m. gruodžio 1 d. prašymu, prašydamas perskaičiuoti darbo užmokestį ir išmokėti jam susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d. išdirbtą laikotarpį (toliau – ir Prašymas), pridėdamas prie jo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažymą „Apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“, patvirtinančią, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2020 m. kovo 29 d. buvo 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, tačiau skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtinto Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 52 punkte nustatyta, kad Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš įstaigos gavusi valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dokumentus, kuriais pagrindžiama vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis, duomenis apie stažą ir (ar) patirtį suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo informacinę sistemą (toliau – ir IS). Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (toliau – ir NBFC), gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS, jokių sprendimų nepriima, nes neturi tam suteiktų įgaliojimų.
2.4. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nepaprašė pateikti Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų, tai reiškia, jog Muitinės departamentas Įsakymo 2 punktu pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą savo nuožiūra nustatė neturėdamas jokių pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas atsakovui kartu su Prašymu pateikė šiuos dokumentus ir tai sudaro pagrindą Prašymą išnagrinėti iš esmės ir dėl jo priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes pareiškėjo teigimu, Raštas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nenurodyti teisiniai pagrindai atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nepasisakyta dėl jo pateiktų Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų, nenurodyta apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo stažo Lietuvos valstybei, vadovavosi duomenimis, kurie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Pareiškėjas nebandė nuginčyti registro duomenų, nes supranta, kad jie yra teisingi. Pareiškėjas iškėlė daug bylų teisme, reikšdamas išvestinius reikalavimus, kurie yra susiję su pareiškėjo stažu Lietuvos valstybei. Pareiškėjas Muitinės departamentui 2021 m. gruodžio 1 d. pateikdamas Prašymą „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“, taip pat pateikė išvestinį reikalavimą dėl tarnybos stažo įskaitymo, prašydamas perskaičiuoti jam priklausantį darbo užmokestį, nes, jo teigimu, turėjo būti mokamas didesnis pareiginės algos priedas 9 ir 10 procentai (buvo mokami 7 procentai). Nepakeitus registre esančių duomenų apie pareiškėjo stažą Lietuvos valstybei, negalimas darbo užmokesčio perskaičiavimas.
Šalies argumentai
4.2. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1P-1174 „Dėl J. K. paskyrimo“ priėmė sprendimą dėl pareiškėjo stažo Lietuvos valstybei. Dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo pareiškėjas jau kreipėsi į teismą. Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir nustatė, kad jis iš esmės susijęs su teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-4110-1066/2021, kadangi joje sprendžiamas klausimas dėl galbūt netinkamai nustatyto stažo Lietuvos valstybei, kuris yra susijęs su Prašyme nurodyto darbo užmokesčio perskaičiavimu. Kartu su Prašymu pateiktos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažymos turinys atsakovui buvo žinomas iki Prašymo padavimo dienos, kadangi pareiškėjas anksčiau teikdamas skundus teismui nurodydavo, kad jo stažas Lietuvos valstybei turi būti 2 metais 1 mėnesiu 9 dienomis didesnis nei nurodoma registre, t. y. jis nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga perskaičiuoti jo stažą Lietuvos valstybei ir išmokėtą darbo užmokestį. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija nėra subjektas, turintis įgaliojimus tvirtinti konkretaus tarnautojo tarnybos stažą Lietuvos valstybei, todėl Įsakymo 2 punktu priimtas sprendimas yra teisėtas ir teisingas, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo stažą.
4.3. Atsakovas neturėjo priimti papildomo administracinio sprendimo ir Raštu informavo pareiškėją, kad prašomos sumos bus perskaičiuotos, kai bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4110-1066/2021, kurioje priimtas sprendimas turės esminę įtaką dėl pareiškėjo stažo Lietuvos valstybei. Kol nebus nuginčytas registre esamų duomenų teisingumas, nebus teisinio pagrindo perskaičiuoti prašomų sumų, kadangi iki tol priskaičiuotos sumos pripažintos teisingomis. Raštas negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir neturi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi jis yra informacinio pobūdžio raštas.
4.4. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 30 d. nedirba Muitinės departamento Personalo skyriuje, tačiau prašymą dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo teikia praėjus daugiau nei 4 mėnesiams. Pareiškėjas, visų pirma, turėtų kreiptis į dabartinį savo darbdavį dėl registre esančių duomenų pakeitimo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, laimėjęs konkursą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymu nuo 2021 m. birželio 1 d. buvo paskirtas Personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu su 9 pareiginės algos koeficientu. Šio Įsakymo 2 punktu nustatyta pareiškėjui mokėti už tarnybos stažą 7 procentų pareiginės algos priedą (tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 7 metai 10 mėnesių 11 dienų). Susipažinęs su Įsakymu, pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. pažymėjo pastabą „Susipažinau, su Įsakymo 2 punktu nesutinku.“ Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. Prašymu prašė perskaičiuoti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2021 m. birželio 1 d. iki liepos 30 d., kai dirbo šioje institucijoje Personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Prašymą grindė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažyma „Apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“ Pažymoje, pasirašytoje Lietuvos administracinių ginčų komisijos direktoriaus, nurodyta, jog pareiškėjo stažas Lietuvos valstybei 2020 m. kovo 29 d. – 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų.
7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas pareiškėją į pareigas, vadovavosi registre esančiais duomenimis apie jo darbo stažą. Vadovaudamasis turimais duomenimis, Įsakymo 2 punktu nustatė mokėti pareiškėjui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą 7 procentų pareiginės algos priedą (pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo – 7 metai 10 mėnesių 11 dienų). Teismas vertino, kad toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes jis priimtas atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog atsakovas Įsakymo 2 punktu pareiginės algos priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą savo nuožiūra nustatė neturėdamas jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsakovas priėmė sprendimą vadovaudamasis registre esančiais duomenimis, o pareiškėjas šių duomenų neginčijo.
9. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad administracinė byla Nr. eI3-4110-1066/2021 yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla, nes nustatė, kad skundo dalykas iš esmės yra tas pats. Taigi, faktas, kad pareiškėjas kelia skirtingus išvestinius reikalavimus atskirose bylose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylos yra visiškai nesusijusios ir keliamos ne dėl to paties dalyko.
10. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, konstatavo, kad jis neturi individualiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, todėl jis yra vidaus administravimo dokumentas ir nelaikytinas administraciniu sprendimu VAĮ prasme. Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, juo atsakyta į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus.
III.
11. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Muitinės departamento Raštu priimto sprendimo panaikinimo, kuriuo atsakovas atsisakė išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos, o bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, bet ne trijų teisėjų kolegija. Panašiais atvejais pagal pareiškėjo atskiruosius skundus yra konstatuota, kad administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo nėra įtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijos. Kadangi nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. vienas teisėjas, nustatytinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
12.2. Pagal suformuotą teismų praktiką, Raštas negali būti laikomas vidaus administravimo dokumentu. Teismas tinkamai neįvertino Prašymo turinio, dėl to netinkamai konstatavo, kad Raštas neturi individualiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, nes Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą turi dėl jo priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą.
12.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepakeitus registre esančių duomenų negalimas ir pareiškėjo darbo užmokesčio perskaičiavimas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas ir nukrypo nuo jau suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl sprendimas turi būti panaikinamas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus papildomai nurodo, kad:
14.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja visus argumentus, kurie jau buvo nurodyti skunde ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
14.2. Teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, proceso šalių buvo klausiama, ar jie turi pastabų dėl teismo sudėties, nei viena iš proceso šalių neturėjo jokių pastabų dėl to, kad bylą nagrinės vienas teisėjas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėta teismų praktika jam buvo žinoma dar iki teismo posėdžio pradžios, tačiau jis nereiškė jokių pastabų.
14.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Priėmus kitokį sprendimą susidarytų ydinga situacija ir praktika, kadangi pareiškėjas galėtų ir toliau kelti išvestinius reikalavimus atsakovams praktiškai dėl to paties dalyko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (5.34)3B-7705 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ priimto sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Raštu priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be to, juo atsakyta į pareiškėjo klausimus.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sudėtimi bei atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija gali būti sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius ar skirtingus teismo rūmus.
20. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
21. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo, kuris turėjo nagrinėti šią bylą, sudėties, pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo administracinį sprendimą dėl jo Prašymo (Raštą). 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, nurodyta, kad „[i]š Rašto turinio matyti, kad Muitinės departamentas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo, Rašte nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, dėl kurio nenagrinėjamas pareiškėjas prašymas, tačiau nurodyta pareiškėjo prašymo nenagrinėjimo faktinė aplinkybė – teisme jau yra nagrinėjamas analogiškas klausimas dėl to paties dalyko“. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas. „[P]areiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl jo Prašymo netinkamo nagrinėjimo (nenagrinėjimo) pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022). Taip pat pažymėtina, kad Prašymo pateikimo momentu ir Rašto priėmimo metu pareiškėjas nebebuvo atsakovo valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Vien ta aplinkybė, kad ginčijamu atsakovo Raštu pareiškėjui atsakyta į jo Prašymą dėl darbo užmokesčio nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai bylų dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, kategorijai.
22. Taigi, teismo priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjami pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog minėtu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021 ir kt.).
24. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo buvimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
25. Atsižvelgiant į tai, jog administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės nepasisako.
26. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimto teismo sprendimo, todėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.