Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, byloje išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:

1) nutraukti tarp ieškovės D. K. ir atsakovo S. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „K.“;

3) nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“ po santuokos nutraukimo yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės šiems kreditoriams;

4) netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių;

5) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. K.;

6) nustatyti, kad atsakovas S. K. su nepilnamečiu vaiku D. K. bendrauja maksimaliai ir be apribojimų pagal su ieškove iš anksto atskirais susitarimais suderintą tvarką;

7) priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K. po 200,00 Eur, kurį atsakovas teikia kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo momento iki sūnaus pilnametystės;

8) nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui D. K. priteistomis 200,00 Eur lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė;

9) nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui D. K. priteistos 200,00 Eur lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

10) priteisti iš atsakovo S. K. valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė D. K. ir atsakovas S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Būnant santuokoje, ieškovė su atsakovu vedė bendrą šeimos ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. K.. Bėgant laikui išryškėjo abiejų sutuoktinių skirtingi bei nesuderinami charakteriai, išsiskyrė jų požiūris į dvasines ir šeimos vertybes, šeimoje prasidėjo įvairūs nesutarimai. Šiuo metu santuoka faktiškai jau yra iširusi, šalys nebendrauja kaip sutuoktiniai, atsakovas nesirūpina šeima, visiškai neprisideda prie sūnaus ar šeimos išlaikymo. Pažymėjo, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pastaruosius keletą metų nesirūpina šeima, neteikia savo vaikui tinkamo dydžio išlaikymo bei nesirūpina vaiko sveikata ir gerove. Šiuo metu atsakovas gyvena Danijoje, be to, buvo ieškovei neištikimas, t. y. nors ir buvo su ja santuokoje, tačiau gyveno Danijoje su kitomis moterimis. Nurodo, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį būtų privalu įtraukti į dalintino turto balansą ir padalinti, nėra įgijusios, o visą kitą turtą ar pinigines lėšas Šalys jau yra pasidalijusios. Taip pat, sutuoktiniai turi bendrų kreditorių, t. y. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“; skola kreditoriams susidarė sutuoktiniams laiku ir tinkamai nevykdant būsto kredito sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; šiai dienai sutuoktinių skolos likutis kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra 31 549,23 Eur ir 16 procentų metinių palūkanų bei kreditoriui AB „Luminor Bank“ skola sudaro 1 607,74 Eur ir 16 procentų metinių palūkanų. Pažymėjo, kad atsakovas rodė mažai noro bendrauti su sūnumi, neteikė vaikui tinkamo išlaikymo; pati ieškovė neturi pakankamai pajamų, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 720,00 Eur neatskaičius mokesčių. Iki 2018-09-28 ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės pagalbininke, kur jos pajamos siekė 670,00 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau atskaičius mokesčius bei įmokas kreditoriams, ieškovei kas mėnesį lieka apie 320,00 Eur pajamų; taip pat ieškovė gauna po 30,00 Eur išmoką už vaiką. Ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ji neturi santaupų, tad ieškovei vienai yra sunku pragyventi ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad nepilnametis D. K. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, mokosi 8 klasėje; vaikui reikalingos lėšos drabužiams, maistui, higienai, būstui išlaikyti, vaistams, vitaminams, gimtadieniams, įvairioms rinkliavoms ir kita, tad per mėnesį vaiko išlaikymas sudaro apie 400,00 Eur, skiriant maistui 210,00 Eur, drabužiams – 40,00 Eur, ryšio priemonėms – 15,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, vitaminams – 10,00 Eur, gimtadieniams ir laisvalaikiui – 20,00 Eur, būstui išlaikyti – 50,00 Eur, mokymosi priemonėms, vadovėliams, ekskursijoms ir kt. išlaidoms – 20,00 Eur, tad dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodo, kad nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovui išlaikymas taip pat nėra reikalingas.

2. Atsakovui S. K. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, tačiau nustatyta tvarka ir terminu jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Tretieji asmenys – UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Luminor Bank, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį taip pat nepateikė.

4. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savo išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat, institucija palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2010 metų vasaros, kuomet atsakovas išvyko gyventi į Daniją; jis informavo ieškovę, kad turi kitą moterį ir nebegrįš į Lietuvą. Nuo to laiko atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, nebendrauja su šeima, todėl šalių santuoka faktiškai nutrūko. Nuo 2014 metų ieškovė su sūnumi gyvena pas atsakovo tėvus.

Byloje išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas su ieškiniu sutiko.

Ieškinys tenkintinas.

6. Ieškovės D. K. ir jos atstovo adv. Eimanto Šriupšos paaiškinimais bei kita bylos medžiaga nustatyta, kad D. K. (ikisantuokinė pavardė – M.) ir S. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K..

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

7. Ieškovė, minėta, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

8. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

9. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas jau kurį laiką gyvena Danijoje, kelerius metus visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie sūnaus ar šeimos išlaikymo, nesirūpina vaiko sveikata bei gerove. Be to, atsakovas ieškovei buvo neištikimas, t. y. būdamas santuokoje, gyveno Danijoje su kitomis moterimis.

10. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. K. gyvena su ieškove ir seneliais. Atsakovas jau kelerius metus gyvena Danijoje, taip pat yra oficialiai deklaravęs savo išvykimą į Daniją. Šalys kartu nebegyvena nuo 2010 metų vasaros, o šiai dienai sutuoktinių santykiai iš esmės yra visiškai nutrūkę; atsakovas nesirūpina šeima, neprisideda materialiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Ieškovės teigimu, atsakovas Danijoje jai buvo neištikimas, kadangi gyveno su kitomis moterimis ir to fakto pats neneigė. Be to, atsakovas jau ilgą laiką nesidomi šeimos poreikiais ir interesais, nesirūpina jos išsaugojimu. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutuoktinės pareigas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas kokiais nors būdais būtų siekęs išsaugoti šeimą, sprendęs susiklosčiusią situaciją šeimoje ir pan.

11. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas jau kelerius metus gyvena Danijoje, visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, vaiko auklėjimo, priežiūros ir vystymo, palikdamas šeimą be tinkamos ir pakankamos materialinės ir moralinės paramos, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35 straipsniuose, be to, jis ir dabar visiškai nesirūpina šeima, o ieškovės teigimu, gyvendamas Danijoje, sutuoktinis buvo jai neištikimas. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 – 3 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

13. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė.

14. Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir vaiko seneliai; atsakovas nei vaiko, nei sutuoktinės nelanko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena 4 kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas, buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko ugdymuisi, poilsiui bei laisvalaikiui. Pokalbio su Skyriaus darbuotojais metu nepilnametis D. K. pasakė, kad gyvena kartu su mama ir seneliais, su kuriais gerai sutaria. Taip pat vaikas paminėjo, kad su tėvu nė karto nėra susitikęs nuo tada, kai jam buvo 6 ar 7 metai, be to, iš tėčio negauna jokios materialinės pagalbos, o visais vaiko poreikiais rūpinasi mama, taip pat padeda seneliai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, palaiko ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.

15. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.

17. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555,00 Eur.

19. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro virš 700 Eur (neatskaičius mokesčių).

SoDros duomenimis, atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba. Tačiau, pagal bylos duomenis, jis yra išvykęs į Daniją; duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nei Lietuvoje, nei užsienyje nėra. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįgalumo ir pan., būtų nedarbingas. Tad teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, privalo dirbti bei išlaikyti savo nepilnametį vaiką; tai yra jo pareiga, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

20. Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku ir vaiko seneliais; atsakovas neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui. Šalys nekilnojamojo turto neturi; taip pat šalių vardu nėra įregistruota transporto priemonių.

21. Šalių vaiko poreikiai mėnesiui sudaro apie 400,00 Eur sumą; nepilnametis D. K. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, mokosi 8 klasėje. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį išleidžia vaiko išlaikymui apie 400,00 Eur, skirdama maistui 210,00 Eur, drabužiams – 40,00 Eur, ryšio priemonėms – 15,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, vitaminams – 10,00 Eur, gimtadieniams ir laisvalaikiui – 20,00 Eur, būstui išlaikyti – 50,00 Eur, mokymosi priemonėms, vadovėliams, ekskursijoms ir kt. išlaidoms – 20,00 Eur.

22. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, į išvadą teikiančios institucijos išvadą, be to, atsakovas byloje prieštaravimų nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo savo vaikui, todėl vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, pripažįsta, kad 200,00 Eur išlaikymo dydis vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-12-11) iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

23. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

24. Ieškovė, minėta, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja maksimaliai ir be apribojimų, pagal su ieškove D. K. iš anksto atskirai susitarimais suderintą tvarką.

25. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

26. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jo gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

27. Ieškovė nurodė teismui, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, taip pat nėra įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo.

28. Atsižvelgiant į vaiko interesus, jo amžių (14 metų) bei tą aplinkybę, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovės prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką iš esmės tenkintinas, t. y. ieškovė įpareigotina sudaryti atsakovui S. K. visas sąlygas be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti atsakovui dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditorių

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė D. K. ir atsakovas S. K. turi skolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“.

Ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo pripažinti skolas šiems kreditoriams solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

30. Bylos duomenimis, skola kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“ susidarė sutuoktiniams laiku ir tinkamai nevykdant 2007-06-15 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/06/81G, sudarytos su Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriumi dėl 240 000,00 Lt būsto paskolos butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kadangi minėtos sutarties sutuoktiniai laiku ir tinkamai nevykdė, antstolis V. M. 2015-06-29 perdavė nurodytą butą išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ už 35 200,00 Eur.

Šiai dienai sutuoktinių skolos likutis kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaro 31 549,23 Eur ir 16 procentų metinių palūkanų, o kreditoriui AB „Luminor Bank“ – 1 607,74 Eur ir 16 procentų metinių palūkanų.

31. Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą pranešta tinkamai; kreditoriai prieštaravimų nepareiškė.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant kreditorių prieštaravimų, darytina išvada, jog minėtos prievolės kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“ laikytinos solidariomis šalių prievolėmis po santuokos nutraukimo iki visiško mokėjimo prievolės įvykdymo.

33. Šalys santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo.

34. Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

35. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – santuokinė pavardė „K.“, atsakovui – jo pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai; ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-03 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

39. Už elektroninėmis priemonėmis pateiktą ieškinį turėjo būti sumokėtas 129,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo + 54,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo).

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-03 sprendimu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tad mokėtinas žyminis mokestis – 129,00 Eur, taip pat 8,29 Eur teismo patirtų pašto išlaidų priteisiama iš atsakovo valstybės naudai; taip pat iš atsakovo valstybei priteisiama 522,86 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei; iš viso – 660,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsniai, 96 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. K. (ikisantuokinė pavardė – M.; a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. K. (S. K.; a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo S. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „K.“, atsakovui palikti jo pavardę – „K.“.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės D. K. ir atsakovo S. K. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Luminor Bank“ bei su jų išieškojimu susijusios išlaidos yra solidarios ieškovės ir atsakovo turtinės prievolės iki visiško mokėjimo prievolės įvykdymo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. (K.) (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. K..

Įpareigoti ieškovę D. K. sudaryti atsakovui S. K. visas sąlygas be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti atsakovui dalyvauti jo auklėjime.

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.; a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K. (K.) (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-12-11) iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. K..

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.; a. k. (duomenys neskelbtini) 137,29 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, j.a.k. 188659752 gavėjo bankas: AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.; a. k. (duomenys neskelbtini) 522,86 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, j.a.k. 188659752, gavėjo bankas: AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.