- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-682-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13222-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Piltransa“
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Snežana Raižienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Piltransa“, atstovaujamos advokatės Snežanos Raižienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-555-947/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Piltransa“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Piltransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 33200,00 Eur skolą ir 777,35 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2018 m. birželio mėn. 29 d. ir buvo materialiai atsakingas, nes iš įmonės kasos buvo išduodami pinigai automobiliams pirkti. Ieškovė išrašė atsakovui tris kasos išlaidų orderius (2017 m. gruodžio 5 d. Nr. 38 (16800 Eur); 2018 m. sausio 10 d. Nr. 39 (13000 Eur); 2018 m. birželio 15 d. Nr. 43 (3400 Eur). Avansai į įmonės kasą nebuvo grąžinti, taip pat nebuvo pateik automobilių įsigijimo bei apmokėjimo dokumentai. Kur išleido iš įmonės gautas lėšas atsakovas nepaaiškino, skolą grąžinti žadėjo dalimis, tačiau savo pažado nevykdė.
2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovė tik po bylos iškėlimo sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri, susipažinusi su bylos medžiaga, nutarė ieškovės teises ginti kitu būdu, t. y. kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir prašant atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą. Teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje turėjo konstatuoti, kad ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, ir turėjo atsisakyti priimti ieškinį, o ne iškelti civilinę bylą. Šiuo atveju abi bylos šalys negali reikalauti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjos, turėjo žinoti, kad byla yra iškelta, pažeidus CPK normas, todėl atsakovas, būdamas sąžiningu, neturėjo didinti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovė neprieštaravo ieškovės atstovės prašymui palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau nesutiko, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlygintos. Nurodė, kad atsakovas vykdė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismo posėdžiuose buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, todėl šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Piltransa“ prašymą tenkino – paliko ieškovės ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo nenagrinėtu, priteisė atsakovui S. K. iš ieškovės UAB „Piltransa“ 874,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovės pateiktą poziciją, kad ieškovė nutarė savo civilines teises ginti, ateityje kreipiantis į darbo ginčų komisiją, konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nors terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra pasibaigęs, tačiau įstatymas numato praleisto termino atnaujinimo institutą, kuriuo, ieškovės atstovės nurodymu, šalis ir ketina pasinaudoti.
6. Teismas nurodė, kad tiek spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tiek vėlesnėje proceso stadijoje, išsamiai įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą ir pateiktus įrodymus, jis preliminariai vertino, kad egzistuoja pagrindas bylą nagrinėti tiesiogiai teisme. UAB „Piltransa“, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nenurodė, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o teismas, priimdamas teismo įsakymą, pagal įstatymą netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo; duomenys apie tai, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, paaiškėjo tik ieškovei 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikus ieškinį; skolos priteisimas yra grindžiamas trimis kasos išlaidų orderiais, kurių realų egzistavimą atsakovas ginčijo jau pateiktuose prieštaravimuose. Iškilęs ginčas, teismo manymu, turėjo būti nagrinėjamas, vadovaujantis būtent civilinės teisės normomis, nes bylos ginčo dalykas nebūtų apsiribojęs skolos priteisimu, bet taip pat būtų keliamas klausimas ir dėl sandorių (kasos išlaidų orderių) teisėtumo, o tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas Darbo ginčo komisijos kompetencijai.
7. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovė inicijavo šios bylos iškėlimą, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ne bylos šalis, o teismas sprendžia ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo klausimą, todėl nei atsakovas, nei jo atstovė negali būti laikomi atsakingais už tai, kad galimai byla buvo iškelta be teisinio pagrindo. Konstatavus, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, darytina išvada, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Piltransa“ prašo apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškinys yra priimtas nepažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti; teismui konstatavus, kad ieškinys yra priimtas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria S. K. iš ieškovės yra priteista 874,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovo atstovė tokio prašymo teismui nereiškė. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas ne ieškovo teisei realizuoti, o teisinei klaidai ištaisyti tuo atveju, kai išankstinis ginčo ne teisme nagrinėjimas yra privalomas. Ieškinį palikti nenagrinėtu minėtos teisės normos pagrindu teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu konstatuotų, kad ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, bet nepasinaudojo ir teismas tokio ieškinio negalėjo priimti.
8.2. Teismas nutartyje konstatavo, kad, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą ir pateiktus įrodymus, preliminariai vertino ir dabar vertina, kad egzistuoja pagrindas bylą nagrinėti tiesiogiai teisme. Teismui konstatavus, kad ieškinys priimtas teisėtai, negali būti teisėtas sprendimas palikti jį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrindu.
8.3. Teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tuo atveju, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. taisoma teisinė klaida, šalių patirtos išlaidos neturi būti priteisiamos. Ieškovė, mano, kad atlygintina patirtų išlaidų suma turi būti ženkliai sumažinta arba visai nepriteista tuo atveju, jeigu ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgiant į šalių išdėstytas nuomones. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas atvyko nepasiruošęs, į antrąjį (teismo) posėdį atvyko tik ieškovo atstovė, kuri paprašė palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsakovo atstovė su prašymu sutiko. Trečio (teismo) posėdžio metu, ieškovo atstovė patvirtino, jog palaiko savo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo.
9.2. Teismas jokios teisinės klaidos nepadarė. Atsakovo manymu, byla buvo teisminga Kauno apylinkės teismui, tačiau jis su ieškovės pozicija dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu sutiko. Nei atsakovas, nei jo atstovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylos nevilkino, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistos pagrįstai.
9.3. Priteistos išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Ieškovė turėjo prisiimti riziką dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro ne tik paties turėtos išlaidos, bet ir kitos šalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu
12. Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Jeigu teismas priima ieškinį ir iškelia civilinę bylą nepaisydamas nurodytų aplinkybių ar nurodytos aplinkybės nustatomos jau priėmus ieškinį, ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šioje teisės normoje numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
14. CPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
15. Individualaus darbo ginčo sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje ir apibrėžiama kaip nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys. Taigi išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
16. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas, o termino neatnaujinus, per vieną mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 str. 3 d.).
17. Darbo ginčo šalis teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, turi tuomet, kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovę UAB „Piltransa“ ir atsakovą S. K. nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2018 m. birželio mėn. 29 d. siejo darbo teisiniai santykiai, t. y. atsakovas buvo ieškovės darbuotojas (priimtas dirbti vairuotoju), su kuriuo buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovė UAB „Piltransa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. K. (buvusio savo darbuotojo) 33200,00 Eur, kurie pagal kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos buvo išduoti automobiliams pirkti.
19. Šios nutarties 15 - 17 pastraipose nurodytos teisės normos bei apeliantės ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog egzistuoja pagrindas bylą nagrinėti tiesiogiai teisme. Keliamas ginčas susijęs su darbo santykiais, kuriems nagrinėti nustatyta speciali privaloma ikiteisminė tvarka. Įstatymas nenumato termino, per kurį darbo santykių šalis gali teikti darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą terminą, todėl ieškovė UAB „Piltransa“ gali pasinaudoti šios kategorijos bylai nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.
20. Pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ji nereiškė prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu pirmosios instancijos teismui, tačiau išklausius 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovo atstovė tokį prašymą teismui pareiškė, nurodydama, jog, jos nuomone, byla nenagrinėtina teisme, nes yra darbuotojo padaryta žala įmonei. Iš 2018 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad tęsiant teismo posėdį po pertraukos ieškovo atstovė palaikė savo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagristai skundžiama 2019 m. sausio 24 d. nutartimi paliko apeliantės ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinį palikus nenagrinėtu
21. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
22. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Piltransa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš atsakovo 33200,00 Eur skolą pagal tris kasos išlaidų orderius ir 241,00 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pagal kreditorės pareiškimą priėmė teismo įsakymą. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos iš atsakovo priteisimo, kuriame nurodė aplinkybę, kad šalis siejo darbo santykiai, taip pat prie ieškinio pateikė tris kasos išlaidų orderius (2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. birželio 15 d.), kuriuose nurodyta pinigų išdavimo atsakovui paskirtis – avansas automobilių pirkimui.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytą darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutartį ir kt., t. y. įrodymus patvirtinančius tarp šalių egzistavusius darbo santykius, ieškovė pateikė tik teismui įpareigojus 2018 m. gruodžio 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Minėtus dokumentus ieškovė pateikė teismui 2018 m. gruodžio 14 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nenurodė tinkamam ginčo kvalifikavimui būtinų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, todėl ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti teismo klaidos priimant ieškinį. Šiuo atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovui jas priteisė.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, sprendžia, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes apeliantė niekaip šių teiginių nepagrindė ir jų nedetalizavo. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
26. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas prašė priteisti iš apeliantės: 80 Eur už prieštaravimų surašymą, 750 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, konsultacijas, užklausimus ir atstovavimą teisme, 44,77 Eur už vertimus, t. y. viso 874,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, maksimali atsakovui suteiktų advokato padėjėjos teisinių paslaugų kaina šioje byloje sudarytų 2 041,06 Eur (71,62 + 1790,50 + 179,04) (Rekomendacijų 8.2, 8.7 ir 8.19 p.), taip pat 44,77 Eur už vertimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atsakovui iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos (830 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio pakimo nenagrinėtu bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.