Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18968-936/2013 išnagrinėjus antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys UAB „Visual Mind“ vadovas M. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės prašymo skirti įmonės vadovui baudą už nepagrįstą antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas tenkino antstolio prašymą. Įmonės vadovas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą. Pagrindinis apelianto argumentas, kuris, jo nuomone, pateisina antstolio patvarkymo patiekti informaciją nevykdymą, yra tai, kad jis nebuvo informuotas apie tokį patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo 2012-04-03 ir 2012-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriais nuspręsta iš UAB „Visual Mind“ išieškoti 21 043,90 Lt sumą. Antstolė D. M. 2013-02-28 patvarkymu dėl informacijos pateikimo įpareigojo skolininko UAB „Visual Mind“ vadovą M. K. per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie UAB ,,Visual Mind“ priklausantį turtą, lėšas bei indėlius kredito įstaigose, taip pat duomenis apie kreditorius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas antstolės įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę iš fizinių ir juridinių asmenų gauti reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta bendra antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už šio reikalavimo nevykdymą. CPK 645 straipsnyje atskirai reglamentuota skolininko pareiga antstoliui pareikalavus pateikti informaciją apie skolininko turtą. Tiek CPK 585 straipsnyje, tiek CPK 645 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas gali skirti piniginę baudą. Skolininko pareigos pateikti antstoliui informaciją apie savo turimą turtą vykdymui įstatymas numato vienintelę išimtį, t. y. jeigu tokios pareigos negalima buvo įvykdyti dėl svarbių priežasčių (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, yra faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Taigi skolininkas (jeigu jis juridinis asmuo, tada juridinio asmens vadovas), kuris antstoliui neteikia informacijos apie savo turtinę padėtį be svarbių priežasčių, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 585, 645 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės patvarkymai priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus buvo siunčiami skolininko Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Antstolės 2013-02-28 patvarkymas dėl informacijos pateikimo pirmiausia buvo siunčiamas skolininko UAB „Visual Mind“ vadovo M. K. gyvenamosios vietos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, o vėliau, nustačius, kad M. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu, 2013-02-28 patvarkymas buvo persiųstas M. K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kuriuo dokumentas 2013-03-22 buvo įteiktas skolininko UAB „Visual Mind“ vadovo M. K. motinai (b. l. 5). Apeliantas šio aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad su motina mažai bendrauja ir ji neinformavo apelianto apie šį patvarkymą. Minėti atskirojo skundo argumentai nepanaikina skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi įstatyme imperatyviai įtvirtinta nuostata, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuo to momento, kai apelianto motina priėmė antstolės 2013-02-28 patvarkymą dėl informacijos pateikimo (t. y. 2013-03-22), apeliantas laikomas tinkamai informuotu apie pareigą įvykdyti antstolės reikalavimą pateikti informaciją. Tačiau nuo 2013-03-22 iki 2013-09-05 (antstolės atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą parengimo dienos) antstolės skolininko UAB „Visual Mind“ vadovui (apeliantui) skirtas įpareigojimas įvykdytas nebuvo. Apeliantas kartu su skundu nepateikė įrodymų, kad antstolės reikalaujamos informacijos negalėjo pateikti dėl svarbių priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą dėl piniginių sankcijų už antstolės reikalavimų nevykdymą taikymo skolininko UAB „Visual Mind“ vadovui, t. y. M. K..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens M. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį palikti nepakeistą.