- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- AS-662-829-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00320-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Kauno rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 13 d. administracinį aktą Nr. 20-65-S-803, įpareigoti Kauno AVPK išnagrinėti bei atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2013 m. vasario 13 d. prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą patenkino (b. l. 32-41).
Šalies argumentai
2013 m. liepos 18 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. prašymas dėl išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti proceso išlaidas: 1) sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį; 2) 4,15 Lt už registruoto laiško Kauno apygardos administraciniam teismui pašto paslaugų išlaidas; 3) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: a) transporto išlaidas už vykimą pareiškėjo automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Mastaičių į Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. teismo posėdį Kaune ir atgal (kuro automobiliui išlaidas) – 16,01 Lt; b) už 49 lapus popieriaus – 0,95 Lt; c) spausdintuvo „HP Laser Jet kasetės Q2612A Anpoll“ pildymo išlaidas 49 lapų spausdinimui – 1,84 Lt; d) sunaudotas 7 vnt. įmautes popieriui – 0,45 Lt; e) voko kainos išlaidas siunčiant registruotą 2013 m. balandžio 2 d. laišką Kauno apygardos administraciniam teismui – 0,36 Lt. Iš viso – 123,76 Lt išlaidų.
2013 m. liepos 30 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Kauno AVPK atsiliepimas, kuriame atsakovas prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui V. J. iš atsakovo Kauno AVPK 104,15 Lt teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmos instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalis, 45 straipsnio 1 dalį. Nustatė, jog 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina 2013 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 15). Kadangi šios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniu įrodymu, pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintas. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. registruotu paštu išsiuntė skundą teismui (b. l. 16) ir už registruoto laiško siuntimą sumokėjo 4,15 Lt (AB „Lietuvos pašto“ 2013 m. balandžio 2 d. kvitas Nr. 81047/11 (b. l. 48), todėl pareiškėjo prašoma priteisti 4,15 Lt išlaidų, patirtų siunčiant skundą teismui, suma, laikytina pagrįsta ir priteista iš atsakovo. Pareiškėjas prašė teismo priteisti 0,95 Lt patirtų išlaidų perkant popierių. Teismui pateikė 2013 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ODKN26817 ir kvitą. Teismo vertinimu, iš pateikto dokumento ir kvito nėra galimybės nustatyti, jog popierius buvo pirktas 2013 m. balandžio 2 d. pateiktam skundui surašyti, todėl tokio pobūdžio patirtų išlaidų pagrindimas nelaikytas pagrįstu. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė 0,45 Lt išlaidų perkant įmautes popieriui ir 0,36 Lt perkant voką. Šių išlaidų pagrindimui pareiškėjas teismui pateikė 2013 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ODKN26817 ir kvitą, juose nurodyta suma – 52,90 Lt (b. l. 46). Iš pateikto dokumento ir kvito nebuvo galimybės nustatyti, jog įmautės ir vokas buvo reikalingi 2013 m. balandžio 2 d. pateiktam skundui, todėl tokio pobūdžio patirtų išlaidų pagrindimas nelaikytas pagrįstu, pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog patyrė 1,84 Lt išlaidas pildant kasetę spausdintuvui „HP Laser Jet 1018 Q2612A Apoll“. Šių išlaidų pagrindimui pareiškėjas teismui pateikė 2013 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 0030156, kurios suma 135 Lt (b. l. 47). Pateiktoje sąskaitoje faktūroje nedetalizuota patirtų išlaidų suma, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.
Patirtoms transporto išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė UAB „LUKOIL Baltija“ 2013 m. birželio 19 d. kvitą Nr. 655414/468 (b. l. 48). Pažymėta, kad dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika, kurioje yra pateiktos orientacinės kontrolinės kuro sąnaudos pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011). Pareiškėjas nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.
II.
Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teigia, jog visos pareiškėjo patirtos išlaidos yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti, jog popieriaus, įmaučių, voko, spausdintuvo kasetės pildymo išlaidos buvo sunaudotos ir reikalingos 2013 m. balandžio 2 d. skundui ir procesiniams dokumentams pateikti. Reikalavimai pareiškėjui dar kitaip pagrįsti šias išlaidas nėra protingi. Teismas neigia materialųjį skundo parengimo bei padavimo teismui faktą. Teismas pažeidė ABTĮ 10, 81 ir 86 straipsnių nuostatas. Sąskaitoje AAA Nr. 0030156 išlaidų suma nedetalizuota, nes jos išrašymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek kasetės miltelių reikės sunaudoti 2013 m. balandžio 2 d. skundui ir procesiniams dokumentams, o kasetė buvo perkama 2013 m. balandžio 2 d. skundui ir procesiniams dokumentams pateikti bei kitiems skundams rengti. Reikalavimai detalizuoti šias išlaidas nėra protingi ir pagrįsti teisės aktais. Teismas nepadeda pareiškėjui įgyvendinti jo su bylinėjimosi išlaidomis susijusių procesinių teisių. Kuro išlaidos yra patikslintos ir papildomai pagrįstos patikslintame 2013 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, taigi galutinis teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai.
ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011 ir kt.) Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė transporto išlaidų ir išlaidų už popierių, įmautes, voką, spausdintuvo kasetės pildymą atlyginimo. Taigi pareiškėjas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas pagrįsdamas išlaidas už popierių (0,95 Lt už 49 lapus), voką (0,36 Lt) ir įmautes (0,45 Lt už 7 vienetus) pateikė 2013 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ODKN26817, pagal kurią matyti, jog 2013 m. sausio 15 d. pareiškėjas, be kita ko, pirko įmautes dokumentams, popierių ir vokus, bei pirkimo kvitą (b. l. 46). Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad toks išlaidų nurodymas nelaikytinas pagrįstu, kadangi nėra galimybės nustatyti, jog būtent tas įmautes, popierių ir tą voką, pirktus dar 2013 m. sausio 15 d., prieš du mėnesius iki skundo padavimo, pareiškėjas panaudojo savo skundui parengti ir paduoti būtent šioje byloje.
Dėl išlaidų už spausdinimo kasetės pildymą (1,84 Lt) pažymėtina, jog pareiškėjo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje (serija AAA Nr. 0030156) (b. l. 47) nurodyta, kad 2013 m. sausio 11 d. pareiškėjas pirko kasetės „HP Laser Jet 1018 Q2612A Apoll“ papildymą už 135 Lt, tačiau išlaidų suma, patirta pareiškėjui ruošiant (spausdinant) skundą ir kitus dokumentus šioje administracinėje byloje taip pat nėra aiški, įrodymais nepagrindžiama, kiek realiai kasetės buvo sunaudota, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad išlaidos už spausdinimo kasetės papildymą nėra pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų paskaičiavimą bei jų pagrindimą. Pareiškėjas pateikia subjektyvų savo išlaidų už kanceliarines prekes apskaičiavimą, tačiau, kaip minėta, pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad pirktas popierius bei spausdintuvo kasetės pripildymas buvo panaudoti išlaidoms dėl skundo surašymo ir padavimo būtent šioje byloje.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011).
Pareiškėjas prašydamas priteisti teismo išlaidas už transportą pateikė UAB „LUKOIL BALTIJA“ mokėjimo kvitą (b. l. 48), patvirtinantį, jog 2013 m. birželio 19 d. 16.05 val. jis pirko 18,87 l kuro (dyzelino) už 78,33 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. automobilio vidutines kuro sąnaudas patvirtinančių duomenų. Be to, teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme vyko 2013 m. birželio 19 d. nuo 14.06 val. iki 15.45 val., o UAB „LUKOIL BALTIJA“ mokėjimo kvitas (b. l. 48) patvirtina, jog pareiškėjas kuro (dyzelino) pirko 2013 m. birželio 19 d. 16.05 val., t. y. jau po teismo posėdžio. Taigi pareiškėjo pateiktas degalinės kvitas vienareikšmiškai nepatvirtinta transporto išlaidų, patirtų proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti transporto išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo, tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.