Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-293-317/2010

Teisėjas: Gintautas Kaulakis (Proceso Nr. 63-2-00018-2008) Procesinio sprendimo kategorija:

NUTARTIS

2010 m. spalio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, kaltinamajam R. Z., jo gynėjui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendžio, kuriuo R. Z. pagal LR BK 231 str. 1 d. išteisintas nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. buvo kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 231 str. 1d. t.y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-03-30 00.10 val. iki 2008-04-01 09.00 val. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00187-08 dėl neatsargaus A. J. gyvybės atėmimo metu, siekdamas nuslėpti įtariamojo G. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad neatsargaus A. J. gyvybės atėmimo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pateikė savo kraujo mėginį ikiteisminio tyrimo nenustatytam valstybės tarnautojui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, siekdamas, kad jo kraujo mėginys bus sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų pateiktas specialistui etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti kaip G. Z. kraujo mėginys, ir ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei būtų pateikta tikrovės neatitinkanti išvada, kad G. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neva blaivus. Tokiais savo veiksmais R. Z. trukdė Kaišiadorių r. apylinkės prokuratūros prokurorei, atliekančiai ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00187-08 atlikti su šios baudžiamosios bylos tyrimu susijusią, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. numatytą pareigą prokurorui - kiekvienu atveju kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, o būtent atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad G. Z. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Išteisintojo nuomone, prokurorė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų A. J. ir E. J., kurios atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje netgi nebuvo apklaustos, parodymais. Teisme šios liudytojos paaiškino, kad aplinkybės, apie kurias duoda parodymus, joms pačioms tiesiogiai nežinomos, nurodytų aplinkybių jos pačios nematė, bet jas sužinojo iš brolio Karolio. Nei kaltinimą palaikiusi prokurorė, nei kiti proceso dalyviai neprašė teismo iškviesti ir apklausti liudytoju K. J.. Be to, teismas net keletą kartų siūlė valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei pasinaudoti LR BPK 254 str. 3 d. numatyta procesine teise prašyti leisti papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinimą palaikanti prokurorė paaiškino, kad tokia savo procesine teise pasinaudoti ji nepageidauja, todėl prokurorės skunde nurodytas argumentas, jog teismas pažeidė BPK 7 str. ir 288 str. reikalavimus yra nepagrįstas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008-06-17 ir 2008-07-17 nutartimis buvo leista klausytis jo pokalbių MRT Nr. 8-612-27270 laikotarpiu nuo 2008-06-19 iki 2008-08-21. Susipažinusi su informacija, gauta kontroliuojant R. Z. telefoninius pokalbius, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė J. S., 2008-11-27 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog susipažinusi su nurodyta telekomunikacijų kontrolės metu gauta informacija prokurorė mano, kad du R. Z. pokalbiai yra susiję su jam pareikštu įtarimu ir juos reikia prijungti prie šios baudžiamosios bylos. Tuo tarpu dėl visų kitų jo telefoninių pokalbių, gautų kontroliuojant R. Z. pokalbius MRT Nr. 8-612-27270 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008-06-17 ir 2008-07-17 nutartis, prokurorė J. S. 2008-11-27 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė sunaikinti visą informaciją gautą kontroliuojant pokalbius nurodytu MRT. 2009-05-19 teismo posėdyje prokurorė pareiškė teismui, jog dėl jai nežinomų priežasčių prieš pat teismo posėdį iš Kauno apskrities VPK OVV gavo 4 (keturias) magnetines laikmenas (CD diskelius) su jo telefoniniais pokalbiais ir vadovaudamasi LR BPK 288 str. pareiškė prašymą teismui padaryti 1 (vieno) mėnesio pertrauką papildomiems įrodymams pateikti, nors ta pati prokurorė dar 2008-11-27 buvo priėmusi nutarimą sunaikinti visą informaciją, gautą kontroliuojant jo pokalbius nurodytu MRT ir po kurio priėmimo jokių ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, leidžiančių rinkti duomenis apie jo asmeninį gyvenimą klausantis jo pokalbių MRT priimta nebuvo.

Išteisintasis atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti ne bet kokie duomenys, o tik tie, kurie atitinka LR BPK 20 str. įtvirtintus įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus. LR BPK 154 str. 7 d. numato, jog dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami. Todėl pareikšdama teismui prašymą LR BPK 288 str. nustatyta tvarka leisti pateikti naujus įrodymus, nepateikė teismui protokolo, kuris leistų pagrįstai manyti, kad prokurorės gautose magnetinėse laikmenose (CD) galėtų būti informacija, susijusi su šia baudžiamąja byla ir jam pareikštu kaltinimu. Dėl to, teismas įvertinęs šias aplinkybes dar kartą pasiūlė kaltinimą palaikančiai ir nurodytą prašymą pateikusiai prokurorei pasinaudoti LR BPK 254 str. 3 d. numatyta procesine teise prašyti leisti papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinimą palaikanti prokurorė dar kartą kategoriškai atsisakė nurodyta savo procesine teise pasinaudoti, todėl teismas priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą nurodytą prokurorės prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus atmesti, kadangi pačiai prašymą pateikusiai prokurorei nėra žinomas jos gautose magnetinėse laikmenose esančių telefoninių pokalbių turinys ir ji negali patvirtinti, jog tie pokalbiai yra susiję su šia nagrinėjama baudžiamąja byla ir jai reikšmingi.

Išteisintojo teigimu, priešingai nei teigia prokurorė savo apeliaciniame skunde, teismui patenkinus minėtą prokurorės prašymą, vadovaujantis LR BPK 288 str. leisti pateikti papildomus įrodymus, esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, tai yra pačiai prašymą pateikusiai prokurorei net nežinant, ar tokie įrodymai iš viso bus gauti, būtų pažeistas ne tik LR BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimai, o taip pat atsirastų pakankamas pagrindas manyti, kad šią bylą nagrinėja šališkas teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos eismo posėdyje prokuroras prašė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti visais jame nurodytais motyvais. Išteisintasis bei jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Dėl BPK 7 str. , 20 str. 5d., 288 str. pažeidimo

Teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. 5d. reikalavimus, ne tik nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, bet ir nesuteikė prokurorui teisės pateikti kaltinimą patvirtinančius įrodymus, taip pažeisdamas LR BPK 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą bylas teisme nagrinėti laikantis rungimosi principo.

Įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme metu 2009 m. gegužės 19 d. prokuroras, vadovaudamasis BPK 288 straipsniu, paprašė leisti atliekant proceso veiksmus pateikti papildomus įrodymus bei padaryti bylos nagrinėjime teisme pertrauką. Prokuroras savo prašymą motyvavo t.y. nurodė, jog tik išvakarėse gavo laikmenas su telefoninių pokalbių įrašais.

Prieš paskelbiant bylos nagrinėjime pertrauką, prokuroras pateikė dar vieną prašymą- pridėti prie bylos keturias laikmenas su telefoninių pokalbių įrašais, tačiau teismas ir šį prašymą protokoline nutartimi atmetė.

Toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja BPK nuostatoms, kad pirmosios instancijos teisme prašymai papildyti įrodymų tyrimą, taigi ir pateikti naujus įrodymus, gali būti pareikšti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (BPK 292 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal prokuroro prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista klausytis R. Z. bei dar dviejų asmenų telefoninių pokalbių. Byloje buvo du išteisintojo telefoninių pokalbių klausymosi protokolai, o kitos laikmenos su pokalbių įrašais prokuroro nutarimu sunaikintos, kaip neturinčios ryšio su bylos tyrimu. Prokuroro 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje numatytos nenustatyto valstybės tarnautojo veikos, sukeičiant G. Z. kraujo mėginį, atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo šioje byloje. Iki tyrimų atskyrimo surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais abejose bylose, turi būti patikrinti ir įvertinti nepriklausomai nuo to, kad jie pateikiami tik teisme. Kadangi nagrinėjant byla apylinkės teisme neįvykdyta teismo pareiga išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 324 str. 5d., 6d. atliko įrodymų tyrimą, prijungė prie baudžiamosios bylos pirmos instancijos teismo netirtus duomenis t.y. prokuroro pateiktą medžiagą-laikmenas su pokalbių įrašais, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka(BPK 20 straipsnio 1 dalis) ir juos ištyrė.

Pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nevertino parodymų teisme apklaustų liudytojų A. J. bei E. J., kurios patvirtino, jog iš K. J. sužinojo, jog po nelaimingo atsitikimo medžioklės į įvykio vietą atvykęs R. Z. alkotesteriu ištyręs savo brolį G. Z. ir nustatęs jo girtumą, liepė šiam gerti kuo daugiau vandens ir vemti. Šiems parodymams patikrinti apeliacinės instancijos teismas apklausė teisme K. J., kuris patvirtino A. J. bei E. J. parodymus, kad R. Z. buvo įvykio vietoje tuoj pat po įvykio, alkotesteriu tyrė savo brolį G. Z., nustatė, kad jis išgėręs bei liepė jam gerti kuo daugiau vandens ir vemti.

Skunde nurodoma, jog teismas taip pat netyrė ir niekaip neįvertino baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių stenogramų, dėl jų nepasisakė ir priimdamas nuosprendį. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje esančios telefoninių pokalbių stenogramos R. Z. įrodomosios reikšmės byloje neturi. Apie R. Z. ir A. S. pokalbio (T.1 b.l. 137) įrodomąją reikšmę byloje nei kaltinamajame akte, nei skunde net nepasisakoma. Apie įrodomąją reikšmę stenogramos bei pokalbio tarp R. Z. ir G. Z.(T.1 b.l. 170) pasisakyta tik prokurorės baigiamojoje kalboje, motyvuojant, jog šis pokalbis rodo, jog jie buvo suderinę savo parodymus. Tačiau argumentų, kokių parodymų ir kokių aplinkybių suderinimą patvirtina stenogramose užfiksuoti parodymai, kokią reikšmę jie turi kaltinant R. Z., nei byloje nei pačiame skunde nepateikta. LR BPK 305 str. yra nurodyta, jog apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, o išteisinamajame-įrodymų įvertinimo motyvai. Kadangi aptarti įrašai įrodomosios reikšmės byloje neturėjo, tai ir teismas neprivalėjo jų vertinti bei nurodyti jų vertinimo motyvus

Akivaizdu, jog ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroro pateiktose laikmenose esantys neaišku kokių asmenų garso įrašai bei stenogramos, kuriose yra fiksuoti pokalbiai, jokios įrodomosios reikšmės byloje taip pat neturi. Jų turinys nepatvirtina kaltinamojo R. Z. kaltės padarius LR BK 231 str. numatytą veiką. Kokių asmenų pokalbiai yra fiksuoti, ir kokią konkrečią įrodomąją reikšmę jie turi, baigiamosiose kalbose nenurodė ir prokuroras.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 231 str. 1d. ir teismo išvadų prieštaravimo baudžiamosios bylos medžiagai

Pagrįsti skundo teiginiai, kad teismas nesiėmė jokių priemonių iškilusioms abejonėms pašalinti, nors suabejojo specialisto išvados patikimumu ir pagrįstumu, o LR BPK 241 str. reikalauja, jog teisėjas imtųsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

Kolegija negali sutikti ir atmeta skundo argumentą, jog teismo išvada, kad kraują galėjo pakeisti ne R. Z., o bet kuris kitas asmuo, neparemtas jokiais baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis. Akivaizdu, jog ir kaltinime R. Z. nebuvo kaltinamas tuo, jog pats pakeitė kraują. Jis kaltintas tuo, kad pateikė savo kraujo mėginį ikiteisminio tyrimo nenustatytam valstybės tarnautojui, siekdamas, jog jo kraujo mėginys būtų sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų pateiktas specialistui etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti kaip G. Z. kraujo mėginys, taip trukdydamas tyrimui. Kadangi teisme ištirtais įrodymais nebuvo patvirtinta, jog pats G. Z. pakeitė G. Z. kraują savo krauju, visiškai pagrįsta teismo išvada, kad kraują galėjo pakeisti bet kuris kitas asmuo.

Teigdamas, kad galima atmesti galimybę, jog G. Z. kraujas buvo sukeistas netyčia, dėl aplaidumo, apeliantas tokio savo teiginio nemotyvuoja ir nepateikia šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Tokie teiginiai prieštarauja ir kaltinimui, kuriame R. Z. nėra kaltinamas pats tyčia sukeitęs kraują, o tik pateikęs savo kraujo mėginį valstybės tarnautojui, kad kraujo mėginys būtų sukeistas. Pateikta teismui medžiaga nėra nustatyta, kas ir kokiu būdu pakeitė kraują, todėl negalima kategoriškai teigti, jog jis tikrai buvo pakeistas tyčia.

Kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai nevertino liudytojų A. J. ir E. J. parodymų, todėl tikrinant šių liudytojų parodymus teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju ir K. J..

Nevisiškai motyvuoti ir pagrįsti skundo teiginiai, kad kaltinime R. Z. yra nurodyta, kaip R. Z. sutrukdė baudžiamojoje byloje Nr.63-1-00187-08 ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei atlikti su šios baudžiamosios bylos tyrimu susijusią ir LR BPK 2 str. numatytą pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte yra tik nurodyta, kokiu būdu R. Z. trukdė atlikti bylos tyrimą, tačiau negalima sutikti su skundo teiginiais, jog prokurorei buvo sutrukdyta nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent atsakomybę sunkinančią aplinkybę-kad G. Z. nusikaltimo padarymą metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Akivaizdu, jog paminėta sunkinanti aplinkybė G. Z. buvo inkriminuota įrodinėjant ją kitais byloje surinktais įrodymais, todėl R. Z. inkriminuotas trukdymas prokurorei įtakos nusikaltimo tyrimui bei G. Z. veikos kvalifikavimui neturėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008-03-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.63-1-00187-08, kur neatsargiu gyvybės atėmimu A. J. buvo pareikšti įtarimai G. Z..

Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad šios bylos tyrimo metu 2008-03-30 00 val. 10 min. VŠĮ Kaišiadorių ligoninėje iš G. Z. buvo paimtas kraujas, siekiant nustatyti, ar G. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. Imant kraują gydymo įstaigoje, dalyvavo policijos darbuotojai R. I., M. Č., gydytojas G. K., slaugytojos D. K. ir N. R., sanitarė I. B.. Kraują iš G. Z. į taip vadinamą vakutainerį paėmė N. R., kuri, matant policijos pareigūnams, jį užantspaudavo ir perdavė minėtiems policijos pareigūnams. Šie G. Z. pristatė į Kaišiadorių rajono PK, o G. Z. kraują vakutaineryje perdavė Kaišaidorių r. PK budėjusiam budėtojui- V. B.. Šis patvirtino, kad jam buvo perduotas vokas su vakutaineryje esančiu G. Z. krauju ir jis kraują padėjo į budėtojų dalyje specialioje rakinamoje patalpoje esantį šaldytuvą, prie kurio išskyrus budėtoją ir jo padėjėją patekti negali jokie pašaliniai žmonės. Nuo 2008-03-30 8.00 val. Kaišiadorių r. PK budėtoją V. B. pakeitęs budėtojas V. M. patvirtino, jog perėmęs budėjimą jis perėmė ir šaldytuve laikomą voką su G. Z. kraujo mėginiu, o į patalpą, kurioje buvo saugomas G. Z. kraujo mėginys, niekas iš pašalinių patekti negalėjo. Nuo 2008-03-31 8.00 val. iki 2008-04-01 8.00 val. Kaišiadorių r. PK budėjęs budėtojas I. B. paaiškino, jog jis pakeitė budėtoją V. M. ir budėjo kartu su padėjėju D. K., kuris, kaip ir I. B. patvirtino, jog per jų budėjimą G. Z. kraujo mėginiai niekam išduoti nebuvo, o į mėginių saugojimo patalpą niekas iš pašalinių patekti negalėjo. Iš I. B. budėjimą 2008-04-01 8.00 val. perėmęs budėtojas T. A., budėjęs kartu su padėjėju E. B.. Šie kraujo mėginius radėtame pat specialioje patalpoje esančiame šaldytuve, į kurią be jų negalėjo patekti jokie pašaliniai asmenys. Tą pačią dieną apie 9.00 val. G. Z. kraujo mėginį budėtojo padėjėjas E. B. kartu su kitais kraujo mėginiais perdavė policininkui D. S., kuris juos pristatė į MRU TMI Kauno skyrių J. G., kuri kraujo mėginį užregistravo ir perdavė juos tirti N.K. A. bei V. M., kurie mėgini ištyrė ir jame alkoholio nerado.

Nei vienas iš nurodytų asmenų nenurodė, kad kuris jų būtų sukeitęs G. Z. kraujo mėginį su kokio tai kito asmens kraujo mėginiu, kuris vėliau buvo pateiktas specialistams ir ištirtas kaip G. Z. kraujo mėginys.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, kuriam, anot kaltinimo, R. Z. pateikė savo kraujo mėginį.

Iš specialisto išvados Nr. S 201/08 (01) matyti, jog pateikti lyginamajam tyrimui 2008-03-30 paimtas ir mėgintuvėlyje su užrašu „Z. G. 1972 0.10 T-A 2512 2950/08 TA 1166 01515/08" pateiktas kraujas bei kraujas 2008-04-08 paimtas iš G. Z. piršto, nepriklauso vienam ir tam pačiam asmeniui (I t. b.l. 14-18).

Specialisto išvada Nr. S 362/08 (01) patvirtina, jog kraujas paimtas 2008-03-30 00.10 val. ir tyrimui pateiktas mėgintuvėlyje (specialisto išvados Nr. S 201/08 (01) 2 obj.) priklauso R. Z. su 99.999999999999999 % tikimybe (I t. b.l. 22-27).

Būtent paminėtos specialistų išvados ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kraujas pateiktas specialistams mėgintuvėlyje su užrašu „Z. G. 1972 0.10 T-A 2512 2950/08 TA 1166 01515/08" ir kuris tariamai buvo paimtas 2008-03-30 iš G. Z., buvo R. Z. kraujas. Tokia išvada apylinkės teismas neturėjo abejoti ir pripažinti ją tik tikėtina dėl to, jog kraujo priklausomybė nustatyta ne 100 %, o tik 99.999999999999999 % tikimybe. Kolegija nemato pagrindo netikėti ir kaltinime nurodyta aplinkybe, kad paminėtas kraujas buvo ne G. Z. o R. Z., nes aukščiau aptarta specialisto išvada Nr. S 201/08 (01) nekelia abejonių, jog specialistams buvo pateiktas ir buvo ištirtas ne G. Z. kraujas, o R. Z. kraujas. Tai leidžia daryti išvadą, jog 2008-03-30 iš G. Z. paimtas kraujas buvo sukeistas su iš R. Z. paimtu kraujo mėginiu.

Apie tai, kad G. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio ir apie tai tikrai žinojo R. Z., patvirtino tik teisme apklaustos A. J. ir E. J., bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas žuvusiojo A. J. sūnus K. J., parodęs, jog matė, kaip tuoj po įvykio atvykęs į žūties vietą R. Z. alkotesteriu tikrino savo brolio G. Z. girtumą, ir, matydamas, jog šis neblaivus, liepė jam gerti vandenį bei vemti.

Liudytojos A. J. bei E. J. tvirtino, kad apie šią aplinkybę jos sužinojo iš K. J.. Gi teisme apklaustas liudytojas Algis A. G., atvykęs į A. J. žūties vietą kartu su G. Z. ir ten pat matęs jo sūnų K. J., šio nurodytų faktų nepatvirtino ir nurodė, jog jis nematęs, kad R. Z. įvykio vietoje būtų matavęs alkotesteriu savo brolio girtumą bei liepęs jam gerti vandenį ir vemti, nematęs, kad G. Z. buvo neblaivus. Taigi, tik K. J. patvirtino matęs aukščiau aptartas aplinkybes, o A. J. ir E. J. apie jo nurodytas aplinkybes girdėjo tik iš K. J.. Šio liudytojo parodymus paneigė tiek kaltinamasis R. Z., tiek ir nesuinteresuotas byloje liudytojas A.A. G.. Kitų tai patvirtinančių įrodymų nei tyrimo metu nei teisme nebuvo nustatyta. Kolegija daro išvadą, jog K. J. parodymai nėra pakankami prokuroro skunde padarytoms išvadoms, kad kaltinamajam R. Z. buvo žinoma apie jo brolio girtumą, kad jis jį patikrino dar įvykio vietoje ir, kad tokie jo veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti į trukdymą ikiteisminio tyrimo metu nustatyti visas su įvykiu susijusias aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2007), jog BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas bet kokiu būdu trukdė bylos tyrimą ar nagrinėjimą. Trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek ir pasyvūs veiksmai(reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan) Kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką paprastai atsispindi jo nusikalstamoje veikoje per objektyviuosius jos požymius, nusikaltimo padarymo būdą, jo priemones, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo metu ir po nusikaltimo ir pan. Tačiau trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai.

Teismas, vertindamas vieną ar kitą kaltinamo asmens elgesį, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė LR BK 231 str. 1d. nurodyti subjektai, bet ir įvykio kontekstą. Tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą bei tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog jis trukdo vykdyti bylos tyrimą ir norėtų taip veikti.

Pagal LR BK 231 str. 1d. atsako tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir kitiems šiame BK straipsnyje išvardintiems asmenims atlikti su bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Taigi, šio straipsnio dispozicijoje nenumatytas koks nors konkretus trukdymo būdas. Iš to seka, kad trukdymas atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį, kliudantį LR BK 231 str. nurodytiems subjektams jas atlikti. Kad atsirastų atsakomybė pagal LR BK 231 str., kaltininkas turi suvokti, kad jis trukdo atlikti apibrėžtas šiame straipsnyje paminėtų asmenų pareigas, turėdamas bet kokį tikslą ar motyvą. Taigi svarbu nustatyti kaltininko tyčią, t.y. suvokimą, jog jis trukdo atlikti pareigas, susijusias su bylos tyrimu ar jos nagrinėjimu.

R. Z. kaltinamajame akte kaltintas tuo, kad ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei trukdė atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusią ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. numatytą pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, t.y. siekdamas nuslėpti G. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pateikė savo kraujo mėginį ikiteisminio tyrimo nenustatytam valstybės tarnautojui, siekdamas, kad jo kraujo mėginys bus sukeistas su G. Z. kraujo mėginiu ir būtų pateiktas specialistui etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti kaip G. Z. kraujo mėginys, ir, kad ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokurorei būtų pateikta tikrovės neatitinkanti išvada, kad G. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neva blaivus.

Teisme ištirti įrodymai patvirtina tik tai, kad specialistams mėgintuvėlyje su užrašu „Z. G. 1972 0.10 T-A 2512 2950/08 TA 1166 01515/08" buvo pateiktas ir buvo ištirtas ne G. Z. kraujas, o R. Z. kraujas, kas iš tikrųjų liudija, jog 2008-03-30 iš G. Z. paimtas kraujas buvo sukeistas su iš R. Z. paimtu kraujo mėginiu.

Tiek tyrimo metu surinktais, tiek ir teisme ištirtais įrodymais nebuvo nustatytos itin svarbios aplinkybės - kada, kur, kas ir kokiu tikslu bei kokiomis aplinkybėmis iš R. Z. paėmė jo kraujo mėginį. Kaltinamasis, neigdamas faktą, kad jis pats davė kraują, naudojasi įstatymo jam suteikta galimybe neliudyti prieš save ar kitą jam artimą asmenį. Nėra pateikta faktinių duomenų, kad R. Z. savo kraują kažkam tai davė iš anksto siekdamas, jog juo vėliau būtų pakeistas jo brolio kraujas. Tik prielaidomis grįsti kaltinimo teiginiai, jog jis davė kraują turėdamas tikslą trukdyti ikiteisminiam tyrimui: kad jis jį pateikė ne kokiam kitam asmeniui, o būtent valstybės tarnautojui bei, kad šis kraujas buvo pateiktas valstybės tarnautojui tikslu jį sukeisti su G. Z. krauju bei pateikti specialistams tirti kaip G. Z. kraują. Kaltinimas R. Z. yra pagrįstas ne konkrečiais ir neginčijamais faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Tokių neginčijamų faktinių duomenų prokurorė nenurodė ir apeliaciniame skunde, jų nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl kolegija nemato įstatyminio pagrindo konstatuoti, jog R. Z. padarė LR BK 231 str. 1d. numatytos veikos požymių turinčią nusikalstamą veiką bei daro išvadą, jog R. Z. išteisintas pagrįstai, nes jo veiksmuose nenustatyta veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Net ir darant prielaidą, kad R. Z. siekė visų kaltinime nurodytų tikslų ir įvykdė jame nurodytus veiksmus, faktinių įvykio aplinkybių analizė rodo, kad jo veiksmai dėl nepakankamo pavojingumo ir atitinkamos konkrečios tyčios nebuvimo neturėjo būti kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį kaip trukdymas bylos tyrimui. Jis kaltintas tuo, jog trukdė atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. numatytą pareigą prokurorui - kiekvienu atveju kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kaltinime minimas kraujo sukeitimas ne tik kad nesutrukdė bylos tyrimui bei nusikalstamos veikos atskleidimui, bet jam ir netrukdė, nes G. Z. nuo pat jo pradžios prisipažino dėl neatsargumo mirtinai sužalojęs A. J., pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinime nurodyti R. Z. veiksmai negalėjo trukdyti šių aplinkybių nustatymui. R. Z. veiksmai galėjo turėti įtakos tik nusikaltimo padarymo teisinėms pasekmėms. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė-apsvaigimas nuo alkoholio teisme būtų pripažinta sunkinančia, ji būtų galėjusi turėti reikšmės ne bylos tyrimui, o bausmės paskyrimui, jos rūšiai ar dydžiui. Gi šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog LR BK 60 str. 1d. 9p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėjo reikšmės G. Z. iškeltos bylos tyrimui ir net teisingumo įgyvendinimui joje, nes pateiktais duomenimis G. Z. LR BK 38 str. numatytais pagrindais byla nutraukta.

Dėl visų aptartų motyvų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti R. Z. yra pagrįstas ir teisėtas, nes jo veiksmuose nėra LR BK 231 str.1d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Tačiau, apylinkės teismas išteisindamas R. Z., nurodė išteisinimo pagrindą, kurio nenumato baudžiamojo proceso kodeksas. LR BPK 303 str. 5d. yra numatyti tik du išteisinimo pagrindai-išteisinimas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Išteisindamas R. Z., teismas vadovavosi ir netinkamu įstatymu t.y. LR BPK 3 str. 1d. 1p., numatančiu ne išteisinimo pagrindus, o aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 3p., 328 str. 3p., 4p. kolegija

nutarė:

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendį, pakeičiant šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą R. Z. išteisinimo pagrindą į LR BPK 303 str. 5d. 1p. numatytą išteisinimo pagrindą, kad R. Z. išteisintas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.