Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas yra gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas neįvertino fakto, kad butas atsakovei priklauso ne asmeninės nuosavybės, bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu A. R., kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Taigi priteisdamas skolą tik iš atsakovės, teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog valstybinėje žemėje už valstybės lėšas įrengti nuotekų tinklai nepriklauso daugiabučio namo bendraturčiams nuosavybės teise. Teismas nesiaiškino, ar lauko nuotekų tinklai buvo įtraukti į atsakovės buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai, kad galėtų būti perduoti atsakovei buvo privatizavimo sutartimi. Taip pat nesiaiškino, ar nuotekų tinklai buvo įtraukti į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, kad galėtų būti privatizuojami Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo tvarka. Jeigu ginčo nuotekų tinklai, už valstybės lėšas įrengti valstybinėje žemėje, nebuvo privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, jie išliko valstybės nuosavybe. Tačiau teismo išvados šiuo klausimu grindžiamos tik prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis.

3. Ginčo nuotekų tinklai neįeina į pagrindinio daikto sudėtį ir gali egzistuoti savarankiškai, todėl negali būti laikomi esmine daugiabučio gyvenamojo namo dalimi. Inžineriniai tinklai, atsakovės nuomone, kure įrengti ne pastato viduje, o išorėje, nėra ir negali būti laikomi bendrąja inžinerine daugiabučio namo įranga pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galėjo būti konstatuota, kad lauke esantys nuotekų tinklai priklauso namo bendraturčiams, o ne Vilniaus miesto savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui UAB „Vilniaus vandenys“. Šio fakto negalima nustatyta, kadangi iki šiol ieškovas nėra sudaręs administruojamo turto aprašo.

4. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis ir ieškovo pateiktu kažkokios sutarties priedu, pagal kurį kažkoks „abonentas“ (tikėtina – ieškovas) eksploatuoja nuotekų tinklus nuo ginčo daugiabučio namo iki šulinio Nr. 44. Rengiant apeliacinį skundą, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja R. K. informavo atsakovę, kad be ginčo daugiabučio namo gyventojų žinios ir sutikimo lauko nuotekų tinklų priežiūros atsakomybės ribas nustatė ieškovas ir UAB „Vilniaus vandenys“, pasirašydami minėtą planą, tačiau nesudarydami jokios eksploatacijos sutarties. Atsakovė pabrėžia, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ginčo nuotekų vamzdynas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir (ar) UAB „Vilniaus vandenys“, kurie ir yra tinkami atsakovai šioje byloje.

5. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį būtent ginčo daugiabučio namo butuose įrengti vandens apskaitos prietaisai yra vandens tiekimo ir vartojimo ir nuotekų šalinimo atsakomybės riba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

2013 m. balandžio 25 d. atsakovė teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo bei naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti ir atsižvelgti į juos sprendžiant atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pateiktų papildomų rašytinių įrodymų matyti, kad juos atsakovė gavo jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jų turinys yra susijęs su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos naujus įrodymus priima į bylą.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės apimtimi bei teismo sprendimo įtakos buto bendrasavininko, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, teisėms ir pareigoms santykyje su ieškovu.

Nustatyta, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. 2011 m. liepos 25 d. AB „City Service“ nustatė, jog yra deformuota nuotekų vamzdžio dalis, einanti nuo gyvenamojo namo sienos iki artimiausio šulinio (b. l. 66). Šios vamzdžio dalies keitimo darbus pagal AB „City Service“ užsakymą skubos tvarka 2011 m. liepos 25 d. atliko UAB „Tikresta“ (b. l. 73). Bendra darbų kaina – 3 395,22 Lt (b. l. 74). Šiuos darbus AB „City Service“ ieškovui atliktų darbų priėmimo aktu Nr. K-V11-080918P perdavė 2011 m. spalio mėn. (b. l. 62).

Ieškovo veiklą prižiūrint daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau ir Nuostatai). Nuostatų 5.2. punkte nustatyta, kad ieškovas vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą. Nustatęs ar gavęs informaciją apie statinio, jo konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos būklę, įvykus avarijai, ieškovas turi pareigą skubiai imtis priemonių avarinei būklei likviduoti, gyventojų ir praeivių saugumui užtikrinti ar apsaugoti žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių (Nuostatų 7.3. punktas). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Rekomenduotino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto remonto darbų organizavimo tvarkos aprašo 2.1. punktą avarijos likvidavimo darbai atliekami nedelsiant, t.y. iš anksto nederinant su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais. Išdėstytas teisinis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo reglamentavimas suponuoja, jog ieškovas, nustatęs administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų avarijas, privalo nedelsdamas organizuoti jų likvidavimo darbus.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, jog bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos <...> tinklai, <...>, vamzdynai ir angos, <...> ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtinto Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu laikoma nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienos).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto avarijos likvidavimo darbus, t.y. vykdė jam teisės norminių aktų nustatytas pareigas (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog buvo keičiamas nuotekų vamzdžio dalis, einanti nuo įsijungimo į namo nuotekų tinklo stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienas. Šį faktą patvirtina tiek AB „City Service“ 2011 m. liepos 25 d. defektinis aktas, tiek ieškovo pateikti Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų brėžiniai, tiek apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas. Pastebėtina, kad keisto nuotekų vamzdžio priklausimą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams patvirtina ir apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Vandentiekio ir nuotekų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. raštas Nr. A51-27715-(3.3.10.1.-EM4) „Dėl sutarties pateikimo“ bei jau minėtas UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistema yra laikomi nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos, konstatuotina, kad apeliantė, kaip minėto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi prievolę apmokėti proporcingai savo daliai nuotekų vamzdžio remonto išlaidas. Apeliantės deklaratyvus nesutikimas su ieškovo patirtų nuotekų vamzdžio remonto išlaidų dydžiu nėra pagrindas apeliantę atleisti nuo jos įstatyminės pareigos vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė taipogi teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl jos sutuoktinio, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nes ginčo butas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės nuosavybės faktas nėra išviešintas (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), tačiau butas yra registruotas kaip šeimos turtas. CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3 K-3-482/2008). Nagrinėjamu atveju prievolė apmokėti ieškovo išlaidas nuotekų vamzdžio remontui kyla įstatymo pagrindu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tačiau ji neabejotinai yra susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu. Taigi apeliantė ir jos sutuoktinis santykyje su ieškovu yra solidarūs skolininkai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.6 straipsnio 1 dalis). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Įstatymas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis). CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Taigi bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė savo procesine teise reikalauti įtraukti į bylą sutuoktinį nesinaudojo. Faktas, jog ieškinys buvo pareikštas tik apeliantei, kaip vienai iš solidarių bendraskolių, nereiškia, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytos ar panaikintos teisės ar pareigos į bylą neįtraukto apeliantės sutuoktinio, arba kitaip pakeista jo teisinė padėtis (CK 6.14 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis) nenustatyta.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės priteisiama 242 Lt (b. l. 138-139) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. R. ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.