- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-978-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00233-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- D. J., G. D., A. P.
- Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-978-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00233-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei, civilinėje byloje Nr. e2-1494-254/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims D. J., G. D., A. P., advokatui J. K., antstoliui R. S., Jungtinių Tautų Organizacijai, dėl faktų nustatymo ir daiktinių teisių sugrąžinimo bei vaiko teisių gynybos, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame išdėstė šiuos reikalavimus: 1.1. įpareigoti atsakovę advokatę D. J. pateikti įrodymus, kad trečiasis asmuo G. B. jai raštu yra atsakęs, kad jis pats saugo ieškovės daiktus ir yra pasiruošęs juos grąžinti; 1.2. įpareigoti antstolį R. S. pateikti 2017 m. kovo 10 d. iškeldinimo vaizdo medžiagą; 1.3. patraukti atsakovą ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. B. ir antstolį R. S. baudžiamojon atsakomybėn, kaip vagis; 1.4. įpareigoti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, G. B. atiduoti ieškovei jos pagal apmokėtas sąskaitas faktūras 156 medžius, 600 kv. m trinkelių, kaltinius vartus, dvejas „šarvo“ duris, raudonmedžio laiptus, fontaną, namo apšiltinimą su stogo pakalimais, stiklo plieno balkonus; 1.5. įpareigoti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pilnai apmokėti ieškovės žyminį mokestį; 1.6. pripažinti, kad visi ieškovės šeimos daiktai ir namo kilnojamoji įrangą turi būti jai sugrąžinti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. neteisėto valdymo; 1.7. priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. po 1 000 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis už ieškovės daiktus, kuriais jis naudojosi panaudos pagrindu; 1.8. jeigu paaiškės, kad atsakovė fantazavo apie tai, ką jai esą raštu parašė G. B. – iškelti atsakovei drausmės bylą ir taikyti drausminę atsakomybę. 2. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą vindikacinį ieškinį dėl faktų nustatymo ir daiktinių teisių sugrąžinimo bei vaiko teisių gynybos ir prašė nustatyti šiuos faktus: 2.1. įpareigoti trečiąjį asmenį advokatę D. J. pateikti įrodymus, kad G. B. jai yra raštu atsakęs, jog jis pats saugo ieškovės daiktus ir yra pasiruošęs juos sugrąžinti; 2.2. įpareigoti atsakovą G. D. atvykti į teismą ir pateikti įrodymus, kad jis yra nesusijęs su ieškovės daiktų saugojimu, kaip tai jis teigia 2020 m. balandžio 11 d. SMS telefonu (duomenys neskelbtini); 2.3. įpareigoti trečią asmenį antstolį R. S. pateikti 2017 m. kovo 10 d. iškeldinimo vaizdo medžiagą ir paaiškinti, kodėl jis raštu teigia, kad ieškovės daiktus saugo G. D. (duomenys neskelbtini). 3. Ieškovė vindikaciniu ieškiniu taip pat reikalavo sugrąžinti jai daiktines teises ir: 3.1. įpareigoti G. B. pripažinti, kad ieškovei pagal apmokėtas sąskaitas faktūras priklauso ir jo žemėje auga 156 jos ten pasodinti savo sąskaita medžiai, yra paklota ir apmokėta jos vardu 600 kv. m trinkelių, stovi jos pilnai apmokėti kaltiniai vartai ir dveji kaltiniai varteliai, dveji mechaniškai pakeliami garažo vartai ir jos fontanas, o jo name yra jos apmokėtos dvejos „šarvo“ durys, jos vardu įrengti raudonmedžio laiptai, sudėtas geltonas namo apšiltinimas su stogo pakalimais, taip pat jos apmokėti stiklo plieno balkonai. Prašo teismo pateikti atsakovui G. B. reikalavimą, kad visi ieškovės šeimos daiktai ir namo kilnojamoji įranga turi būti jai sugrąžinti iš jo namo ir žemės natūra tokio stovio kokio jie buvo 2017 m. kovo 10 d. 3.2. dėl ligos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis), nes neturi pajamų ir iš ko mokėti, turi sveikatos sutrikimų, serga, yra izoliuota ir gali komunikuoti su teismu tik per EPP. Nesupranta pagal kokius paskaičiavimus teisėja nustatė sumokėti 3 503 Eur žyminį mokestį, kai šis vindikacinis ieškinys anksčiau vertintas tik 137 Lt, o dabar neatranda jo įkainių, tad prašo teismo perskaičiuoti žyminio mokesčio kainą ir arba ją atidėti arba suteikti galimybę sumokėti į pabaigą, kai ieškovė atgaus savo daiktus ir galės mažiau leisti lėšų dukters ir kitų vaikų išgyvenimui būtiniems daiktams, nes jokių pinigų atsakovas vis tiek neturi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino. 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovei buvo išaiškinta, jog tretieji asmenys byloje dalyvauja, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, o ieškinio reikalavimai gali būti nukreipti tik į atsakovais byloje patrauktus asmenis, tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje ne tik kad nenurodė, kokią įtaką priimtas teismo sprendimas gali turėti pradiniame ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims, jų nepašalino iš ieškinio, bet dar papildomai trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė A. P., advokatą J. K., prašo teismo įpareigoti trečiuosius asmenis pateikti įrodymus ir reikalauja jų pagrindu nustatyti ieškovės reikalavime nurodytus faktus. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus formuluoja ieškinyje po kelis kartus ir nenuosekliai, nesilaiko CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų. 6. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimus nustatyti faktus, įpareigoti atsakovą pripažinti faktus – aplinkybes bei remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimai nustatyti faktus, įpareigoti atsakovą pripažinti faktus, pareikalauti iš jo tam tikros daiktų kokybės yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir vertintini kaip ieškinio atsakovui G. B. faktinis pagrindas, todėl šie patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini teisme. 7. Teismas nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo reikalavimą sugrąžinti jai 212 kilnojamus daiktus, kuriuos 2017 m. kovo 10 d. aprašė antstolis R. S. ir pridėjo 2017 m. kovo 10 d. Turto aprašą, tačiau jame nėra nurodyta aprašytų daiktų vertė. Nustatė, kad pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad žyminį mokestį teismas turi nustatyti pagal 337 000 Eur sumą, nes jos minima įranga yra verta pagal rinkos kainas 137 000 Eur, o asmeninai daiktai dar 200 000 Eur. Teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje nustatė ieškovei terminą sumokėti 3 503 Eur žyminį mokestį pagal ieškovės nurodytą išreikalaujamo turto vertę, tačiau ieškovė šio žyminio mokesčio nesumokėjo, prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti. Nurodė, kad ieškovei V. F. ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi 0 Eur pajamų, turi sveikatos sutrikimų ir pateikė Imperatoriškojo koledžo sveikatos centro 2018 m. kovo 23 d. pažymą apie sveiktos būklę. Ieškovei, reiškiant teisme iš esmės tapataus turinio ieškinius, buvo ne kartą išaiškinta, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių ir kitokio pobūdžio pajamų. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijų, pateiktų Mokesčių inspekcijai ir šios patikrintų, kitų dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovės prie patikslinto ieškinio pridėta 2018 m. kovo 23 d. pažyma apie sveiktos būklę nepatvirtina jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo atidėjimo. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja ne su asmens sveikatos būkle, o su jo turtine padėtimi. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo ieškovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti. 8. Teismas konstatavo, kad nepašalinti ieškinio turinio trūkumai, ieškinio neapmokėjimas žyminiu mokesčiu, sudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir grąžinti ieškinį nagrinėti iš esmės pagal vindikacinio ieškinio reikalavimus. Vindikacinio ieškinio kainą prašo nurodyti litais – prašys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kad sumokėtų, nes tikrai yra atleista nuo žyminio mokesčio, nes visas turtas areštuotas antstolio R. S.. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). 13. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą. 14. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kitų nustatytų trūkumų, įpareigojęs V. F. patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, išaiškindamas, kad ieškinio reikalavimai gali būti nukreipiami tik į atsakovais byloje patrauktus asmenis, taip pat atkreipęs dėmesį, kad ieškovė, pareiškusi aštuonis reikalavimus skirtingiems asmenims, privalo aiškiai nurodyti kiekvieno reikalavimo faktines aplinkybes, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą, pateikti išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, sumokėti žyminį ir t. t. 15. Nepaisant to, kaip patvirtina bylos duomenys (teismui pateiktas patikslintas ieškinys), ieškovė paminėtų trūkumų nepašalino. Ieškovė ne tik nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties, ignoruodama pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, kad ieškinio reikalavimai gali būti nukreipti tik į atsakovais patrauktus asmenis, bet, teikdama patikslintą ieškinį, papildomai įtraukė daugiau trečiųjų asmenų, reikalaudama įpareigoti juos pateikti įrodymus, paaiškinimus, pripažinti faktus ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiaisiais asmenimis gali būti patraukiami tik tie dalyviai (asmenys), kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Tuo tarpu apeliantė net ir patikslintame ieškinyje, nepaisydama teismo išaiškinimo, nepagrindė, kokią įtaką priimtas teismo sprendimas gali turėti kiekvienam iš jos ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų. 16. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovės reikalavimai suformuluoti ydingai, t. y. jau minėti reikalavimai įpareigoti pateikti įrodymus, paaiškinimus, pripažinti faktus, įpareigoti atsakovą pripažinti, kad ieškovei priklauso tam tikri daiktai ir pan. nėra ir negali būti nagrinėtini teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad paminėti ieškovės reikalavimai yra labiau susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir galėtų būti vertinami kaip ieškinio atsakovui faktinis pagrindas. Be to, kaip minėta, ieškovės pareiga tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus yra susijusi ne tik su kitos proceso šalies (atsakovo) galimybėmis atsikirsti, tačiau ir su teismo galutinio sprendimo priėmimu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi atitikti pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, ji turi būti išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų, padarytų išnagrinėjus ginčą. Vadinasi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas atitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimus. 17. Šiuo atveju pareiškėjos V. F. pateiktas ieškinys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neatitiko aukščiau paminėtų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kurių ieškovė nepašalino net ir teikdama patikslintą ieškinį, dėl ko teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) laikė nepaduotu ir grąžino. 18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad apeliantei tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose jau ne kartą buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jos procesiniai dokumentai. Nepaisant to, apeliantė, nesilaikydama CPK nuostatų bei ignoruodama teismų išaiškinimus, ir toliau teikia ieškinius, neatitinkančius nei bendrųjų, nei specialiųjų tokiems procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų, nesumoka žyminio mokesčio, o prašydama atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą – neteikia jokių savo prastą turtinę (finansinę) padėtį pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismui V. F. nurodė, kad turi 0 Eur pajamų bei pateikė pažymą apie sveikatos būklę, nors tiek skundžiamoje, tiek ir ankstesnėse teismų nutartyse ieškovei ne kartą buvo išaiškinta, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja ne su asmens sveikatos būkle, o su jo turtine padėtimi, kartu išaiškinant kokie konkrečiai duomenys teismui turėtų būti pateikti. Nepaisant to, apeliantė šiuos teismų išaiškinimus ignoruoja ir toliau neteikia teismui tinkamų savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. 19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės V. F. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Rasa Gudžiūnienė