Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Z. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. Z. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes pilnai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams 11 (vienuolikai) dienų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekantiems bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje elgesio taisyklių 5.4 papunkčiu turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2021 m. vasario 13 d. nuo 11 val. iki 12 val. buvo išleistas apsipirkti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2021 m. vasario 13 d. 12 val. negrįžo į įkalinimo vietą, 2021 m. vasario 13 d. apie 18.40 val. buvo surastas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tvarkos valdybos (duomenys neskelbtini) kuopos pareigūnų (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. Z. anksčiau teistas septyniolika kartų, šią nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatlikęs ankstesnės bausmės, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir sprendė, jog skirtina laisvės atėmimo bausmę mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

3. R. Z. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendį, prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailisi, teigia, jog šiuo metu ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės bausmę jau yra atlikęs, dirba, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtosios bausmės individualizavimu, prašydamas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo R. Z. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu R. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad R. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad R. Z. nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nusikaltimo recidyvo pirmosios instancijos teismas nepripažino R. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Vis tik, vertintina, jog nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta teisingai.

9. R. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis šiuo metu legaliai įsidarbinęs ir išėjęs į laisvę taip pat planuoja toliau dirbti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su darbiniais nuteistojo santykiais nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti teisinės padėties švelninimą. Surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybė, nėra teigiama bei paneigia galimybę mažinti paskirtą bausmę ar skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas R. Z. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas septyniolika kartų, tačiau akivaizdu, kad taikytos griežčiausios bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kas iš esmės parodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų R. Z. nededa iki šiol. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. Z. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės atlikimo metu. R. Z. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau vieną kartą nuteistasis yra baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas nebuvo. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. Z. ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės atlikimo metu daro naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti R. Z., už jo padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus kitą bausmės rūšį, ar sumažinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės pažymėtina, kad nustačius R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl esminių jam kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu buvo pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

10. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nes R. Z. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą, Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo R. Z. asmenybės pavojingumą. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti R. Z. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. Z. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiai laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba asmeniui, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas ir nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021; 2K‑51‑788/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtas laisvės atėmimo bausmę, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 7 (septynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis R. Z. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, galimybės susipažinti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl išlaidų priteisimo jis neturėjo. Be kita ko, byloje nėra duomenų ir apie tai, kokia yra nuteistojo R. Z. turtinė padėtis. Iš bylos duomenų matyti tik tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis nors ir dirbo, tačiau nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. Z. ne kartą yra teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų veikų darymą, be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą priteisimas ir finansiniai sunkumai gali sąlygoti jo nusikalstamą elgesį, išlaidų priteisimas tik dar labiau pablogintų jo turtinę padėti ar net paskatintų vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. Z. atmestinas.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš R. Z. valstybės naudai 135,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 28 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-4643.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.