Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo sutuoktiniui, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui L. A. (trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja AB DnB NORD bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės J. A. ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo L. A. kaltės, nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, jog atsakovas neturi teikti ieškovei išlaikymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. A. ir atsakovas L. A. susituokė 1983-06-04, santuokoje gimė dvi dukros, kurios yra pilnametės. Ieškovė 2009-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad su atsakovu nebeveda bendro ūkio, gyvena skirtinguose kambariuose jau kelerius metus. Ieškovė reikalavimą grindė CK 3.60 str. 3 d., kuri numato sutuoktinio kaltės prezumpciją, ir teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja (atsakovas vartojo smurtą). Taip pat ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, barnių. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė byloje neįrodė fakto, su kuriuo siejo atsakovo kaltės prezumpciją, t. y. atsakovo žiauraus elgesio, atsakovo vartoto smurto. Ieškovė pateikė įdėtinius lapus į ambulatorinę kortelę, kuriuose nurodyta, kad 1992-11-16 ieškovė gydytojui sakė, jog vyras namuose sudaužė durų stiklą ir šukės sužalojo jos veidą, 1997-11-18 įrašyta, kad dužo stiklas ir sužeidė ieškovės veidą (b. l. 78). Jokių kitų įrodymų ieškovė apie atsakovo smurtą ar kitokį žiaurų elgesį nepateikė. Pateiktuose įrodymuose informacija įrašyta iš ieškovės žodžių, be to, įvykiai yra tokie seni, kad akivaizdu, jog jie nėra susiję su šeimos iširimu ieškovės nurodytu laikotarpiu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo alkoholio vartojimu ir dėl to šeimoje kylančiais konfliktais, barniais, yra pagrįstos įrodymais, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, jog sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytas aplinkybes apie tai, kad buvo stokojama lojalumo, nebuvo rūpinamasi vienas kitu, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes įvertinus abiejų šalių nurodytas aplinkybes apie tarp jų kylančius konfliktus, konfliktų priežastis matyti, kad pagrindinė konfliktų priežastis yra tai, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad savo problemą dėl alkoholio pripažįsta (b. l. 112). Atsakovas taip pat nurodė, kad „ieškovei negerai su nervais“, ji sukelia konfliktus, „šaukia ant jo, šokinėja prieš jį su peiliu“, tačiau konkrečiai nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškovė konfliktuoja. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad kai ieškovė vos pajaučia alkoholio kvapą, iškviečia policiją, 2009-10-13 buvo kviesta policija, nes ieškovė pajautė, kad atsakovas yra išgėręs (b. l. 139), darytina išvada, kad konfliktų priežastis yra tai, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai, kad ieškovė netoleruoja tokio atsakovo elgesio, negali būti pripažinta, jog ieškovė pažeidžia lojalumo pareigą, abipusės pagarbos pareigą. Emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004). Atsakovas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, kaip pažeidusi sutuoktinės pareigas, ir yra faktinis ir teisinis pagrindas kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą, kaip pažeidusį sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeistina, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, nenustatyti atsakovo smurtinio pobūdžio veiksmai, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo ieškovei priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu nenustatytina, jog jai padaryta 10 000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 str.). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, jai buvo gėda prieš kaimynus, artimuosius, kad sveikata pašlijo dėl atsakovo kaltės, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais, t. y. ieškovė neteikė įrodymų, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, nedavė jokių lėšų (ieškovė nurodė, kad banko paskolą dengia atsakovas (b. l. 138)), kad apie atsakovo alkoholio vartojimą žinojo kaimynai, artimieji, kad ieškovė susirgo dėl atsakovo netinkamo elgesio (CPK 178 str.).

CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji gauna 285,95 Lt netekto darbingumo pensiją, registruota darbo biržoje, jai nuosavybės teise yra priteista ½ dalis trijų kambarių buto, ieškovė dirbo, nors buvo nedarbinga, o tai tvirtina, kad liga jai netrukdo įsidarbinti, kad priteisus iš atsakovo ieškovei išlaikymą, atsakovas neturėtų minimalių lėšų deramai gyventi. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo, nes byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovei dėl sveikatos sutrikimų yra apribota galimybė dirbti (ieškovė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, priverstiniais liemens palenkimais, darbų aukštyje virš 1,3 m, rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką), ieškovė gauna minimalias pajamas, kurios nepakankamos jos minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti, ieškovė pateikė įrodymus, kad reikalingos lėšos gydymuisi. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas. Pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingas, sveikas, byloje pateikė 2009-09-14, 2010-05-25 Širvintų darbo biržos pažymas, kad nuo 2008-10-09 yra registruotas darbo biržoje, kad nuo 2009-05-15 negauna nedarbo draudimo išmokos. Įrodymai, kad atsakovas darbo biržoje yra registruotas šiuo metu, nepateikti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamų šaltinį, t. y. iš kur konkrečiai gauna pinigų tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad kai negauna pašalpos iš darbo biržos, dirba pas žmones (b. l. 112). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gauna pajamas ir turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, nes bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, nes atsakovas, kaip ir ieškovė, turi mokėti paskolą trečiajam asmeniui, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas pagal savo profesiją, darbo patirtį gali gauti tokias pajamas, kurios leistų atsakovui teikti 400 Lt dydžio išlaikymą ir užsitikrinti savo poreikių patenkinimą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas, mokamas po 150 Lt kas mėnesį nuo 2001-06-20 iki ieškovės gyvos galvos arba ieškovė sudarys naują santuoką (CK 3.72 str. 13 d.).

Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės valstybei priteista 2280 Lt žyminio mokesčio. Nagrinėjamoje byloje ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 str. 3 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 str. 2 d.). Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos nagrinėjimą taip, kad sprendimas priimtas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Nagrinėjamoje byloje santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo iš ieškovės priteisti žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. 246 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 d., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovės J. A. ir atsakovo L. A. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo L. A. kaltės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės J. A. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, šiuos reikalavimus patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo L. A. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymą, mokamą po 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 20 d. iki ieškovės gyvos galvos arba ieškovė sudarys naują santuoką.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. A. valstybei priteista 2280 Lt žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. A. valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) 246 Lt žyminio mokesčio, 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.