Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 30 parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo I. B. atvykimo į bausmės atliko vietą arba nuo faktinio jo sulaikymo

Nuosprendžiu taip pat išspręstas kardomosios priemonės klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmestinas

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. neginčija Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas I. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į I. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo buvo laikomas neteistu, tačiau anksčiau ne kartą pripažintas kaltu dėl svetimo turto grobimo. Praeityje I. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, svetimo turto sugadinimo, bausmės vykdymas I. B. buvo atidėtas ir 2022 m. birželio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad I. B. be šio skundžiamo nuosprendžio, 2025 metais buvo nuteistas dar 3 kartus pagal BK 178 str. 5 d., 178 str. 1 d. arešto bausmėmis, šiuo metu minėto asmens atžvilgiu nagrinėjamos dar 3 baudžiamosios bylos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad nuteistasis nuo 2025 m. gegužės mėnesio iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo baustas administracine tvarka už smulkias vagystes virš 30 kartų, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo asmuo baustas dar 3 kartus už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka.

10. Šios nutarties priėmimo dieną patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius Sodros duomenis, jokių duomenų apie I. B. oficialią darbinę veiklą nerasta. Tai reiškia, kad I. B. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydamas naujas nusikalstamas veikas siekia finansinės naudos. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, kad vogė prekes dėl to, kad reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti.

11. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

12. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. B. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydį nustatė maksimalų – keturiasdešimt penkių parų arešto, be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtas arešto bausmės dydis buvo sumažintas vienu trečdaliu.

14. Spręstina, kad byloje esantys I. B. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos bausmės, I. B. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Pirmosios instancijos teismas I. B. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

15. Nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė yra teisinga, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirti švelnesnę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

16. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai reglamentuoja teismo pareigą, skyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Aukštesnysis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu I. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), jam paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė, todėl egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad I. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis I. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas 3 kartus kartus, visi paskutiniai teistumai už padarytas nusikalstamas veikas nuosavybei. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad nuteistasis nuo 2025 m. gegužės mėnesio iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo baustas administracine tvarka už smulkias vagystes virš 30 kartų, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo asmuo baustas dar 3 kartus už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

17. Anksčiau jam skirtos įvairios bausmės įskaitant ir laisvės atėmimą, jo elgesio nepakeitė, teigiamo poveikio nepadarė ir asmuo toliau daro įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas.

18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų I. B. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo I. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 22 d. pažyma Nr. APD-2026-00866 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 124). Pažymoje nurodyta, kad I. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 116,67 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja (2 t., b.l. 122). Taigi, apeliaciniame procese gynėja buvo paskirta ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, dėl ko nuteistojo galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų dirbantis bei gaunantis reguliarias pajamas.

22. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo I. B. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.