Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-435-898/2013

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-10-10
Bylos Nr.: 1-435-898/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-40-2-00079-2011-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis: A. J., L. S.
Advokatai: Edmundas Jankaitis

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
1.2.19.6Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)
1.1.12.1Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 str.)
2.3.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-435-898/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00079-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 1.2.29.1;1.2.19.6;1.1.12.1; 2.3.6.4.4.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorams Egidijui Timoniui, Eglei Veliulienei, Ninai Raugienei,kaltinamiesiems A. J., L. S.,gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Muradui Bakanui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „S. I.“ direktore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje,

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „O.“ turto vertintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., uždarosios akcinės bendrovės „L.“ Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė L. S. nežinant kito, geresnės būklės buto nuotraukas, o 2008 m. balandžio 8 d., L. S., nevykstant į (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas buto nuotraukas, surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d., A. J. realizavo perduodama D. R..

Be to ji, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdama išankstinį tikslą parduoti nekilnojamą turtą už žymiai didesnę, nei reali rinkos kainą, pasinaudojusi pažintimi su L. S. ir jį įkalbėjusi realiai neapžiūrėti buto, ir taip suklastojusi, bei realizavusi aukščiau nurodytą oficialų dokumentą - turto vertinimo ataskaitą, ją pateikdama D. R., kuri nežinodama apie tai, kad ataskaita suklastota pateikus ją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J.Urbšio g. 1, Panevėžyje, ir 2008-04-21 gavus 58 000 lt. kreditą, apgaule parduodama nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. R. už 58 000 lt., t.y. žymiai brangiau negu vidutinė ir reali rinkos vertė, savo naudai įgijo svetimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, ir D. R., kaip kredito gavėjai priklausančius 58 000 lt.

L. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį tuo, kad jis, versdamasis turto vertintojo profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnyje, kad turto vertintojas privalo „vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais..., sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą“, dėl to juridinis asmuo patyrė didelės žalos, t.y. uždarosios akcinės bendrovės „L.“ Šiaulių skyriuje, 2008-04-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dokumentas bus pateiktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui kreditui gauti įkeičiant turtą, įkalbėtas A. J., privalėdamas, bet realiai neatlikęs nekilnojamo turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, o apžiūrėjęs tik A. J. pateiktas buto nuotraukas, surašė patvirtintos formos turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo ataskaitą Nr.S08/04-86-B, į kurią įrašė buto rinkos vertę remdamasis nuotraukomis tokiu būdu pažeidė 1996 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 18 punktą, kad vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis surašomas apžiūrėjus turtą, o apžiūrint turtą, paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas), po ko A. J. turto vertinimo ataskaitą perdavė D. R., o ši pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J. Urbšio g. 1 Panevėžyje ir 2008-04-21 gavo 58000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas" ir dėl to bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ patyrė didelę 58000 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji A. J. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad pirkti butą pigiau, o parduoti jį brangiau nėra nusikaltimas. Ji iš tokios veiklos gyvena eilę metų ir moka mokesčius. Nepripažįsta kaltės dėl dokumentų klastojimo. Ji nelenkė kaltinamojo L. S. surašyti nekilnojamo turto - buto vertinimo ataskaitos. Buvo užsakymas vertinti buto sąlygas. Buvo deramasi su keliais turto vertintojais ir buvo pasirinktas būtent L. S., kadangi jis ir ankščiau jai yra daręs kelis buto vertinimus. Nebuvo tokios situacijos, kad ji būtų pateikusi L. S. buto nuotraukas ir būtų prašiusi surašyti buto vertinimo ataskaitą to buto realiai neapžiūrint. Kaltinamajame akte nurodytą butą ji fotografavo, tačiau nuotraukų L. S. nepateikė. L. S. padarė minimo buto vertinimo ataskaitą. Paskolą tvarkė ji su L. Ž.. Ji negali atsakyti, ar L. S. jos prašymu darė minimo buto ataskaitą, kadangi įvykis buvo pakankamai senai. Visame procese dalyvavo ji su L. Ž.. Sąlygas derino ji ir L. Ž.. L. Ž. buvo buto pirkėjas, kuris savo tetai pirko butą. Ji pati buvo buto pardavėja, nes butas nuosavybės teise priklausė jai. Ji jiems padėjo nusipirkti šį butą. Šį butą ji įsigijo tais pačiais metais ir tais pačiais pardavė. Butas ir buvo pirktas su tikslu jį vėliau parduoti ir iš to uždirbti. Ji neprašė L. S. atlikti šio buto vertinimo ataskaitos. Ji su L. S. kalbėjo apie to buto vertinimo ataskaitą, kadangi dar prieš eidama pirkti šio buto, ji tarėsi su L. S. apie tai, kokia yra reali šio buto rinkos vertė, kadangi šis butas buvo pirktas per antstolius. Butas iš savininko buvo paimtas už skolas. Butą ji nusipirko pigiai. Su turto vertintoju kalbėjo apie buto vertę, nes norėjo žinoti, už kiek realiai jį galės parduoti. Nepamena kokią sumą nurodė L. S. su juo kalbant apie galimybę parduoti šį butą. L. S. galėjo nurodyti turto vertę neapžiūrėjęs buto, kadangi turto vertintojai turi priėjimą prie duomenų bazių ir gali nurodyti už kokią pinigų sumą toje teritorijoje, toje vietovėje buvo parduoti butai. Galima nustatyti turto vertę nematant turto tik žinant jo buvimo vietą. Tvarkingas butas reiškia, kad sienos ir grindys yra dažytos, yra langai, durys ir vonia. Šio buto vertinimas buvo atliktas. Ji matė to buto vertinimo ataskaitą. Ji jos neturėjo ir neskaitė. Kitiems asmenims ji tos ataskaitos neperdavė. Ji nebuvo šio turto vertinimo užsakovė. Ji neatsimena tokių smulkmenų, ar ji buvo padavusi užsakovui buto raktus, nes tai buvo prieš kelis metus. Ji nematė vertinimo ataskaitoje buvusių nuotraukų. Ji žinojo, kad turto vertinimas buvo padarytas ir, kad vyksta procesas. Ji pati palydėjo pirkėjus į banką Nordea, nes tuo metu ji su šiuo banku turėjo sudariusi atstovavimo sutartį. Ji žinojo, kad šis butas buvo įvertintas penkiasdešimt aštuonių tūkstančių litų sumai, nes ji turėjo vertinimo ataskaitos kopiją. Turto vertinimas buvo atliktas su jos žinia, tačiau turto vertinimo procese ji nedalyvavo. Ji su L. S. kartu nedirba. Ji kelis kartus buvo pas jį užėjusi pasiklausti. Klausė dėl šio ir kitų objektų vertinimo. Klausė ar pavyktų įvertinti, kiek pavyktų įvertinti, kiek kainuotų turto vertinimas, per kiek laiko jis bus atliekamas. Oficialiai šį butą ji pardavė D. R., o visą šį procesą organizavo L. Ž.. Nebuvo kalbų apie tai, kad yra sunki materialinė padėtis, kad reikia gauti paskolą dėl įmonės reikalų ir po to mokėti įmokas bankui. Buvo kalba, kad L. Ž. jau turi paėmęs paskolą savo vardu ir jis jau nebegali pirkti savo vardu. Buvo kalba, kad butas reikalingas D. R., nes ji laukėsi ketvirto vaikelio, ji pati gyvena pas močiutę, atsirado problemų su vaikų teisių apsauga. Ji nesigilino, kas, kam ir kodėl perka butą. Ji su L. Ž. iš to paties krašto, lankė tą pačią mokyklą. Jos sesuo su L. Ž. buvo klasiokai ir ji jį pažinojo. Santykiai su juo geri. Tuo metu reali to buto vertė ir buvo 58000 Lt. Tuo metu Šiauliuose dviejų kambarių butas kainavo 160000 Lt., o dabar kainuoja iki 60000 Lt. Butas parduotas 2008-04-28. Ji L. S. neprašė įvertinti buto jo realiai neapžiūrint. Praėjo metai laiko nuo nuotraukų padarymo. Neaišku, kas vyko per tuos metus kai buvo darytos nuotraukos vertinant turtą iki tol, kol nuotraukas darė „Būsto paskolų draudimas“. Neaišku, ar butas buvo prižiūrimas, ar ten buvo gyvenamas, ar nebuvo butas nuomojamas, gal buto durys nebuvo rakinamos. Neaišku, kas vyko tame bute. Jos darytos nuotraukos skiriasi nuo nuotraukų darytų „Būsto paskolų draudimas“. Negali atsakyti, ar tai to paties buto nuotraukos. Dabar mato, kad tai landynė. Kai ji pirko šį butą, tai nebuvo landynė, buvo tvarkingas butas. Už parduotą butą ji gavo penkiasdešimt aštuonis tūkstančius litų. Tie pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą. Dėl sukčiavimo kaltės neprisipažįsta. Ji nepasinaudojo suklastota turto vertinimo ataskaita, ji jos nenaudojo. Šią turto ataskaitą pasinaudojo D. R., ji gavo paskolą ir nusipirko butą. Tai tik jos pačios kaltė, kad ji tos paskolos laiku negrąžino ir prarado butą. Prie jos, pati buto pirkėja D. R. buto neapžiūrėjo. Ji su ja buvo susitikusi tik notarinėje kontoroje ir kai lydėjo ją į banką pasirašinėti sutarčių.

Kaltinamasis L. S. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad metodikos pažeidimas nėra baudžiamoji atsakomybė. 2011 m. jis gavo raštą, kad „Būsto paskolų draudimas“ nuvyko apžiūrėti buto ir, kad jie nustatė, jog buvo nufotografuotas ne tas butas. Jis pažiūrėjo savo turėtą ataskaitą ir suprato, kad galėjo taip būti, kad buvo ne to buto nuotraukos. Tuomet jis parašė pareiškimą prokuratūrai. 2008 m. balandžio mėn., jis neatsimena, ar D. R. buvo nors kartą atėjusi pas jį. Atsimena, kad A. J. pas jį buvo atėjusi ne vieną kartą. Ji sakė, kad yra buto pirkėja, reikės vertinti butą esantį (duomenys neskelbtini). Į jį dėl buto vertinimo kreipėsi A. J.. Dėl to buto ji į jį kreipėsi penkis ar šešis kartus. Jie surašė sutartį. Gali būti, kad sutartyje užsakovė dėl buto vertinimo buvo D. R., jis nepamena. Dažnai būna tokios aplinkybės, kad pageidaujant bankui, užsakovas būna tas asmuo, kuris perka butą. Gali būti, kad sutartis dėl objekto vertinimo buvo sudaryta su D. R.. Neatsimena D. R., gal kokį kartą ji buvo atvykusi pas jį į kontorą. Neatsimena, ar A. J. jam atvežė D. R. pasirašytus dokumentus. A. J. dėl šio turto vertinimo kreipėsi į jį 2008 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje. Pamena, kad viskas buvo prieš atostogas. Reikėjo užbaigti pradėtus darbus. Jis tuo metu dirbo vienas. Atėjusi A. J. pasakė, kad jai reikia turto vertinimo ataskaitos. Jis pasakė, kad eina atostogauti. A. J. jam atnešė skaitmeninėje laikmenoje buto nuotraukas. Kadangi su A. J. dirbo pakankamai ilgai, buvo dalykiški santykiai jis ja pasitikėjo. A. J. jam padavė to buto nuotraukas. Jis viską aprašė ir parašė vertinimą. Pats savaime turto neapžiūrėjimas nėra nusikaltimas. Metodikoje yra numatyti atvejai, kuomet turtas yra vertinamas jo neapžiūrint. Pagrindinis uždavinys apžiūrint turtą – įsitikinti, to turto realiu egzistavimu. 2008 m., kai jis darė to turto vertinimo ataskaitą, teisės aktai nedraudė jam atlikti turto vertinimą neapžiūrėjus to turto. Teisės aktuose nebuvo užakcentuota, kokiu būdu būdavo atliekami turto vertinimai neapžiūrėjus to turto. Teisės aktuose buvo parašyta, kad turto vertintojas turi susipažinti su dokumentais, turtą gali apžiūrėti ir turto vertintojo asistentas. 2008 m. jo pareigos buvo turto vertintojas. Teisės aktuose nebuvo įrašo, kad neapžiūrėjus turto faktiškai vertinimo ataskaitos atlikti negalima. Byloje yra įsegtas raštas iš turto vertinimo priežiūros instituto, kuris įspėja turto vertintojus, kurie, neapžiūrėję turto daro turto vertinimus, kad iš jų atims licencijas. Jis dirbo pagal darbo sutartį. Jis nevyko į buto buvimo vietą, kadangi buvo viskas aišku. Pagal pateiktas nuotraukas jis padarė turto vertinimo ataskaitą ir butą įvertino 58000 Lt sumai. Šią turto vertinimo ataskaitą jis atidavė A. J.. Galbūt tuo metu su A. J. buvo ir D. R. ir ji pasirašė ataskaitą, neatsimena. Kai „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi dėl esamų neatitikimų jis nuotraukų nelygino. Jis tiki „Būsto paskolų draudimu“, kadangi jie pamatė, kad yra kitas buto išplanavimas. Jis nefotografavo to buto. Jam buvo pateikti buto dokumentai, brėžiniai, išrašai iš registrų centro. Buvo pateiktos buto sienų nuotraukos. Gali būti, kad gal jis sumaišė nuotraukas, nes vienu metu daromi keli butų vertinimai. Bet taip ankščiau nėra buvę. Tačiau jis iš karto pripažino, kad tai buvo jo kaltė, kad jis neapžiūrėjo to buto. Jis nesutinka su A. J. pozicija, kad jis pats darė to buto nuotraukas. Jis tame bute nebuvo, buto nuotraukų nedarė. L. Ž. nėra matęs. Jis nežino, ar A. J. yra pagrindas jį apkalbėti. Piktumų nėra. Visi duomenys vertinimo ataskaitoje yra paimti iš registrų bylos. Gali neatitikti tik buto apdaila. Nuotraukose buvo fiksuota buto apdaila. Buto apdaila gali sudaryti apie dešimt procentų buto vertės. Realiai to buto vertė galėjo būti 52000 Lt. Buvo apsirikta šešiais tūkstančiais litų. Registrų centro duomenys jokios įtakos buto vertei neturėjo. Jis to buto nebuvo matęs ir realiai nežino kaip jis šiai dienai atrodo. Pagrindinė buto vertinimo dalis susidėjo iš to kokioje vietovėje yra butas, koks yra buto išplanavimas. 2007 ir 2008 metai butų kainos kilo. Tai dienai, to būsto vertė nežymiai skyrėsi nuo to kas buvo užfiksuota ataskaitoje. Jis norėjo šį būstą apžiūrėti kokius tris kartus, bet visuomet A. J. rasdavo priežasčių, kad ji negali vykti į butą. Jis kategoriškai A. J. nesakė, kad jei nenuvyks apžiūrėti buto, jis nedarys vertinimo ataskaitos.1996 m. vasario 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 244 18 punkto jis nepažeidė. Yra turto vertinimo metodika. Nebuvo galima daryti turto vertinimo ataskaitų neapžiūrint turto. Nebuvo apibrėžta, kuriais atvejais galima sudaryti turto ataskaitą neapžiūrėjus turto. Buto būklė nėra vien buto apdailos kokybė. Jei yra gera pagrindinė statybinė konstrukcija, tai rašoma, kad buto būklė yra gera. 2008 m. jis, kaip turto vertintojas, neturėjo asistento. Turto ataskaitoje pasirašė dar vienas asmuo – įgaliotas asmuo. Tai nebuvo asistentė. Jis negalėjo sumaišyti nuotraukų. Konkrečiai negali atsakyti, kam padavė ataskaitą. Viena D. R. pas jį nebuvo atėjusi.

Nukentėjusioji D. R. teisme parodė, kad pažįsta A. J.. L. S. nepažįsta, niekada nėra jo mačiusi. Tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2008 metais. Su A. J. susipažino per L. Ž.. Kartu važiavo paimti paskolos bankrutuojančiai V. Ž. įmonei padėti. V. Ž. buvo įmonės savininkas, o L. Ž. buvo tos įmonės direktorius. A. J. jai pardavė butą, kad ji galėtų paimti paskolą bankrutuojančiai įmonei padėti. Ji nenorėjo pirkti to buto. Butas jai buvo nereikalingas. Į A. J. sąskaitą perėjo pinigai gauti kaip paskola. Ėmė paskolą tam, kad įsigyti butą. L. Ž. jos paprašė, kad ji savo vardu paimtų paskolą butui įsigyti. Kokį butą konkrečiai ji turėtų įsigyti jai nenurodė. Ji galėjo rinktis bet kokį kitą butą. A. J. jai pasiūlė pirkti butą. Buto ji neapžiūrėjo. Jai tik parodė buto nuotraukas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis pagarsinus nukentėjusiosios D. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu I tome 57-59 b.l. (lapų numeracija viršuje) ir 93-95; 103-105; 108 b.l. (lapų numeracija apačioje), D. R. patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Ji suprato, kad negerai daro. To buto jai nereikėjo. Banke jai davė susipažinti su paskolos sutartimi, tačiau ji jos nežiūrėjo. Paskolos paėmimą ji suprato kaip pagalbą. A. J. pati jai to buto pirkti nesiūlė, tik parodė buto nuotraukas. Neatsimena, kada A. J. jai parodė to buto nuotraukas, ar prieš buto pirkimą, ar jau po to, kai buvo pervesti pinigai. To buto nuotraukas ji rodė pas V. Ž., kuri yra jos sesuo ir L. Ž. mama, namuose. V. Ž. gyvena Šeduvoje. Pas V. Ž. namuose buvo jų susitikimų vieta. Ten atvažiuodavo A. J. ir jie visi ten susitikdavo. Kai A. J. ten rodė to buto nuotraukas, dar kartu buvo A. J. vyras vardu Modestas, jei neklysta, buvau ji, jos sesuo V. Ž., L. Ž.. Jie visi matė tas nuotraukas. Nuotraukos buvo popieriniame variante, spalvotos, gražios. Nežino kiek nuotraukų jai buvo parodyta. Butas buvo su baldais. A. J. rodė ne tas fotonuotraukas, kurios yra byloje. Jai rodė spalvotas, gražias nuotraukas, kuriose buvo lovos. Jai patiko A. J. rodytos buto nuotraukos. Manė, kad įsigijusi butą eis ten gyventi. Buto nuotraukas apžiūrėjo po buto nupirkimo. Pinigai už butą jau buvo pervesti A. J. ir dalis atiduoti L. Ž.. Nusipirko butą jo neapžiūrėjusi, nes ji pasitikėjo žmonėmis. Tiksliai neprisimena kada nuvažiavo apžiūrėti nusipirkto buto, gali būti kad praėjus trims savaitėms po nuotraukų apžiūrėjimo. Tiksliai nežino. Gali būti praėję apie mėnesį laiko. Tame bute niekas negyveno. Nupirkto buto raktų iš karto po jo nupirkimo ir dokumentų pasirašymo ji negavo. Buto raktų ji iš viso negavo. Jiems nuvykus apžiūrėti buto durys buvo išlaužtos, duryse buvo įdėta paprasta spyna. Kai nuvyko apžiūrėti buto, juos įleido kaimynai. Į butą galėjo įeiti bet kuris asmuo. Įėjusi į butą pamatė baisų vaizdą. Primėtyta šiukšlių, plastmasinių butelių, plytų. Tai nebuvo tas pats butas, kurį matė nuotraukose. Pamačiusį tokį baisų butą, ji apsisuko ir parvažiavo namo. Taip ir paliko tą butą. Ji A. J. jokių pretenzijų dėl buto nepareiškė. L. Ž. buvo iniciatorius nupirkti butą. L. Ž. važiavo kartu su ja apžiūrėti to buto. Ji paėmė šimto tūkstančių litų paskolą bendroje sumoje. Butas buvo įkainuotas 20000 Lt jei ji neklysta. Turto vertinimo ataskaitos ji nematė. Ji neatsimena, ar kaip užsakovė pasirašė turto vertinimo ataskaitą. Ji rašėsi ant labai daug dokumentų. Kaltinamojo L. S. ji nėra mačiusi, nėra buvusi pas jį biure. Šiandien mato jį pirmą kartą. Parašas ant turto vertės nustatymo pažymos kopiją (I tomas b.l. 17(viršuje) -32 (apačioje) ir turto apžiūrėjimo akto kopijos (I tomas 26(viršuje) -41 (apačioje) yra jos. Pasirašydavo kiekvieną dokumentą, kurį jai duodavo pasirašyti. Turto vertinimo ataskaitos ji neužsakė. Techninėje užduotyje turto vertinimui (I tomas b.l. 27(viršuje) -42 (apačioje) yra jos parašai. Dokumentus ji pasirašydavo jų neskaičiusi. Ji suprato, kad tai gali būti traktuojama kaip dokumentų klastojimas. Kreditą paėmė 100000 Lt. vieną paskolą ėmė buto pirkimui, kita paskola buvo vartojamoji. Jai pinigų į sąskaitą niekas nepervedė. 32000 Lt kreditą jai davė grynais pinigais, o 58000 Lt bankas pervedė A. J. į jos sąskaitą. Ji dėjo parašus dėl pinigų pervedimo. 32000 Lt ji banke atidavė L. Ž.. Pinigus jam davė dėl to, kad jis prašė, jam ir ėmė tas paskolas. Ji nukentėjo dėl to, kad paėmė paskolą. Ji suvokė, kad apgaudinėja banką, kad pasirašinėja dokumentus. Jokios naudos iš to negavo. Kredito sutarties ji neskaitė prieš ją pasirašydama. Nežino ar ten buvo parašyta, kad ji atsako už įsigytą daiktą. Jos pajamos prieš perkant butą buvo 7500 Lt per mėnesį. Ji tokius dokumentus pateikė bankui, bankas netikrino. Ji yra nuteista už neteisingų dokumentų pateikimą bankui, siekiant gauti paskolą. Turto vertinimo ataskaitoje pateiktos nuotraukos yra panašios į tas, kurias jai pateikė A. J., jei neapsirinka, tai tos pačios nuotraukos. Ji gerai atsimena raudoną meškiuką ant sofos nuotraukose. Ji neskaitė turto vertinimo ataskaitos. Ji neprisimena, ar ši turto vertinimo ataskaita buvo pateikta bankui. Ji pasirašė ant buto apžiūros akto. Neprisimena, kada jį pasirašė. Neprisimena kiek kartų ėjo į banką, gal tris, gal keturis kartus. Neatsimena kas davė pasirašyti tuos dokumentus. Visus dokumentus pasirašyti duodavo A. J. su L. Ž.. Jie visi būdavo kartu. Dokumentus pasirašė tam, kad gautų paskolą. Jei ne tos paskolos gavimas L. Ž., ji nebūtų pirkusi to buto. Nukentėjusioji ji yra dėl to, kad jaučiasi apgauta. Dabar jai reikia eiti į teismus. Iš banko gauna laiškus, kad nemoka paskolos. Ji jaučiasi apgauta labiau L. Ž.. Jos niekas per prievartą nevertė pirkti buto. Jai sakė, kad butą reikės pirkti paėmus paskolą, bet jie taip pat sakė, kad jie tą paskolą ir mokės. Ji jaučiasi apgauta dėl to, kad jie nemoka paskolos ir visi įsipareigojimai tenka jai. Jai pasakė, kad perka butą jos vardu ir kad ima kreditą jos vardu. Ji tas aplinkybes žinojo ir su tuo sutiko.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. R. parodė, kad negali paaiškinti aplinkybių, kodėl Radviliškio raj. apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog butą ji pirko už 20000 Lt. Buvo kalba, kad reikės sumokėti 20000 Lt A. J.. Iš karto pinigai buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą. Dėl tos 20000 Lt sumos buvo tartasi su L. Ž. ir A. J.. Ji suprato, kad paėmus kreditą, pinigus už butą ji sumokės A. J.. Nežino kas sprendė kokia suma turi būti. Ji tik pasirašinėjo nieko neskaitydama. Sprendimus priimdavo Asta ir Liudas. Banke ji būdavo su A. J. ir Liudu. Ji žinojo, kad bankui buvo nurodytos neteisingos jos pajamos. Bankui iš pradžių buvo nurodyta, kad jos pajamos yra trys tūkstančiai litų, po to septyni su puse tūkstančio litų. Ji tuo metu dirbo darbininke. Ji žinojo, kad ims paskolą. Žinojo, kad bus 32000 lt paskola, vėliau dar kažkoks kreditas. Visi 58000 Lt perėjo į Astos sąskaitą. Pas turto vertintoją ji nebuvo. Tuo metu jos tikros pajamos buvo nuo 200 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Pati, prieš pirkdama tą butą, nebuvo nuvykusio jo apžiūrėti. Butas tik buvo nupirktas jos vardu. Jai nebuvo svarbu ką perka. V. Ž. įmonė turėjo išmokėti kreditą už butą. Ji tik padėjo bankrutavusiai įmonei gauti paskolas. Padėjo gauti paskolą L. Ž. ir jo tėvui. Jiems reikėjo tik kredito. Tėvas niekur nedalyvavo. Žitkevičiams to buto nereikėjo, jiems reikėjo tik kredito. Jai nieko nereikėjo, L. Ž. yra jos sesers sūnus. Nežino kur pasirašė turto vertinimo ataskaitą. Parašus dėl kredito dėjo daug kartų. Jie nesitarė kam tas butas liks išmokėjus kreditą. Ji neplanavo gyventi tame bute. Ji nežino, ar prieš perkant tą butą, L. Ž. jį apžiūrėjo. Gal ir turėjo rūpintis įsigyto buto būkle, tačiau jo jai nereikėjo. Ten buvo tik jos parašas.

Liudytojas L. Ž. teisme parodė, kad buvo nupirktas butas, paėmus paskolą. Paskola buvo paimta įmonei padėti. Paprašė D. R., kad ji padėtų V. Ž. transporto paslaugų įmonei. Tuo metu jis toje įmonėje dirbo direktoriumi. Jam tuo metu trūko apyvartinių lėšų, nes klientai neatsiskaitydavo. Nusprendė paimti paskolą, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus. Po kurio laiko įmonė bankrutavo. Jis surado brokerę A. J.. Vienas žmogus iš Šeduvos jam davė jos telefono numerį. Jis pasakė, kad A. J. gali padėti su paskolomis. Ankščiau iki to įvykio jis A. J. nepažinojo su ja nebendravo. Iš matymo jis ją gal ir yra matęs, nes ji yra iš Šeduvos pusės. Kartu su ja mokyklos nelankė. Jis pats paskambino A. J.. Paklausė kokios yra galimybės gauti apyvartinių lėšų įmonės veiklai pagerinti. A. J. pasakė, kad yra butas, kurį galima pirkti, tą butą įkeičiant bankui. A. J. pasakė, kad galima paimti vartojimo paskolą ir tuos pinigus panaudoti įmonės veiklai. D. R. vardu buvo paimtos dvi paskolos. Viena paskola būsto įsigijimui, kita paskola vartojimo. Jis paprašė D. R. paimti paskolas dėl to, kad ji yra jo mamos sesuo ir tuo metu dirbo jo įmonėje. Paprašė D. R., kad ji padėtų, manė, kad ji turės butą, o jie gaus paskolą. Dėl visko tarėsi su A. J.. Ji pasakė, kokių dokumentų reikia. Ji kaip tarpininkaujanti banke viską žinojo. Iš pradžių dėl to buto pirkimo A. J. tiesiogiai bendravo su juo. Vėliau, kai buvo renkami visi dokumentai, kai jie buvo pasirašomi ir priduodami į banką, A. J. bendravo su D. R.. Prieš perkant butą, jie jo neapžiūrėjo. Buto apžiūrėti vyko vėliau, kai jau buvo paimta paskola, kai jau butas buvo registruotas D. R. vardu. Buvo rodomos to buto nuotraukos. Nuotraukas rodė A. J.. Kai nuotraukas rodė buvo jis ir A. J.. Tiksliai neatsimena kam buvo rodomos nuotraukos. Nuotraukose butas atrodė normalus, neapleistas. Butas nuotraukose buvo ne toks, kokį jie pamatė nuvažiavę į vietą. Nuotraukose butas atrodė toks, kad ten buvo galima normaliai gyventi. Nuvykus į nupirktą butą, vaizdas buvo baisus. Langai, durys, radiatoriai buvo. Baldų bute nebuvo. Paskola butui buvo paimta 58000 Lt. Jo nuomone, toks butas tiek kainuoti negalėjo. Jis neatsimena, ar jis skambino A. J. dėl netinkamo buto. Po buto apžiūrėjimo jis su A. J. nebebendravo. A. J. ruošė buto pirkimo dokumentus. Jis neatsimena, ar matė to buto turto vertinimo ataskaitą. Kaltinamojo L. S. jis nėra matęs, pas jį dėl turto vertinimo niekada nei su D. R., nei su A. J. nėjo. Teismo posėdyje jį mato pirmą kartą. A. J. jam paskambindavo ir pasakydavo, kada reikėdavo D. R., kada reikėdavo kokius dokumentus pristatyti. Kai kreipėsi į teismą dėl buto įkeitimo, tai visus dokumentus reikėjo ruošti. Jis visur važinėdavo su D. R.. Kai D. R. reikėjo dėti parašus, jie visi kartu važiuodavo į banką. Neatsimena kokius dokumentus pasirašė D. R.. D. R. dokumentus pasirašė banke ir kai buvo pas notarą. Pasirašydavo kai reikėdavo susirinkti pažymas. Jis gavo32000 Lt iš D. R. kai ji paėmė paskolą. 58000 Lt perėjo į buto pardavėjo –A. J. sąskaitą. Vartojimo kreditą 32000 Lt D. R. ėmė pagal jos gaunamą atlyginimą, neužstatant to buto. Banke jai tuos pinigus padavė grynais. Jis neatsimena, ar vartojimo paskola ir buto pirkimo kreditas banke buvo paimtas tą pačią dieną. Dėl D. R. paimto vartojimo kredito visus dokumentus tvarkė A. J.. Vartojimo paskola buvo paimta nupirktam butui sutvarkyti. Jis sakė D. R., kad sumokės paskolą. Savo vardu negalėjo imti paskolos, nes jau turėjo paskolų. Bankas sakė, kad daugiau paskolų jam neduos. A. J. pasakė, kad ji turi butą pardavimui. Jie kito buto ir neieškojo. Kitais butais nesidomėjo. Neatsimena, ar iki to buto pirkimo jie prašė A. J. leisti apžiūrėti perkamą butą. Buto nuotraukos jiems buvo parodytos kai butas jau buvo nupirktas. Negali atsakyti, ar buvo tokia situacija, kad jie būtų prašę A. J. leisti apžiūrėti perkamą butą, o ji būtų neleidusi. Nupirkto buto raktų nebuvo. Pas notarą su D. R. ir A. J. buvo kartu. Ar pas notarą buvo perduoti buto raktai jis neatsimena. Nupirkus butą jį apžiūrėti važiavo maždaug praėjus mėnesiui laiko. Nuvykus ten raktų nereikėjo, nes durys buvo nerakintos. Butą apžiūrėjo jis ir D. R.. Kitų asmenų nebuvo. Ar buvo kaimynai, neprisimena. D. R. nupirktame bute negyveno nei vienos dienos. Pamatę apleistą butą jie į policiją nesikreipė. A. J. nedraudė apžiūrėti pirkto buto. Nebuvo laiko nuvykti ir apžiūrėti tą butą. Tai jo mintis buvo paimti vartojimo paskolą.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovė L. B. parodė 2008-04-08 buvo atlikta turto vertės nustatymo ataskaita. Buvo nustatyta buto esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, kuri buvo 58 000 Lt. 2008-04-17 buvo pasirašyta nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutartis tarp A. J. ir D. R. ir įvertintas turtas buvo parduotas už 58000 Lt. To buto pirkimui buvo suteiktas kreditas Nordea banke, buvo pasirašyta būsto kreditavimo sutartis būsto kredito gavėjos D. R. 2008-04-21. 2008-04-23 šio būsto kreditavimo sutarties pagrindu buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis. Tais metais su banku vyko virtualus bendravimas. Bankas dokumentus pateikdavo arba faksu, arba elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į didelį dokumentų kiekį su pačia D. R. neteko bendrauti ir pasirašyti būsto kredito draudimo sutarties. Visi dokumentai jiems buvo pateikti iš banko. Kadangi buvo atlikta draudėjo draudiminė analizė, būsto kreditas buvo lygus šimtui procentų nustatytos rinkos vertės, todėl jie apdraudė šį kreditą. Draudimo bendrovė turto vertinimo neatliko, kadangi draudimo objektas yra banko turtiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ buvo priimtinų draudėjui turto vertintojų sąraše, todėl draudimo bendrovei nekilo abejonių dėl turto vertinimo. Neužsakinėdavo ekspertizių ar papildomų turto vertinimų kitose įmonėse. „Draudiminė analizė“ reiškia, kad buvo įvertintos D. R. gaunamos pajamos, kokios galimybės gražinti kreditą. Draudiminė analizė nustatė, kad D. R. lieka lėšų pragyvenimui, tokiu pagrindu buvo suteiktas kreditas. Šiuo klausimu užsiiminėjo vadybininkė R. J.. Problemos prasidėjo tuomet, kai iš banko gavo pranešimą apie draudiminį įvykį. 2008-10-07 bankas vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį ir 2008-10-28 kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, priėmė sprendimą išmokėti 58500 Lt draudimo išmoką. Būtent tais metais, jiems nekildavo abejonių dėl nekilnojamojo turto vertinimo, kadangi turto vertinimą atlikdavo licencijuoti nekilnojamojo turto vertintojai.58500,24 Lt jų bendrovė sumokėjo Nordea bankui. Bankas 2008.12.01 perleido bendrovei visas reikalavimo teises, kylančias pagal būsto kreditavimo sutartį. Šiai dienai butas jau yra parduotas už 5100 Lt., butas parduotas 2012 m. sausio mėnesį. Jų bendrovei išmokėjus bankui pinigus, jie tapo kreditoriumi. Nekilnojamąjį turtą perėmus iš antrų neįvykusių varžytinių, tik 2010-06-21 pastebėjo šio buto kritinę fizinę būklę. Todėl šiai dienai pretenzijas reiškia juridiniam asmeniui UAB „L.“. Su Nordea banku nebuvo jokio pokalbio. Tik šiandien pirmą kartą sužinojo, kad vyko baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Fiziškai butas buvo apžiūrėtas po antrųjų varžytinių. Jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai nuo to laiko, kai buvo išmokėti pinigai Nordea bankui iki fizinės buto apžiūros. Jie užsakė Inreal nekilnojamo turto rašytinę konsultaciją, kuri neturi juridinės galios. Butas buvo įvertintas 6000 Lt. Tai buvo 2010 m. liepos mėnesį po jų apžiūros. Jų darbuotojas, kuris šiai dienai nebedirba, padarė kelias buto nuotraukas, tačiau atlikti lyginamąjį vertinimą negalėjo, kadangi jie turi tiktai nespalvotą turto vertinimo ataskaitą, todėl yra sunku atlikti vertinimą. Šiai dienai yra užsakytas retrospektyvinis vertinimas. Jie bendrauja su UAB „L.“ dėl žalos atlyginimo. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma (I tomas b.l. 48-49 (viršuje) ir 63-64 (apačioje) ir UAB „Inreal“ pateiktame atsakymas ( 1tomas 152-155 b.l. (apačioje)) neturi juridinės galios, kadangi tai yra nepilna vertinimo ataskaita. Šiai dienai tikslaus žalos dydžio negali nurodyti. Turi tik preliminarų žalos paskaičiavimą 51 250,24 Lt. Ši suma bus tikslinama. UAB „L.“ žalos neatlygino. Jų paskutinis atsakymas į pretenziją buvo 2011-12-05, kurioje jie nurodė, kad su pretenzija jie nesutinka ir kartu informuoja, kad L. S. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu A. J. atžvilgiu ir prašo stabdyti žalos išieškojimą kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Asmenys, kurie atliko turto vertinimą, veikė ne asmeniškai, o bendrovės vardu. Turto vertinimo ataskaitą, kuri turi juridinę galią yra pasirašoma ne vien tik turto vertintojo bet ir įmonės atstovo S. S.. Žalą turėtų atlyginti UAB „L.“, o ji pati vėliau turėtų žalą išsiieškoti iš galimai kaltų asmenų. Žalą tiesiogiai padarė ne fiziniai asmenys, o juridinis asmuo UAB „L.“. Tiksliai negali atsakyti, kada bus atliktas turto vertinimas turintis juridinę galią. Draudžiamųjų įvykių būna daug. Nuo 2008-2011 metais nekilnojamo turto rinkos vertė keitėsi. Yra tikėtina, kad rinkos vertė yra kritusi apie trisdešimt procentų. Šiai dienai buto savininkui pretenzijų dėl turto saugojimo neturi. Patalpų perdavimo-priėmimo momentu jų darbuotojo buvo nustatyta buto fizinė būklė.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas T. S. teisme parodė, kad yra gavę retrospektyvinį buto vertinimą 2010 m. birželio 21 dienai. Jiems labai sunku nustatyti padarytos žalos dydį, nes neturi atspirties taško. Reali žalos suma gali kisti. Jie turi žalos paskaičiavimą, bet tai yra tik juodraštinis variantas. Žala turėtų plius, ar minus vienas kitas tūkstantis prie 50000 Lt., draudimo išmoka buvo sumokėta 58000 Lt su trupučiu. Butas buvo paimtas bendrovės nuosavybėn už 9000 Lt, o vėliau parduotas už 5190 Lt. Dar papildomai patyrė žalos 400 Lt už retrospektyvinį vertinimą. Sunku nustatyti patirtą žalą, kadangi nei vienas turto vertintojas neapsiima vertinti turto atgaline data, kuomet buvo imtas kreditas. Turto vertinimas buvo darytas dar prieš tai. Niekam nėra aiški buvusi turto būklė. Visi veiksmai vykdomojoje byloje pas antstolį buvo atlikinėjami remiantis šia nekilnojamojo turto ataskaita. Tik turto perėmimo momentu jų kolega nuvykęs pasirašinėti turto perdavimo-priėmimo akto, pastebėjo neatitikimus. Šiai dienai oficialaus dokumento, kuris patvirtintų žalos dydį, neturi. Draudimo sutartis yra sudaryta tarp draudimo bendrovės ir D. R.. Naudos gavėjas yra bankas. Kadangi jie aiškiai mato vertintojo neteisėtus veiksmus, todėl mano, kad dėl vertintojo neprofesionalumo, jam neapžiūrėjus turto, jis buvo įvertintas. UAB „Būsto paskolų draudimas“ tiesioginio ryšio su turto vertintojais neturi. Kai yra imamas būsto kreditas būstui įsigyti, bankas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikia nekilnojamo turto vertės ataskaitą, užtikrina, kad tie duomenys yra teisingi. Bankas tuos duomenis gauna iš draudėjo. Atlikdami nekilnojamo turto vertės ataskaitą, turto vertintojai patvirtina, kad duomenys yra teisingi. Draudžiant butą, draudikas gali reikalauti absoliučiai visų dokumentų. Tais metais buvo labai didelis krūvis būsto kreditų, tai pagal pasitikėjimo teisę draudimo bendrovė iš banko nereikalavo pilnos ataskaitos. Buvo reikalaujama tik pažyma - turto vertinimo ataskaitos, kad nedidinti bylos lapų skaičiaus. Draudikas turėjo galimybę apžiūrėti turtą, tačiau 2008-2009 metais tai nebuvo daroma. Bankai užtikrino pateikiamų dokumentų teisingumą, todėl jais pasitikėdavo. Jie draudė ne turtą, o paskolą. Pagal jų taisykles draudžiamasis įvykis yra būsto kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą bankui nevykdymas, kuris yra užtikrintas nekilnojamo turto hipoteka. Visi veiksmai buvo atliekami remiantis šia ataskaita. Antstolė, vykdymo procese, viską darė remdamasi ta ataskaita kai nustatinėjo turto rinkos vertę tai dienai, skelbdama varžytinių kainą. Abejonės jiems iškilo tik tada, kai jie sutiko perimti neparduotą iš varžytinių turtą ir jų darbuotojai nuvyko fiziškai perimti turtą ir pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą su D. R.. Tuomet suprato, kad tai ne tas turtas. Šiai dienai retrospektyvoje yra padarytos buto nuotraukos. Yra tikėtina, kad toks turtas ir buvo. Nuo 2010 m. butas buvo negyvenamas. Durys buvo nerakinamos. D. R. butą įsigijo 2008 m. balandžio mėnesį, o jie perėmė 2010 m. birželio mėnesį. Mano, kad tuos du metus butas buvo negyvenamas ir buto durys buvo nerakinamos. Skolininkė taip pat raštu yra parašiusi, kad ji niekada tame bute nebuvo buvusi ir niekas tame bute negyveno. Šiai dienai negali teigti, kad padaryta žala yra 58000 Lt. žalos dydį bus galima mažinti ta suma, kurią gavo pardavę butą. Jo manymu dalis dokumentų yra suklastota, tai nuotraukos, turto apžiūrėjimo aktas, sunku pasakyti, ar kiti dokumentai yra suklastoti.

Papildomos apklausos teisme metu T. S. parodė, kad 58000 Lt draudimo bendrovė sumokėjo bankui. Atsižvelgiant į Lietuvos mastus, ši suma nėra didelė. Vidutinė išmokos suma yra apie 200000 Lt. Sunku pasakyti, ar tai buvo padaryta didelė, ar nedidelė žala. Žiūrint pagal vidutinę draudimo išmokos sumą 58000 lt negalima sakyti, kad tai didelė suma. Šiai dienai yra pareikštas civilinis ieškinys turto vertintojų agentūrai UAB „L.“. Turi informaciją, kad tai bendrovei yra iškelta bankroto byla. UAB „L.“ kaip darbdavys turi atsakyti už įmonės darbuotojo veiklą. Civilinėje byloje, kur atsakovas yra UAB „L.“, trečiaisiais asmenimis yra patraukti D. R. ir kaltinamieji. Ieškinio suma yra 51250,24 Lt. Yra išminusuota suma, kuri buvo gauta pardavus turtą, kurį paėmė natūra ir jį pardavė. Butas parduotas prieš pusantrų metų nuo šios dienos. Yra skirtumas tarp rinkos vertės 2008 ir prieš pusantrų metų. Butą paėmė po neįvykusių varžytinių už 9000 lt. Rinkos vertė tuo metu buvo 12000 Lt. Paėmę butą už 9000 Lt, pagal nustatytą tvarką vertino tą butą, kad realiai nustatytų to turto vertę. Prieš pardavimą buvo nustatyta reali turto vertė - 3000 lt. Nebuvo atliktas retrospektyvinis vertinimas kiek sudarant kredito sutartį realiai galėjo kainuoti tas butas. Prieš mokėdami draudimo pinigus bankui, atliekamas draudžiamo įvykio tyrimas pagal dokumentus, kuriuos jiems pateikia bankas. Tai jie mato tą turto vertinimo ataskaitą, kurią buvo pateikę prieš pasirašant kreditavimo sutartį. Paties buto būklę pamatė, kuomet perdavimo-priėmimo aktu buvo perimamas butas. Tuomet dalyvavo jų atstovas ir D. R.. Po draudimo sutarties sudarymo buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas. Kuomet buvo sudaroma draudimo sutartis, buvo ekonominis pakilimas, turto vertės buvo išaugusios. Ankščiau jų įmonės analitikai darydavo turto verčių analizes, Lietuvos apžvalgas. 2008 metų ir 2010 metų turto kainos kažkiek skiriasi, tačiau ne tiek, kad turto nuvertėjimas būtų 80-90 procentų. Buvo pateikta turto vertinimo ataskaitos kopija. Pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje duomenys buvo teisingi kiek tai liečia buto kvadratūrą, aukštus ir t.t. Jie vertino pagal hipotekos duomenis. Neatitiko pateiktos nuotraukos. Jie matė gražiąsias nuotraukas. Nuotraukos neatitiko realaus vaizdo, neatitiko turto būklė. Išplanavimas taip pat skyrėsi. Pagal nuotraukas pamatė, kad tai ne tas butas. Perdavimo-priėmimo akte pažymėta, kad turtas yra suniokotas. Reikalavimo perdavimo sutarties pasirašymo metu turto stovio tai dienai netikrindavo. Nesiaiškino, dėl ko pakito turto stovis. UAB „Būsto paskolų draudimui“ nėra žinoma apie 2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriame yra nuteisti asmenys už tai, kad jie pateikė pažymas apie padidintą darbo užmokestį ir gavo 58000 lt būsto kreditavimo paskolą. Jei būtų žinoję apie realias D. R. gaunamas pajamas, „Būsto paskolų draudimas“ nebūtų suteikęs būsto paskolų draudimo. Vertinama net ir šeimos narių gaunamos pajamos. Galbūt tokiu atveju būtų skirtas mažesnis kreditas, arba nebūtų suteiktas. 3000 Lt buto vertė buvo nustatyta gerokai vėliau po turto perėmimo iš antstolių. Pasitikėjo antstolių įvertinimu. Antstolio patvarkymo neginčijo. Arešto metu turto vertė buvo apie 14000 Lt., gal tai ir buvo pirmų varžytinių kaina. Jie ne turto vertintojai, negalėjo nustatyti ar antstoliai tinkamai nustatė turto vertę. Lyginant nuotraukas matė, kad yra skirtumai. Skyrėsi laiptinės. Jie patys kliento, kuris ima kreditą, nemato. Bankas turi patikrinti asmens gaunamas pajamas, turto vertę. Draudimo taisyklės numato, kad draudėjas turi pateikti teisingus duomenis. Bankas jiems pateikia duomenis. Bankas pateikia draudėjui-kredito gavėjui draudimo taisyklių kopiją, jis jas perskaito, pasirašo. Draudimo polise jis patvirtina, kad yra susipažinęs su draudimo taisyklėmis.

Liudytoja R. S. (J.) teisme parodė, kad nei kaltinamieji, nei nukentėjusioji jai nėra matyti. Ji dirba UAB „Būsto paskolų draudimas“. Būsto paskolų draudimas dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas lygiai taip pat kaip ir bet kuriam klientui, tomis pačiomis sąlygomis, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis. Jei gerai pamena, kredito dydis buvo 58000 lt. Buvo gauti dokumentai iš banko, gautas draudėjo prašymas, banko teikimas arba anketa, kurią bankas privalo pateikti, dokumentai apie draudėjos gaunamas pajamas, turto vertinimo ataskaita, kurioje matosi turto vertė ir kita informacija. Buvo įvertintos draudėjos pajamos. Tai dienai draudėjos pajamos buvo pakankamos, todėl jie sutiko sudaryti draudimo sutartį. Buvo nustatyta draudimo įmoka, kuri priklauso nuo kredito dydžio ir turto vertės. Buvo duotas išankstinis sutikimas. Kai banke buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, bankas jiems atsiuntė tos sutarties kopiją. Paties turto, kuriam suteikiama paskola jie nevertina ir nežiūri. Jie pasitiki turto vertinimo ataskaita. Ne vien turto vertinimo ataskaita apsprendžia draudimo sutarties suteikimą. Turi būti žinomos draudėjo pajamos. Jos turi būti pakankamos. Pajamos yra svarbus veiksnys. Tiek turto vertinimo ataskaita, tiek draudėjo pajamos yra lygiaverčiai veiksniai. Jei pajamos būtų nepakankamos, jie negalėtų drausti paskolos. Jos pareiga buvo vertinti ir analizuoti jai pateiktus dokumentus. Tuo metu dirbo draudimo vadybininke. Priklausomai nuo draudimo sumos ji priimdavo sprendimą dėl draudimo suteikimo. Šiuo atveju draudimo suma nebuvo labai didelė. Jie nėra turto vertinimo ekspertai, todėl pasitiki licencijuotais turto vertintojais. Tai dienai, būdavo labai dideli dokumentų srautai, kurie būdavo teikiami elektroniniu paštu, todėl visą turto vertinimo ataskaitą, kuri yra pakankamai didelė, jie nenagrinėdavo. Jiems užtekdavo pagrindinio lapo, kuris būdavo su spaudu, su parašais. Ji analizavo visus jai pateiktus dokumentus. Jei turto vertė būtų buvusi mažesnė, tai ir draudimas būtų suteiktas mažesnei sumai. Negali būti draudimas didesnis, nei yra turto vertė. Visas suteikiamas kreditas būdavo draudžiamas šimtu procentų. Tai yra įprasta. Šiuo konkrečiu atveju draudėjo pajamos leido imti kreditą ir sudaryti draudimo sutartį. Jei buvo duotas išankstinis sutikimas, reiškia pajamos atitiko keliamus reikalavimus pajamoms. Reikalavimai buvo tokie, kad žmogus turėjo būti dirbantis. Atlyginimas turi būti vertinamas ne mažiau kaip už du, ar tris mėnesius. Jei pajamos nebūtų leidusios, vien turto vertinimo ataskaitos nebūtų pakakę. Nepamena, ar šiuo konkrečiu atveju buvo vyresnio darbuotojo vizavimas. Draudžiama suma nebuvo didelė ir neviršijo jos kompetencijos. Jei suma būdavo virš 300000 Lt, tuomet turėdavo vizuoti vyriausiasis vadybininkas. 2008 m. buvo didelis srautas paskolų ir dokumentų. Jos nuomone 58000 Lt nebuvo didelė suma draudimo bendrovei. Buvo ženkliai didesnių sumų. Maksimali suma, kurią draudimo bendrovė galėdavo apdrausti kreditą buvo ne daugiau kaip 800 000 lt per dieną, tai priklausydavo nuo regiono. Ji išdavė draudimo polisą kurį pasirašė. Draudimo polisas yra siunčiamas į banką. Kartais draudėjas atvykdavo pas juos pasiimti draudimo poliso, tačiau dažniausiai jis būdavo siunčiamas į banką, kad draudėjui nereikėtų važiuoti į firmą. Paprastai draudėjas draudimo polisą pasirašo banke. Bankas vieną egzempliorių pasilieka sau, kitą atiduoda draudėjui, o vieną grąžina jiems. Praktiškai to kliento jie nematydavo. Dokumentuose minimi „reikalavimai“, tai reikalavimai draudėjo pajamoms, reikalavimai būsto kreditui. Buvo nurodyti reikalavimai pajamoms, koks turi būti turto vertės ir kredito santykis. Labai išsamiai buvo kalbama apie pajamas, buvo pajamų lentelė, kurioje buvo vertinamai pajamų šaltiniai. Jei nepakaktų pajamų ar turto vertės, siūlytų drausti mažesnį kreditą. Jai nesukėlė abejonių, kad turtas vertas 58000 lt.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąją A. J.. A. J. jai skolinga 15000 Lt. A. J. pardavė butą. Tai buvo senai, gal prieš tris, keturis metus. Butas buvo (duomenys neskelbtini). Butas buvo trijų kambarių, pirmame aukšte. Ji turėjo skolą už komunalinius mokesčius. Butą pardavė už du tūkstančius litus. Pardavė prieš keturis metus. Neatsimena kokio dydžio buvo įsiskolinimas, gal apie du tūkstančius litų. Butas buvo tvarkingas, nebuvo apleistas. Buvo galima eiti ir gyventi. Baldų bute nebuvo. Už tą butą A. J. atsiskaitė. Dabar ji pirko butą. A. J. paėmė iš jos 9000 Lt ir tų pinigų nebegrąžino. Teismas juos priteisė. Tai jau kita byla dėl buto esančio (duomenys neskelbtini). Pretenzijų dėl buto Radviliškio rajone neturi. Tame bute buvo spyna. Butą paliko tvarkingą. „Tvarkingas butas“ reiškia, kad nebuvo radiatorių, buvo pečius. Bute buvo įdėjusi kriauklę, klijavo tapetus. Iki jai tą butą įsigyjant, jis buvo baisus. Kai įsigijo butą, pirko kriauklę, klijavo lubas, sienų tapetus. Nepamena kiek pinigų įdėjo į to buto remontą. Butas buvo įkainuotas gal 8000 Lt. Tą butą pardavė dėl to, kad negalėjo jo išlaikyti, buvo dideli mokesčiai. Už tą butą ji gavo 2000 Lt., ta suma tenkino. Pirkimo-pradavimo sutartį sudarė pas notarą. Nežino kokia buto suma buvo nurodyta toje sutartyje. Butą pardavė A. J.. Grynais pinigais iš A. J. gavo 2000 Lt, ir 2000 Lt buvo sumokėta už įsiskolinimus. Bendra buto suma buvo 4000 lt. Pardavusi butą ji dar gyveno vieną mėnesį.

Liudytoja G. K. teismui parodė, jog ji dirba Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja. Šioje byloje ji neatliko ikiteisminio tyrimo, ji tik pabaigė bylą nuo pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tyrėjas, pabaigęs ikiteisminį tyrimą, yra atsakingas už bylos sunumeravimą ir sutvarkymą. Teisinga bylos lapų numeracija yra ta, kuri yra nuosekli ir iš eilės. Jai žinomos raštvedybos taisyklės, kai bylos lapų numeracija turi būti lapo viršuje, dešinėje pusėje. II tome jos darytas aprašas yra atspausdintas. Nežino, kieno darytas prierašas I tomo pirmame lape. Rašysena ne jos. Numeracija jos. Negali būti dvigubos numeracijos. Jie turi pasirašyti po aprašais. Šį kartą nepasirašyta dėl skubėjimo, dėl didelio darbo krūvio. Ji nukentėjusiosios D. R. apklausos neatliko ir pranešimo A. J. apie įtarimą neteikė. Bylą ji gavo tik nuo paskelbimo apie tyrimo pabaigą, nes tyrėja P., kuriai buvo priskirta ši byla, tuo metu sirgo. Teisinga numeracija reikia laikyti I tomo lapų numeraciją apačioje, II tomo numeracija apačioje iki 63. Nuo 63 lapo teisinga numeracija yra viršuje.

Iš 2011m. gegužės 25 d. L. S. pareiškimo matyti, jog L. S. jame nurodė, kad jis, 2008m. dirbdamas UAB „L.“ Šiaulių skyriuje turto vertintoju pagal A. J. prašymą atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), kad turto vertinimą atliko neapžiūrėjęs buto, pagal A. J. pateiktas nuotraukas bei prie pareiškimo pridėta UAB „Būsto paskolų draudimas“ pretenzija, adresuota UAB „L.“ (1 t., 18; 19-21b.l.numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „L.“ 2008m. balandžio 8 d. turto vertės nustatymo ataskaitos Nr.S08/04-86-B(toliau tekste – Ataskaitos) matyti, kad pagal D. R. (užsakovės) užsakymu buvo atliktas trijų kambarių su rūsiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. J., vertinimas ir turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė 58000 Lt, likvidacinė vertė 42000 Lt, pateikti šio turto Nekilnojamo turto registro duomenys (1 t., 30-38b.l. numeracija bylos lapų apačioje). Ataskaitos skyriuje – Vertinimo tikslas ir metodai prie grafos Vertinimo apribojimai nurodyta, jog „Vertintojai pažymi, kad neatsako už užsakovo pateiktų duomenų tikslumą ir nustatytą vertę, jei pateikti duomenys turėjo įtakos vertės nustatymui“.

Turto apžiūrėjimo akte nurodyta, jog vertinimo užsakovas D. R. ir turto vertintojas L. S. pasirašė turto – trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo aktą Nr.S08/04-86-B, apžiūros data fiksuota 2008 balandžio 8 d.(1 tomas, 41 b.l.. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš techninės užduoties turto vertinimui Nr.S08/04-86-B matyti, jog užduotį atlikti turto – trijų kambarių su rūsiu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė užsakovė D. R. ir L. S. (1 t., 30-38 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Ataskaitos kopijoje pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti buto apdailos (1 tomas,43 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Žemesnės instancijos teismas

Iš antstolės V.Šimkienės turto perdavimo išieškotojui 2010-01-26 akto Nr.71-1277 matyti, jog trijų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), priklausęs D. R., buvo perduotas UAB „Būsto paskolų draudimas“ už 9000 Lt (1 t., 54 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2010-07-14 UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 10/07-1065 matyti, jog trijų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) vertė turto vertinimo dieną yra 6000 Lt (1 t., 63 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-05-02 pretenzijos UAB „L.“ matyti, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalauja atlyginti patirtus bendrovės nuostolius 51250, 24 Lt, atsiradusius dėl UAB „L.“ atstovų nesąžiningai, nerūpestingai ir neprofesionaliai atlikto vertinimo nustatant nekilnojamojo turto, esančio trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kurios duomenų pagrindu bendrovėje buvo sudaryta draudimo sutartis ir nustatyta draudimo suma (1 t., 66-68 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „L.“ pateikto atsakymo į pretenziją matyti, jog bendrovė nesutinka su pateikta pretenzija, nurodo, jog nurodyta buto vertės suma 9000 Lt nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, turėtų būti atliktas buto vertinimas (1 t., 69-70 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-04-17 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo notarinės sutarties matyti, jog D. R. nusipirko iš A. J. trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) už 58000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 7207 Lt, vertės nustatymo data 2008-03-18, nurodyti įsipareigojimai, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui nesuteikus kredito, šalys įsipareigoja nutraukti šią sutartį (1 t., 74-78 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2002-09-11 darbo sutarties kopijos matyti, jog D. R. dirbo V. Ž. įmonėje, kur jai buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2008m. sausio 1d. mokama 7500 Lt mėnesinė alga, darbo užmokesčio pažymos kopijoje, kasos išlaidų orderių kopijose nurodyta, kad D. R. per tris mėnesius buvo išmokėta 16777, 80 Lt (1 t., 80-81; 82; 83-85 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-03-31 Nr.1062 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnijos pažymos apie pajamas matyti, jog D. R. nuo 2007m. kovo mėn. iki 2008m. vasario mėn. buvo išmokėta 6340 Lt 41 ct išmoka vaikui (1 t., 86 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2008-04-21 Būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/04/23P specialiosios dalies, pasirašytos D. R., matyti, jog D. R. buvo suteiktas 16797,96 EUR kreditas, kad D. R. patvirtino, jog jai aiškios sutarties sąlygos (1 t., 89-92 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog D. R. nuteista 25 MGL dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį dėl kreditinio sukčiavimo 2008-04-21 apgaule gavus 58000 Lt (16797,96 EUR) paskolą iš Nordea BankFinlandPlc (1 t., 97-102 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš UAB „Inreal“ pateiktos informacijos matyti, jog 2008 m. butų sandorių kainos yra nuo 1000 Lt iki 58000Lt, kai kurie butai parduoti už 30000Lt, 20000Lt, 18000 Lt, 15000Lt, didžiausia suma parduotas A. J. butas už 58000Lt (1 t., 152-154 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2001-05-21 Darbo sutarties Nr. 7 kopijos matyti, kad L. S. dirbo UAB „L.“ turto vertintoju nuo 2001-05-22 iki 2008-09-04 (1 t., 66-68 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš pateiktų Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų matyti, jog L. S. buvo išlaikęs nekilnojamojo turto vertintojo egzaminą, kilnojamojo turto vertintojo egzaminą bei jam suteikta verslo vertintojo asistento kvalifikacija (1 t., 160-162 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto rašto matyti, jog vertinamas turtas privalo būti apžiūrėtas, jog už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą yra numatyta atsakomybė (1 t., 176-177 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2012-03-27 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas L. S. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo – turto vertinimo ataskaitos, nevykstant ir neapžiūrint buto, į turto vertinimo ataskaitą pateikiant A. J. pateiktas kito buto nuotraukas, nutrauktas nenustačius jo veiksmuose tyčios suklastoti dokumentą (1 t., 188 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš 2012-03-07 akistatos tarp A. J. ir L. S. protokolo, matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų, L. S. nurodė, kad jis su buto pirkėja nebendravo nė karto, jis bendravo tik su A. J. (2 t., 13-15numeracija bylos lapų apačioje).

Iš banko „Nordea BankFinlandPlc“ Lietuvos skyriaus išrašo matyt, jog D. R. A. J. pervedė 58000 Lt (2 t., 25 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Iš Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr.S08/04-86-B originalo matyti, jog ataskaitoje pateiktos spalvotos buto nuotraukos, ir kurias kaip patvirtino D. R., jai rodė A. J. (2 t., 132 b.l.).

Iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos Buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitos Nr.120829S-01 matyti, jog minėto Nekilnojamojo turto retrospektyvinė (atgalinė) rinkos vertė 2010 m. birželio 21 d. 3000 Lt (2t.,140-161).

Iš „Būsto paskolų draudimas“ draudimo sudarymo tvarkos matyti, draudimo sutarčių sudarymo sąlygos, kurios 9 p. įtvirtinta, jog draudėjas, susipažinęs su draudimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir ketinantis sudaryti draudimo sutartį, privalo bendrovei pateikti jos nustatytos formos ir turinio rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, jame nurodyti dokumentus ir informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas atsako už prašymo sudaryti draudimo sutartį pateiktų duomenų teisingumą (3 t., 143b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus pateiktos 2008-04-16 kredito anketos kopijos matyti, jog fiksuojant duomenis apie kredito gavėją D. R. nurodyta, jog D. R. atlyginimas yra pakeltas iki 7500 Lt, nurodyta, kad klientė pateikė darbo užmokesčio pažymą (3t., 149 b.l.), Kreditų privatiems asmenims aprašymo kopijoje nurodyta, jog kreditas gali būti suteikiamas iki 100 proc. įkeičiamo turto vertės, kad reikalaujamų dokumentų yra Socialinio draudimo pažymėjimas, pažyma apie pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestį, įkeičiamo turto galutinė vertės nustatymo ataskaita (3 t., 50-153 b.l.).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir senaties taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė dėl suklastoto dokumento realizavimo kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Kaltinimas A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį iš esmės suformuluotas taip, kad ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., uždarosios akcinės bendrovės „L.“ Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), įkalbėdama palenkė UAB „L.“ Šiaulių skyriaus turto vertintoją L. S. surašyti nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86-B, nevykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas kito, žymiai geresnės būklės buto nuotraukas, bei 2008 m. balandžio 8 d. L. S. surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią žinomai suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą realizavo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d. perduodama ją D. R., kuri suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008-04-21, pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J. Urbšio g. 1 Panevėžyje ir 2008-04-21 gavo 58000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ir dėl to bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ patyrė didelę 58000 litų turtinę žalą.

Teismas laiko neįrodytomis kaltinime nurodytas aplinkybes, kad dėl A. J. veiksmų – suklastotos turto vertinimo ataskaitos - realizavimo D. R., buvo padaryta didelės žalos bendrovei „Būsto paskolų draudimas“. Tai yra, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo A. J., kuri norėjo šį butą parduoti. Kaip parodė nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta D. R., buto, kurį jį nusipirko iš A. J., jai nereikėjo, jos L. Ž. paprašė paimti savo vardu paskolą, tam, kad padėti L. Ž. įmonei, kurioje ji tuo metu dirbo, L. Ž. yra jos sūnėnas, ji sutiko, visus dokumentus tvarkė L. Ž. su A. J., o ji tik visur pasirašinėjo neskaitydama dokumentų, L. Ž. žadėjo už ją mokėti paskolą, jai buvo padidintas atlyginimas iki 7500 Lt tam, kad banke gauti paskolą, nors realiai jai buvo mokama iki 500 Lt per mėnesį, pamena, kad A. J. rodė jai gražias buto nuotraukas, tos kurios yra pateiktos turto vertinimo ataskaitoje, kada jai jas rodė – po buto pirkimo ar prieš, neatsimena, prieš pirkdama butą apžiūrėti jo nevyko, jai nebuvo jokio skirtumo kokį butą pirkti, A. J. primygtinai nereikalavo, kad būtų perkamas jos butas, ji galėjo pirkti ir bet kokį kitą, ji pasitikėjo žmonėmis, banke ji taip pat pasirašinėjo visus dokumentus kokių reikia, galėjo pasirašyti ir turto vertinimo ataskaitoje, kurią ji gavo iš A. J., L. S. ji nepažįsta ir teisme jį pamatė pirmą kartą, už kreditinį sukčiavimą gaunant šią paskolą ji yra nuteista Radviliškio r. apylinkės teismo, iš banko gavo 58000 Lt paskolą ir šie pinigai buvo pervesti A. J. už butą, bei buvo paimtas dar vienas vartojimo kreditas 32000Lt, kurį ji atidavė L. Ž., kai po buto pirkimo nuvažiavo apžiūrėti įsigyto buto, jis atrodė apleistas, jame nebuvo įmanoma gyventi ir ji jame negyveno nė dienos, taip jį ir paliko. Liudytojas L. Ž. dėl buto pirkimo, kredito gavimo, fiktyvaus pajamų padidinimo D. R. iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir D. R.. Bendrovės „Būsto paskolų draudimas atstovai“ T. S., L. B., R. S. teisme parodė, jog jie tiesiogiai su klientu dažniausiai nebendrauja, su banku yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią bankas surenka reikalingą informaciją kredito draudimui ir pateikia kliento duomenis, kartais, būna, kad patys klientai kreipiasi į bendrovę, bet tai reti atvejai. D. R. kredito draudimo atveju dokumentus jiems pateikė bankas, jie vertino pateiktus duomenis apie D. R., jos pajamas, pateiktą turto vertinimo ataskaitos pažymą, jei pažymoje būtų buvęs nurodytas, jog jos pajamos yra 500 Lt, o ne 7500 lt, kaip kad buvo nurodyta, greičiausiai draudimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, vien turto vertinimo ataskaitos nepakanka, tam kad būtų sudaryta kredito draudimo sutartis, 58000 Lt draudimo bendrovei suma nėra didelė, bendrovei realiai padaryta 51250,24 Lt žala – išminusuota buto vertė, tokį ieškinį jų bendrovė yra pareiškusi UAB „L.“ civiline tvarka, vidutinė draudimo išmokos suma yra 200000 Lt, o didelė suma yra 800000 Lt. Liudytoja L. J. teisme patvirtino, kad A. J. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), skaičiuojant su įsiskolinimais už 4000 Lt, tai buvo senai, gal prieš tris, keturis metus, butas buvo tvarkingas, nebuvo apleistas, buvo galima eiti ir gyventi. Tokios aplinkybės rodo, kad A. J. veiksmais – turto vertinimo ataskaitos su kitomis, ne jos buto nuotraukomis pateikimu D. R. - nebuvo padaryta kaltinime nurodyto dydžio žalos draudimo bendrovei „Būsto paskolų draudimas“. T.y., pati D. R., gavusi turto vertinimo ataskaitą, kurioje ir pati kaip užsakovė pasirašė ant turto apžiūrėjimo akto ir techninės užduoties turto vertinimui, toliau buvo atsakinga už savo priimamus sprendimus – pirkti įvertintą butą, ar nepirkti, imti kreditą, ar neimti, ir iš esmės nuo tolimesnių kaltų pačios D. R. veiksmų – su jos sutikimu fiktyviai padidintu jai atlyginimu, ir šios neteisingos informacijos pateikimu bankui, priklausė tai, ar kreditas jai bus suteiktas, ar minėtas kreditas bus apdraustas tokio dydžio, t.y. 58000 Lt sumai. Nors D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pasirašinėjo ant visų dokumentų, kuriuos jai davė L. Ž. su A. J. bei kurie jai buvo išduoti banke bei notarinėje kontoroje, tikslu padėti L. Ž. įmonei, tai neįrodo, jog dėl A. J. kaltės buvo padaryta didelės žalos bendrovei „Būsto paskolų draudimas“. Be to, pažymėtina ir tai, kad bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovai nurodė, jog kaltinime nurodyta suma bendrovei – 58000Lt nėra didelė, todėl konstatuotina, kad nėra būtinojo BK 300 str. 3d. nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos.

Pagal teisme nustatytas aplinkybes teismas A. J. veiksmus perkvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir laiko įrodyta, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 8 d., uždarosios akcinės bendrovės „L.“ Šiaulių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė L. S. nežinant kito, geresnės būklės buto nuotraukas, o 2008 m. balandžio 8 d., L. S., nevykstant į (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai neapžiūrint buto, o tik apžiūrėjus jos pateiktas buto nuotraukas, surašius nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. S08/04-86/B, šią suklastotą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 21 d. realizavo perduodama D. R..

Nors kaltinamoji A. J. neigė perdavusi L. S. kito buto nuotraukas bei neigia perdavusi turto vertinimo ataskaitą su žinomai suklastotomis buto nuotraukomis D. R., tokios aplinkybės nustatytos apklausus kaltinamąjį L. S., šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta D. R., liudytoją L. Ž. bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą. Tai yra, kaltinamasis L. S. teisme parodė, kad tikslios datos jis nepamena, tačiau pamena, kad pas jį lankėsi A. J., kurią jis pažinojo iš darbinių reikalų, klausė jo dėl jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo, ruošėsi jį parduoti. Pamena, kad jis nevažiavo apžiūrėti minėto buto, vis iškildavo kažkokios problemos dėl to buto apžiūros, tačiau kategoriškai A. J. jam nedraudė vertinamo buto apžiūrėti, neprašė jo surašyti ataskaitos neapžiūrėjus buto. Jis jai kategoriškai nepasakė, kad neatliks turto vertinimo ir nesurašys ataskaitos, jei ji jam neleis apžiūrėti buto. Tuo metu buvo labai daug darbo, jis dirbo vienas, butų pardavimo rinka klestėjo, ruošėsi atostogoms ir buto vertinimą atliko apžiūrėjęs pateiktas A. J. nuotraukas realiai nevykdamas į vietą ir buto neapžiūrėdamas. Jis pasitikėjo A. J., nes ne vieną buto vertinimą jos užsakymu buvo daręs. Buto vertinimą atliko ne tik pagal nuotraukas, tačiau ir pagal kitus parametrus, nuotraukos turi tik 10 proc. įtakos galutinei turto vertei, nes yra vertinama buto vieta, techniniai parametrai, o nuotraukose pateikiama apdaila. Surašęs ataskaitą jis atidavė A. J., ar kartu buvo D. R., nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, jog su D. R. jis nėra bendravęs, dėl buto vertinimo jis bendravo tik su A. J.. Tai, kad su L. S. D. R. nebendravo, patvirtino posėdžio metu apklausta pati D. R., parodydama, kad L. S. ji nepažįsta ir teisme jį matė pirmą kartą, kad A. J. jai rodė buto nuotraukas, kurios yra pateiktos turto vertinimo ataskaitos originale, visus dokumentus jai davė pasirašyti A. J. su L. Ž.. Iš byloje esančios pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vizualiai nuotraukos, esančios turto vertinimo ataskaitos originale, neatitinka nuotraukų, kurios buvo darytos faktiškai apžiūrint ir perėmus būtą bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovų. Be to, turto vertinimo ataskaitoje kaip užsakovė įvardinta yra D. R. ir tiek ant turto vertinimo apžiūros akto, tiek užsakymo formoje yra jos kaip užsakovės parašai – tai posėdžio metu patvirtino D. R., nors byloje nustatyta, kad. L. S. su ja nebuvo pažįstamas ir butas nebuvo apžiūrėtas. Nors kaltinamoji A. J. teigia, kad ji L. S. nuotraukų, esančių turto vertinimo ataskaitoje, neteikė ir nežinojo, kad būtent šios nuotraukos buvo panaudotos turto vertinimo ataskaitoje, kad ataskaitos ji nevartė, kad turėjo vertinimo ataskaitos kopiją, kad turto vertinimas buvo atliktas su jos žinia, tačiau turto vertinimo procese ji nedalyvavo, teismas tokią jos poziciją laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai yra, teismas laiko įrodyta, kad A. J., žinojo, jog turto vertinimo ataskaitoje yra tikrovės neatitinkančių duomenų - ne jos buto nuotraukos, kad turto vertinimas buvo padarytas realiai neapžiūrint jos buto, o pagal buto techninius parametrus bei pagal pateiktas jos, kito, geresnės būklės buto, ir tai žinodama minėtą turto vertinimo ataskaitą ji realizavo – tai yra perdavė D. R.. Tokie D. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Veikos perkvalifikavimas iš BK 300 str. 3d. į 300 str. 1d. nelaikytinas kaltinimo sunkinimu ar kaltinimo ribų išplėtimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalimi Baudžiamajame kodekse 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir ši nusikalstama veika buvo baigta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 21 d. Pagal minėto kodekso 95 straipsnio 1 dalies b papunktį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija - aktuali redakcija veikos padarymo metu) asmeniui, padariusiam tyčinį nesunkų nusikaltimą negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis jei nuo veikos padarymo praėjo 5 (penkeri) metai. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1dalyje padarymo, yra suėjęs 2013 m. balandžio 21 d., dėl to baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nutrauktina.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad turėdama išankstinį tikslą parduoti nekilnojamą turtą už žymiai didesnę, nei reali rinkos kaina, pasinaudojusi pažintimi su L. S. ir jį įkalbėjusi realiai neapžiūrėti buto, ir taip suklastojusi, bei realizavusi aukščiau nurodytą oficialų dokumentą - turto vertinimo ataskaitą, ją pateikdama D. R., kuri nežinodama apie tai, kad ataskaita suklastota pateikus ją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J.Urbšio g. 1, Panevėžyje, ir 2008-04-21 gavus 58 000 lt. kreditą, apgaule parduodama nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. R. už 58 000 lt., t.y. žymiai brangiau negu vidutinė ir reali rinkos vertė, savo naudai įgijo svetimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, ir D. R., kaip kredito gavėjai priklausančius 58 000 lt.

Teismas laiko neįrodytomis kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. J., apgaulės būdu įgijo iš banko „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus ir iš nukentėjusiosios D. R. 58000 litų. Tai yra, kaltinime A. J. nurodyti veiksmai, kad ji, turėjo išankstinį tikslą parduoti turtą už žymiai didesnę nei rinkos vertę, nėra draudžiami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, tai yra pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami Civilinio kodekso normų dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo. Nėra įrodytos ir kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad „ji pasinaudodama pažintimi su L. S. jį įkalbėjusi realiai neapžiūrėti buto ir taip suklastojusi bei realizavusi aukščiau nurodytą turto vertinimo ataskaitą, ją pateikdama D. R., kuri nežinodama apie tai, kad ataskaita suklastota pateikus ją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J.Urbšio g. 1, Panevėžyje, ir 2008-04-21 gavus 58 000 lt kreditą, apgaule parduodama nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. R. už 58 000 lt., t.y. žymiai brangiau negu vidutinė ir reali rinkos vertė, savo naudai įgijo svetimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, ir D. R., kaip kredito gavėjai priklausančius 58 000 lt“. Tai yra, posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. S. patvirtino, kad A. J. jo neprašė nevažiuoti ir neapžiūrėti jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), tačiau jam susidarė įspūdis, kad A. J. nenori, kad butas būtų apžiūrimas, tačiau kategoriškai jai jis nesakė, kad ataskaitos nedarys neapžiūrėjęs buto. Kad tokio prašymo nebuvo, patvirtino ir kaltinamoji A. J.. Jokių kitų duomenų, kad A. J. kažkokiu būdu būtų įkalbėjusi L. S. surašyti turto vertinimo ataskaitą jo neapžiūrint ir tokiu būdu suklastojusi turto vertinimo ataskaitą, kad būtų prašiusi L. S. minėtą butą įvertinti kuo brangiau ar 58000 Lt sumai, byloje nėra, tad teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, kad A. J. įkalbėjo L. S. dėl turto vertinimo ataskaitos surašymo neapžiūrėjus buto ir taip suklastojo minėtą ataskaitą. Vien tai, kad A. J., žinodama, jog jos buto turto vertinimo ataskaitoje yra pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys - nuotraukos, šią ataskaitą perdavė D. R., neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dėl tokių A. J. veiksmų ji apgaule įgijo banko ir D. R. kaip kredito gavėjos pinigus - 58000 Lt. Tai yra, bylos duomenimis nustatyta, kad kreditą bankas suteikė D. R., pastaroji pirko A. J. priklausantį butą, kurio, kaip parodė pati D. R., jai nereikėjo, į banką dėl kredito gavimo kreipėsi pateikdama melagingą informaciją apie save, kaip apie kredito gavėją, suvokdama, kad jai fiktyviai buvo padidintos pajamos, pati suklastodama dokumentus, tame tarpe ir toje pačioje turto vertinimo Ataskaitoje pasirašydama kaip užsakovė, tikslu gauti kreditą. Tad, tokios aplinkybės rodo, kad ne dėl A. J. kaltų veiksmų – turto vertinimo ataskaitos pateikimo su kitomis nuotraukomis D. R. - ji įgijo pinigus už sau nuosavybės teise priklausiusį butą. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kreditinio sukčiavimo gaunant 58000 Lt paskolą buvo padaryta žalos bendrovei – „Būsto paskolų draudimas“, o ne bankui „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui“ ir ne D. R.. Tokios aplinkybės nustatytos 2010-09-13 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek teisme apklausus pačią D. R., bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus – 2008m. balandžio 8 d. Ataskaitą, kurioje nurodyta, kad pagal D. R. (užsakovės) užsakymu buvo atliktas trijų kambarių su rūsiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. J., vertinimas ir turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė 58000 Lt, likvidacinė vertė 42000 Lt, pateikti šio turto Nekilnojamo turto registro duomenys (1 t., 30-38 b.l. numeracija bylos lapų apačioje), turto apžiūrėjimo aktą, kuriame nurodyta, jog vertinimo užsakovas D. R. ir turto vertintojas L. S. pasirašė turto – trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo aktą Nr.S08/04-86-B, apžiūros data fiksuota 2008m. balandžio 8 d.(1 tomas, 41 b.l.. numeracija bylos lapų apačioje), techninę užduotį turto vertinimui Nr.S08/04-86-B, kurioje nurodyta, jog užduotį atlikti turto – trijų kambarių su rūsiu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė užsakovė D. R. ir L. S. (1 t., 30-38 b.l. numeracija bylos lapų apačioje), 2008-04-17 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo notarinę sutartį, kurioje nurodyta, jog D. R. nusipirko iš A. J. trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) už 58000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė 7207 Lt, vertės nustatymo data 2008-03-18, nurodyti įsipareigojimai, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui nesuteikus kredito, šalys įsipareigoja nutraukti šią sutartį (1 t., 74-78 b.l. numeracija bylos lapų apačioje), 2002-09-11 darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog D. R. dirbo V. Ž. įmonėje, kur jai buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, o nuo 2008m. sausio 1d. mokama 7500 Lt mėnesinė alga, darbo užmokesčio pažymos kopijoje, kasos išlaidų orderių kopijose nurodyta, kad D. R. per tris mėnesius buvo išmokėta 16777, 80 Lt (1 t., 80-81; 82; 83-85 b.l. numeracija bylos lapų apačioje), „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus pateiktą 2008-04-16 kredito anketos kopiją, iš kurios matyti, jog fiksuojant duomenis apie kredito gavėją D. R. nurodyta, jog D. R. atlyginimas yra pakeltas iki 7500 Lt, nurodyta, kad klientė pateikė darbo užmokesčio pažymą (3t., 149 b.l.), Kreditų privatiems asmenims aprašymo kopiją, kurioje nurodyta, jog kreditas gali būti suteikiamas iki 100 proc. įkeičiamo turto vertės, kad reikalaujamų dokumentų yra Socialinio draudimo pažymėjimas, pažyma apie pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestį, įkeičiamo turto galutinė vertės nustatymo ataskaita (3 t., 50-153 b.l.).

Tokios aplinkybės įrodo ir patvirtina tai, kad D. R., siekdama gauti kreditą, pati buvo nesąžininga pateikdama duomenis kredito įstaigai, pati suklastojo turto vertinimo Ataskaitoje esančius duomenis, ir tokiu būdu gavo kreditą, kurį pati pervedė A. J. už parduodamą butą, o kitą kreditą – atidavė L. Ž.. Byloje nenustatyta, jog A. J. būtų kokiu nors būdu apgaulingai įtikinėjusi D. R. pervesti jai banko suteiktą kreditą, ar pati būtų kreipusis į banką nurodydama apgaulingą informaciją dėl pinigų išmokėjimo į jos sąskaitą, taip pat nenustatyta, jog A. J. būtų įtikinėjusi D. R. pirkti būtent jos butą neleisdama jo apžiūrėti. Esminis nusikalstamos veikos – sukčiavimo – požymis yra apgaulė, o šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog A. J. būtų kokiu tai būdu apgavusi D. R. ar banką, siekdama gauti pinigų už savo parduotą butą. D. R., jausdamasi šioje situacijoje nukentėjusiąja, turėjo teisę kreiptis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl jos nuomone apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau net ir realiai pamačiusi, jog jos nupirktas butas neatitiko jos matytų nuotraukų, jokių veiksmų nesiėmė, nesikreipė nei dėl minėto sandorio panaikinimo, nei į banką, nei į draudimo bendrovę, nepateikė informacijos apie jos manymu nusipirktą ne tokios vertės bei ne nuotraukose matytą butą. D. R. pozicija, kad ji pasitikėjo žmonėmis, kad neskaitė jai pateikiamų dokumentų, esant aplinkybėms, jog pati klastojo dokumentus tikslu gauti kreditą, nesudaro pagrindo jos laikyti nukentėjusiąja šioje byloje.

Taigi, įvertindamas surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog A. J. nepadarė BK 182 str. 2 d. nurodytų veiksmų, todėl ji šioje dalyje išteisintina.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatė baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje požymis, todėl kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio prasme. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui.

L. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „L.“ turto vertintoju, t.y. nuo 2001-05-22 iki 2008-09-04 (1 t., 66-68 b.l. numeracija bylos lapų apačioje) ir turėjo teisę bendrovės vardu surašyti turto vertinimo ataskaitas. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinai, jog L. S. buvo išlaikęs nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo egzaminus bei jam suteikta verslo vertintojo asistento kvalifikacija (1 t., 160-162 b.l. numeracija bylos lapų apačioje). Todėl galima teigti, jog L. S. teikė viešąsias paslaugas, ir jis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. apibrėžto valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisinį statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 str.). Tačiau tam, jog būtų galima L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį būtina nustatyti, kad jis 2008-04-08 surašydamas turto vertinimo ataskaitą dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tada, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių – didelės žalos, t. y. turi būti nustatyta, kad pareigūno ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45/2009).

Teismas daro išvadą, kad išnagrinėjus byloje suriktus įrodymus, nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės tarnautojui prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų netinkamo atlikimo ir žalos atsiradimo, bei padarytoji žala nėra didelė.

L. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinamas tuo, kad „jis versdamasis turto vertintojo profesine veikla ir teikdamas viešąsias paslaugas, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnyje, kad turto vertintojas privalo „vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais..., sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą“, dėl to juridinis asmuo patyrė didelės žalos, t.y. uždarosios akcinės bendrovės „L

“ Šiaulių skyriuje, 2008-04-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dokumentas bus pateiktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui kreditui gauti įkeičiant turtą, įkalbėtas A. J., privalėdamas, bet realiai neatlikęs nekilnojamo turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, o apžiūrėjęs tik A. J. pateiktas buto nuotraukas, surašė patvirtintos formos turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo ataskaitą Nr.S08/04-86-B, į kurią įrašė buto rinkos vertę remdamasis nuotraukomis tokiu būdu pažeidė 1996 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 18 punktą, kad vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis surašomas apžiūrėjus turtą, o apžiūrint turtą, paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas), po ko A. J. turto vertinimo ataskaitą perdavė D. R., o ši pateikė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, adresu J. Urbšio g. 1 Panevėžyje ir 2008-04-21 gavo 58000 litų kreditą, kurį bankui padengė Uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ir dėl to bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ patyrė didelę 58000 litų turtinę žalą“.

Teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, jog uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ patyrė didelę kaltinime nurodytą turtinę 58000 Lt žalą dėl kaltų A. S. veiksmų. Tai yra, kaip jau minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. A. J. prašymu atliko jos buto turto vertinimo ataskaitą, minėto buto vertinimą atliko neapžiūrėjęs buto, pagal pateiktas A. J. nuotraukas bei turto vertinimo ataskaitoje užpildė dokumentus – turto apžiūros aktą, techninę užduotį, kurie pasirašyti L. S. ir D. R. parašais. Tokias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. S., kaltę pripažindamas iš dalies, kad jis neapžiūrėjęs buto surašė turto vertinimo ataskaitą, kad parašai turto vertinimo ataskaitoje yra jo ir D. R., tačiau D. R. jis nebuvo matęs, kad pasitikėjo A. J. ir pagal jos pateiktas nuotraukas bei kitus duomenis atliko turto vertinimo ataskaitą. Tai, kad A. J. prašymu buvo atliktas turto vertinimas iš esmės patvirtino ir pati A. J., tačiau neigė L. S. pateikusi kito buto nuotraukas. Tai, kad turto vertinimas buvo atliktas neapžiūrint buto, patvirtino posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta D. R., parodžiusi, kad buto apžiūrėti ji nevyko, kad buto jai nereikėjo, kad butą pirko dėl to, kad padėti L. Ž. įmonei, kurioje ji pati dirbo, kad paskolą gavo fiktyviai jai padidinus atlyginimą, bei liudytoju apklaustas L. Ž., patvirtindamas, kad butą matė po nupirkimo, kad prašė D. R. savo vardu paimti paskolą. Kaltinamojo L. S. ir D. R. bei L. Ž. parodymus patvirtina posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – 2008 m. balandžio 8 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr.S08/04-86-B, kurioje matyti, kad pagal D. R. (užsakovės) užsakymu buvo atliktas trijų kambarių su rūsiu buto, esančio Kaimynų g. 3-12, Pakirkšnio k., Radviliškio r., kurio savininkė A. J., vertinimas ir turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė 58000 Lt, likvidacinė vertė 42000 Lt, pateikti šio turto Nekilnojamo turto registro duomenys (1 t., 30-38b.l. numeracija bylos lapų apačioje), turto apžiūrėjimo aktas, iš kurio matyti, jog vertinimo užsakovas D. R. ir turto vertintojas L. S. pasirašė turto – trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo aktą Nr.S08/04-86-B, apžiūros data fiksuota 2008 balandžio 8 d.(1 tomas, 41 b.l. numeracija bylos lapų apačioje), techninė užduotis turto vertinimui Nr.S08/04-86-B, iš kurios matyti, jog užduotį atlikti turto – trijų kambarių su rūsiu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė užsakovė D. R. ir L. S. (1 t., 30-38 b.l. numeracija bylos lapų apačioje).

Tokie L. S. veiksmai vertintini kaip netinkamas turto vertintojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1p. ir 2p. atlikimas, t.y. kad turto vertintojas privalo „vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais..., sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą“ (Žin., 1999, Nr. 52-1672)., bei 1996 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 18 punkto pažeidimas, kad vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis surašomas apžiūrėjus turtą, o apžiūrint turtą, paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) (Žin., 1996, Nr. 16-426), minėta metodika nenumato išimčių kada turtas gali būti vertinamas jo neapžiūrint. Tačiau, teismas laiko neįrodyta, jog dėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimo kilo kaltinime nurodytos pasekmės – buvo padaryta 58000 Lt žala UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tai yra, byloje nėra duomenų apie tai, kad A. S. būtų žinojęs į kokią konkrečią kredito įstaigą, kaip kad nurodyta kaltinime, kreipsis A. J. ar D. R., ir ar iš vis kreipsis, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis A. J. butą įvertino žymiai didesne nei rinkos kaina, įkalbėtas A. J., kaip nurodyta kaltinime, pagal pateiktas nuotraukas. Iš byloje esančios pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, jog joje pateikti techniniai duomenys ir parametrai yra A. J. priklausiusio trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), tik nuotraukos yra ne to buto. Byloje yra pateikta UAB „Inreal sudarytų sandorių ataskaita, kurioje matyti, kad A. J. butas buvo parduotas brangiausiai, tačiau kiek iš tikrųjų ir kokia tuo metu, t.y. 2008-04-08 buvo A. J. buto rinkos vertė su jos buto nuotraukomis, byloje tokių duomenų nėra. L. J. parodymais nustatyta, jog butą A. J. ji pardavė tvarkingą, į jį buvo galima eiti ir gyventi. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikta minėto buto turto vertinimo ataskaita Nr.120829S-01 patvirtina, jog minėto Nekilnojamojo turto retrospektyvinė (atgalinė) rinkos vertė 2010 m. birželio 21 d. yra 3000 Lt (2t.,140-161), tai yra tokia buto vertė nustatyta praėjus daugiau nei dviem metams po to, kai vertinimą buvo pateikęs L. S. ir tuo metu, kai esant ekonominei krizei šalyje rinkoje butų kainos buvo žymiai kritusios. Pažymėtina ir tai, kad pagal antstolės V.Šimkienės turto perdavimo išieškotojui 2010-01-26 aktą Nr.71-1277 matyti, jog minėto trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusio D. R., buvo perduotas UAB „Būsto paskolų draudimas“ už 9000 Lt (1 t., 54 b.l. numeracija bylos lapų apačioje). Tokios aplinkybės rodo, kad vos per pusmetį nuo antstolės pateikto buto įvertinimo buto vertė nukrito beveik 6000 Lt iki UAB „Būsto paskolų draudimas“ atlikto retrospektyvinio vertinimo ir, kad objektyviai, nebuvo nustatyti kokia reali buvo A. J. buto vertė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad tik dėl kaltų L. S. veiksmų – aukščiau aptartų teisės aktų pažeidimų, buvo padaryta 58000Lt žala UAB „Būsto paskolų draudimas“. Aukščiau aptartais įrodymais - D. R., L. Ž., L. S., UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovų T. S., L. B., R. S., iš dalies A. J. parodymais, rašytiniais dokumentais nustatyta, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ suteikė draudimą 58000 Lt sumai suteiktam kreditui, kuris buvo išduotas D. R., nustatyta, jog D. R. 58000 Lt kreditą iš banko gavo pateikdama suklastotus dokumentus apie savo pajamas, kad vien turto vertinimo ataskaitos, tam kad gauti kreditą ir, kad jis būtų apdraustas, nebūtų pakakę. Iš esmės žala UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo padaryta dėl kaltų tolimesnių D. R. ir L. Ž. veiksmų, už kuriuos jie yra nuteisti 2010-09-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Teismas taip pat laiko, jog padarytoji žala – 58000 Lt nurodyta kaltinime šioje konkrečioje situacijoje nėra didelė BK 229 straipsnio prasme. Tai yra, UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovai T. S., R. S. teisme parodė, jog D. R. suteikto kredito draudimo suma 58000 Lt draudimo bendrovei suma nėra didelė, bendrovei realiai padaryta 51250,24 Lt žala – išminusuota buto vertė, tokį ieškinį jų bendrovė yra pareiškusi UAB „L.“ civiline tvarka, vidutinė draudimo išmokos suma yra 200000 Lt, o didelė suma yra 800000 Lt. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra vieno iš pagrindinio BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties didelio žalos požymio. Taigi, įvertindamas surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog L. S. nepadarė BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos, todėl jis išteisintinas. L. S. nustatyti teisės aktų pažeidimai šioje byloje nenustačius priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos atsiradimo bei nenustačius, kad buvo padaryta didelė žala, vertintini kaip drausminis pažeidimas.

Pažymėtina ir tai, kad akivaizdu, jog turto vertinimo ataskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys įvykiai, tačiau dėl šių dokumentų suklastojimo yra priimtas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012-03-27 nutarimas (1t..,188b.l. numeracija bylos lapų apačioje) nutraukti ikiteisminį tyrimą L. S. atžvilgiu kaip nenustačius jo veiksmuose tyčios suklastoti dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai L. S. šioje byloje dėl dokumentų klastojimo nepareikšti ir yra priimtas prokuroro procesinis sprendimas, teismas dėl šio klausimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies1punktu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos A. J. atžvilgiu, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. J. išteisinti jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

L. S. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso229 straipsnyje.

2008-04-08 Turto vertinimo ataskaitos Nr. S08/04/86-B originalą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti bankui „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui adresu J.Urbšio g.1 Panevėžys LT-35169 .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėja Jurgita Kolyčienė