Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-3039-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01148-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.3; 1.4.4

2020 m. birželio 25 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-33(7-1/2020), kuriuo liko nepakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2020-03-06 sprendimą „Dėl D. Š. skundo“ Nr. S-33 (7-1/2020) (toliau – ir Komisijos spendimas); 2) panaikinti VMI 2019-12-11sprendimą Nr. (21.22) FRO682-300 dėl pareiškėjo pastabų dėl patikrinimo akto Nr. (21.222) FRO680-354 (toliau – ir Sprendimas); 3) gražinti (perduoti) mokestinę bylą VMI pakartotinam mokestiniam patikrinimui (tikrintas mokesčio laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31).

2.1. Komisija priėmė 2020 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo patvirtino VMI 2019-10-09 patikrinimo akto Nr. (21.222) FRO680-354 nurodymus sumokėti papildomai priskaičiuotus 182 140,30 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), iš jų: 123 853,98 Eur PVM dėl neva nepagrįstai atskaityto 118 576,23 Eur PVM pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose VMI nematė realaus turinio prie (t. y. nepripažinta PVM atskaita pagal UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ vardu išrašytas sąskaitas); 5 277,75 Eur pardavimo PVM nuo papildomai (iš H. S.) gautų (105 000,00 Lt) turto pardavimo pajamų; 58 286,32 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), nes pareiškėjas 2013 m. ir 2014 m. nepagrįstai priskyrė išlaidoms sumas, pagal minėtas UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitas faktūras. VMI 2019-12-11 sprendimu nuo 2019-10-09 Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotų 123 853,98 Eur PVM ir 58 286,32 Eur GPM, 2019-10-09 Patikrinimo akto tvirtinimo metu Pareiškėjui papildomai apskaičiavo 76 367,42 Eur PVM delspinigių ir 29 214,83 Eur GPM delspinigių, skyrė 24 771,00 Eur PVM baudą ir 11 657,00 Eur GPM baudą.

2.2. Nei VMI, nei Komisija neatsižvelgė, jog Aktas buvo patvirtintas neatsižvelgus į Pareiškėjo 2019-11-11 pateiktas rašytinės pastabas. Akto tekste nėra nurodyti priedai ir nėra pateikti (pridėti prie Patikrinimo akto) įrodymai pagrindžiantis 2019-10-09 Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Akte nėra išnagrinėti įrodymai, kuriais remianti priimtas šis aktas, negali būti pripažintas pagrįstu faktiniais duomenimis, todėl negali būti laikomas teisėtu.

2.3. Aktu apskaičiuoti mokesčiai dėl 8 gyvenamųjų namų ir/arba poilsio apartamentų ir/arba kaimo turizmo pastato pardavimų eliminuojant visas su statybos darbais susijusias pirkimo PVM sąskaitas faktūras, laikantis logikai neatitinkančios nuostatos, kad namai buvo pastatyti be jokių išlaidų. Pareiškėjas tinkamai deklaravo ir pateikė visų pardavimų deklaracijas remiantis teisinę galią turinčiomis UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM sąskaitomis faktūromis. Nei Komisija, nei VMI neanalizavo atsiskaitymų mechanizmo, kuris parodo, kad statybos montavimo darbus atliko UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“:

2.3.1 pinigai už parduotus namus, pagal notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą tvarka, buvo pervedami Kredito unijai “Vilniaus taupomoji kasa“, dengiant UAB „Konsela“ kreditinius įsipareigojimus arba UAB ..Konsela“, V. J. kaip UAB „Konsela“ vadovui, taip atsiskaitant už statybos rangos darbus. VMI skundžiame 2019-12-11 sprendime (žr. 2019-12-11 Sprendimo 2 puslapio 6 pastraipą) VMI pati sau prieštaraudama konstatavo, jog „ <...> piniginės lėšos už Pareiškėjo 2014 m. sausio mėn. parduotą 2014-01-24 gautą dovanų (iš tėvų V. Š. ir M. Š.) turtą mokėtos Kredito unijai Vilniaus taupomoji kasa“ - V. J. ir UAB „Konsela“ paskolų gražinimui, bei atskirais atvejais pervestos į V. Š. sąskaitą, tačiau iš sąskaitos jos buvo išsiimtos Pareiškėjo, arba pervestos už jį UAB „Konsela“.

2.3.2. Komisijos sprendime neteisingai nurodyta, kad atsiskaitymai patvirtina galimą UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ statybų finansavimą, tačiau ne aplinkybę, jog ginčo statybos darbus atliko būtent UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“, kurios neturėjo jokių resursų statyboms darbams atlikti bei kurių finansinių įsipareigojimų šioms nepateiktus buhalterinės apskaitos dokumentų mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti. Tai paneigiama tuo, kad:

2.3.2.1. buvęs UAB „Konsela“ vadovas V. J. 2019-11-07 paaiškinime patvirtino, jog visos jo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros Pareiškėjui yra tikros ir visą informaciją nurodytą PVM sąskaitos faktūrose yra teisinga, t. y. UAB „Konsela“ atliko visus sąskaitose faktūrose nurodytus statybos darbus.

2.3.2.2. UAB „Konsela“ gaudavo finansavimą iš Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal tiesioginės ir tikslinės paskolas sutartis su Pareiškėjo statomu turto (statybos) įkeitimu . 2013-06-03 maksimalios hipotekos sutartis patvirtina, kad būtent UAB „Konsela“ statė Pareiškėjo objektus, kurie 2013-06-03 maksimalios hipotekos pagrindu kaip nebaigta statyba buvo įkeisti užtikrinant skolininko UAB „Konsela“ įsipareigojimus Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Tai kad nei VMI, nei Komisija neišreikalavo šio įrodymo tik patvirtina, kad neatskleidė bylos esmės.

2.3.2.3. Komisija sprendime neteisingai nurodo, jog darbų perdavimo priėmimo aktai neatitinka 2013-06-14 ir 2012-06-18 rangos sutarčių, nes subrangos sutarties bei papildomo susitarimo datos yra ankstesnės už pačios rangos sutarties datą, perdavimo priėmimo aktuose nurodytos sutarties datos neatitinka nei vienos iš minėtų sutarčių (pvz., pagal 2013-04-24 statybos rangos sutarti Nr. VŠ03), aktai surašyti ir su UAB „Erdenas“, nors pareiškėjas mokesčių administratoriui 2018- 07-02 paaiškinime yra tvirtinęs, jokiu santykiu su UAB „Erdenas“ jis neturėjo. Tuo tarpu pareiškėjas 2018-07-02 savo paaiškinimuose 8.4 punkte nurodė, kad teko sudaryti naują statybos rangos sutartį, kuri įforminta kaip 2013-05-10 papildomas susitarimas prie statybos rangos sutarties Nr. VŠ03 su UAB „Konsela“. Statybos rangos sutartis su UAB „Konsela“ buvo keletas redakcijų. UAB „Erdenas“ buvo subrangovas, kurį surado UAB „Konsela“, UAB „Erdenas“ sąskaitos buvo išrašomos tiesiogiai pareiškėjui. Pagal tarp UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ sudarytas subrangos sutartis, atliktų statybos darbų atlikimo kaina buvo įskaityta tarpusavio skolų įskaitymo būdu).

2.4. Pareiškėjui neprieinamos UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ PVM deklaracijos bei išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai (duomenys neskelbtini), nurodyti dokumentai turi būti tiriami šioje mokestinėje byloje. VMI savo ruožtu, net Komisijai paprašius Komisijos 2020-02-04 posėdyje, Pareiškėjo 2020-01-02 skundo dėl VMI 2019-12-11 sprendimo nagrinėjimo metu, jas į bylą taip ir nepateikė.

2.5. Nei VMI, nei Komisija sprendimuose neužtikrino teisinio tikrumo ir stabilumo principo. Neteisingas yra VMI ir Komisijos teiginys, jog sąskaitos faktūros neturi juridinės galios, nes neatspindi tikrojo ūkinių operacijos turinio. Sąskaitų faktūrų turinys yra aiškus ir suprantamas, pats sąskaitoje padarytas įrašas (paslaugų pavadinimas - statybos darbai) aiškiai parodo, jog buvo atlikti statybos darbai bei nurodytas tikslus unikalus numeris kokiame objekte statybos darbai atlikti bei padaryta nuorodą į rangos sutartį. Visi privalomi rekvizitai yra. Mokėtinas PVM priskaičiuotas ir VMI minėtų ginčijamų sąskaitų faktūrų užteko, Tuo yra pažeidžiamas teisinio tikrumo ir stabilumo principas. UAB „Konsela“ net keturis kartus teikė patikslintas PVM deklaracijas ir VMI jas priėmė, kas rodo, kad mokesčių administratorius patvirtino sąskaitų faktūrų teisėtumą.

2.6. VMI 2019-12-11 sprendime (žr. 2019-12-11 Sprendimo 3 puslapio 5 pastraipą) nurodoma, jog UAB „Konsela“ 2014 m. sausio-rugpjūčio mėn. patikslinančiose PVM deklaracijose deklaruotos papildomos pardavimo ir pirkimo PVM sumos nedeklaruotos Bendrovės VMI teiktuose išrašomų ir gaunamu PVM sąskaitų faktūrų registruose. Ši aplinkybė laikytina neįrodyta, nes VMI šių registrų į bylą nepateikė. Be to, pagal VMI nedeklaruota UAB „Konsela“ suma yra nežymi. VMI, matydama UAB „Konsela“ neatitikimus patikslintose PVM deklaracijose ir registruose galėjo priimti sprendimą atsisakyti priimti deklaracijas.

2.7. Pareiškėjas veikė sąžiningai ir turi teisę įsigytų paslaugų (statybos darbų) sąskaitų faktūras įtraukti į PVM atskaitą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau — ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 administracinėje byloje Nr. A-602-705/13 pasisakė, kad teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama, kai: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiauiant; 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčiu srityje arba 3) įei atsižvelgus i objektyvias aplinkybes. įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog isigvdamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimu ar paslaugu grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos. Nei vieno iš šių požymių nebuvo, o įrodinėjimo našta dėl mokesčiu mokėtojo dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, tenka būtent mokesčių administratoriui. ESTT taip pat konstatavo, kad atsisakymas suteikti teise i atskaita yra išimtis iš pagrindinio principo, kuri sudaro ši teisė, taikymo, mokesčiu institucija turi pakankamai teisiškai nustatyti objektyvius ?rodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ai- galėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagristi teise į atskaita, susiies su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio tiekimo grandinėje, atliekamu sukčiavimu (žr. sprendimo byloje Mahagėben ir David 49 p.).

P. E. Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM turi sumokėti šia sąskaitą faktūra išrašęs asmuo, net jei neįvvko realus apmokestinamasis sandoris. Pavyzdžiui žr. ETT sprendimą byloje C-438/09 (B. J. Dankowski prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Lodzi).

Todėl neteisinga VMI ir Komisijos išvada, kad pareiškėjas, žinodamas apie UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ vardu įformintų dokumentų formalų pobūdį, siekdamas atskaityti PVM bei sumažinti GPM bazę, sąmoningai pateikė mokesčių administratoriui realių tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykii/ nepagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras bei visus kitus su tuo susijusius rašytinius dokumentus ir tokiu būdu piktnaudžiavo PVM ir GPM srityje.

2.8. Nei Komisija nei VMI neatkreipė dėmesio, jog 2019-10-09 Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuoti mokesčiai 123 853.98 Eur PVM ir 58 286,32 Eur GPM bei 2019-10- 09 Patikrinimo akto tvirtinimo metu Pareiškėjui papildomai apskaičiavo 76 367,42 Eur PVM delspinigių ir 29 214,83 Eur GPM delspinigių, skyrė 24 771,00 Eur PVM baudą ir 11 657,00 Eur GPM baudą žymiai viršija Pareiškėjo gauta finansini rezultatą, t. v. turto pardavimo pajamos už 2013 m. ir 2014 m. sudaro tik 277 000.00 Lt (82 092,84 Eur). Apskaičiuodamas papildomus mokesčius mokesčių administratorius nesivadovavo MAĮ 8 str. 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais.

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Akte nustatyta, kad Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo, 2014 m. sausio ir vasario mėn. PVM deklaracijose nepagrįstai atskaitė 118576, 23 Eur PVM, pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nebuvo galimybių nustatyti tikrojo operacijos turinio. Taip pat 2014 m. sausio mėn. Pareiškėjas neapskaičiavo 5277,75 Eur pardavimo PVM nuo papildomai gautų turto pardavimo pajamų. Taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas Metinėse pajamų deklaracijose 2013 m. ir 2014 m. nepagrįstai priskyrė išlaidoms sumas, pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nebuvo galimybių nustatyti tikrojo operacijos turinio ir 2013 m. nedeklaravo dalies gautų pajamų.

3.2. Nustatyta, kad Pareiškėjo tėvai V. Š. ir M. Š., pagal 2012-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. J. įsigijo 0,50 ha žemės sklypą ir ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) už 100000 Lt. 2012-06-18 pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir numatyta, kad kainą Pirkėjas sumokėjo, o Pardavėjas gavo grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje prieš šios sutarties sudarymą. Minėtame žemės sklype buvo pastatytas 493,65 kv. m. gyvenamasis namas ir poilsio apartamentai.

Pareiškėjas, pagal 2014-01-24 dovanojimo sutartį iš tėvų V. Š. ir M. Š. gavo dovanų 4301/5000 žemės sklypo, poilsio apartamentus ir gyvenamąjį namą.

Pareiškėjas, gautus dovanų poilsio apartamentus ir/ar gyvenamojo namo dalis su žemės sklypų dalimis pardavė po 3-12 dienų, 1 poilsio apartamentai (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi (0, 0331 ha) turimi jo nuosavybėje (2018-01-01). Piniginės lėšos už Pareiškėjo parduotą (apartamentus/gyvenamojo namo dalis) mokėtos Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa” – V. J. ir UAB „Konsela“ paskolų grąžinimui, bei atskirais atvejais pervestos į V. Š. sąskaitą, tačiau iš sąskaitos jos buvo išsiimtos Pareiškėjo, arba pervestos už jį UAB „Konsela“, t. y. naudą gavo Pareiškėjas.

3.3. Pareiškėjas mokestinio tyrimo metu (2018-05-29) pateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (duomenys neskelbtini) už 2014 m. sausio ir vasario mėn., kuriose deklaravo: 2014 m. sausio mėn. prekių (paslaugų) tiekimų 1 385 000 Lt apmokestinamąją vertę ir 240 372 Lt PVM sumą, 220 582 Lt atskaitomą PVM ir 19 790 Lt arba 5 731,58 Eur mokėtiną į biudžetą PVM, 2014 m. vasario mėn. prekių (paslaugų) tiekimų 890 000 Lt apmokestinamąją vertę ir 154 463 Lt PVM sumą, 144 929 Lt atskaitomą PVM ir 9 534 Lt arba 2761,24 Eur mokėtiną į biudžetą PVM.

3.4. Pareiškėjui papildomai apskaičiuota iš viso mokėtina 123 853,98 Eur PVM suma, t. y.:

3.4.1. 118576,23 Eur nepripažinta PVM atskaita pagal UAB „Konsela“ ir UAB „ERDENAS“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustačius, jog nėra galimybių nustatyti pateiktose UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto tikrojo operacijos turinio. Patikrinimo metu konstatuota, kad tai formaliai išrašyti dokumentai, siekiant pagrįsti išlaidas, patirtas statant gyvenamąjį namą ir kaimo turizmo pastatus, adresu (duomenys neskelbtini).

3.4.2. 5277,75 Eur pardavimo PVM už 2014 m. sausio mėn. nuo papildomai iš H. S. gautų 105000 Lt turto pardavimo pajamų.

3.5. Pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 63¹ str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir paslaugų, šio asmens faktiškai panaudotų šio Įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM, laikydamasis šio skyriaus nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų. PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis asmuo įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne iš karto įsigijus šias prekes bei paslaugas, o tik po to, kai jos buvo panaudotos jo PVM įstatymo 58 str. 1 d. nurodytai veiklai vykdyti. Pagal PVMĮ 64 str. nuostatas pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus.

3.6. ESTT yra konstatavęs, kad pagal PVM direktyvos sistemą apmokestinimo momentas, PVM apskaičiavimas ir galimybė atskaityti yra susiję su realiu prekių pristatymo arba paslaugų atlikimo įgyvendinimu. Bendra PVM sistema draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (ESTT 2005-05-26 sprendimo byloje A. J., C-536/03, 25-27 punktai ir rezoliucinė dalis).

3.7. 1. Pareiškėjas pateiktose už 2013 m. rugsėjo mėn., 2014 m. sausio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose (FR0608 forma) atskaitė 324 139 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Konsela“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat už 2014 m. sausio mėn. ir vasario mėn. atskaitė 85 280,48 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Erdenas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

3.7.2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad visos UAB „Konsela“ ir UAB „ Erdenas“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros atitinka PVMĮ 64 str. 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau:

UAB „Konsela“ atliekamų kontrolės veiksmų metu nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti UAB „Konsela“ vykdytų sandorių su Pareiškėju faktinių aplinkybių, nustatyti atsiskaitymų (mokėjimų), turėtų/turimų finansinių įsipareigojimų;

Išanalizavus pateiktas UAB „Konsela“ PVM deklaracijas už 2012 m. spalio mėn., 2013 m. gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 2014 m. sausio, vasario, spalio mėn. ir palyginus su Pareiškėjo (jo tėvų) pateiktomis UAB „Konsela“ vardu išrašytomis sąskaitomis nustatyti įvairūs neatitikimai (Akto 6-9 psl.);

UAB „Konsela“ 2012 - 2013 m. nebuvo išrašiusi Pareiškėjui PVM sąskaitų faktūrų;

UAB „Konsela“ 2014 m. sausio – vasario mėn. patikslinančiose PVM deklaracijose deklaruotos papildomos ardavimo ir pirkimo PVM sumos nedeklaruotos Bendrovės VMI teiktuose išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (duomenys neskelbtini);

UAB „Konsela“ 2014 m. sausio – rugpjūčio mėn. nebuvo išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų;

Bendrovės sąskaitų išrašymo metu dirbęs vadovas V. J. 2018-08-29 pateiktame paaiškinime nurodė, kad nieko nežinojo apie PVM deklaracijų už 2013 - 2014 m. tikslinimą, sandoriuose nedalyvavo, pasikeitus akcininkams (nuo 2015-04-20 G. H.) pateikė prašymą atleisti iš darbo, išėjęs iš darbo nieko apie UAB „Konsela“ negirdėjo.

UAB „Konsela“ nuo 2015-04-17 buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „TOLEITA" nurodė, kad UAB „Konsela“ vadovas dokumentų neperdavė, pagal pateiktus apskaitos registrus buvo tikslinamos deklaracijos, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti;

UAB „Konsela“ 2012 - 2016 m. faktiškai į biudžeto surenkamąją sąskaitą PVM nemokėjo, kadangi patikslintose deklaracijose padidino ne tik pardavimo, bet ir pirkimo PVM,

UAB „Konsela“ 2012-10-16 PVM sąskaitos faktūros data ankstesnė nei statybą leidžiančio dokumento išdavimas (Statybos leidimas 2013-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Konsela“ 2014-10-02 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti atlikti darbai objekte unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kuris Pareiškėjo parduotas 2014-02-05, t. y. PVM sąskaitos faktūros data 8 mėn. vėlesnė, nei turto pardavimo data;

UAB „Konsela“ ir Pareiškėjas, susiję asmenys, nes UAB „Konsela“ akcininkė nuo 2010-05-03 iki 2015-04-20 buvo G. J., t. y. Pareiškėjo sesuo. Pareiškėjas nuo 2010-05-05 iki 2015-02-05 buvo Bendrovės darbuotojas;

UAB „Erdenas“ registruota veikla: kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, elektros sistemų įrengimas, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, o pagal pateiktas sąskaitas 2013-11-27 Serija ERD Nr.000199, 2013-11-29 Serija ERD Nr.000201, 2014-01-21 Serija ERD Nr.000218, 2014-03-26 Serija ERD Nr.000236, 2014-06-04 Serija ERD Nr.000269, atlikinėjo statybos darbus, nors nebuvo registravęs tokios veiklos. Už 2013 m. lapkričio mėn., 2014 m. sausio, kovo, birželio mėn. pateiktose PVM deklaracijose (FR600) deklaruojama pagrindinė veiklos rūšis (pagal EVRK) 222200 – Plastikinių pakuočių gamyba;

laikotarpiu kai išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Erdenas“ nebuvo dirbančiųjų (VMI duomenimis UAB „Erdenas“ buvo įdarbinta viena darbuotoja, kuri nuo 2012-05-07 iki 2014-02-16 buvo vaiko priežiūros atostogose), nebuvo mokama atlyginimų ar kitų A klasės išmokų;

UAB „Erdenas“ vadovui ir akcininkui B. C. (gim. 1969 m.), nėra suteiktas asmens kodas, Lietuvoje nėra registruotos gyvenamosios vietos, nėra duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą;

UAB „Erdenas“ buvo nerandamas mokesčių mokėtojas;

UAB „Erdenas“ nurodomas kaip UAB „Konsela” subrangovas, tačiau sąskaitos išrašytos Pareiškėjui;

BUAB „Erdenas“ bankrotas pripažintas tyčiniu;

UAB „Erdenas“ sąskaitos išrašytos Pareiškėjui, tačiau atsiskaityti su UAB „Erdenas“ turėjo UAB „Konsela”, o ne Pareiškėjas;

Pareiškėjas 2018-07-03 paaiškinime nurodė, kad su niekuo iš UAB „Erdenas“ nebendravo, tačiau UAB „Erdenas“ sąskaitos buvo išrašomos būtent Pareiškėjui;

UAB „Erdenas“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta tik gyvenamojo namo, Pušų al. 36, Sakiškių k., Vilniaus r. sav., statybos darbai, tačiau nėra nurodyta kokie konkrečiai statybos darbai atlikti;

UAB „Erdenas“ 2013 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje deklaruota 28 648 Lt pardavimo PVM suma mažesnė nei D. Š. pateiktose UAB „Erdenas“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyta 36 576,62 Lt pardavimo PVM suma;

UAB „Erdenas“ 2014-03-26, 2014-06-04 PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti atlikti statybos darbai (pagal D. Š. paaiškinimą objekte unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Pareiškėjo jau buvo parduotas 2014-01-27 (L. V.), 2014-01-29 (A. ir I. A.), 2014-02-05 (K. ir L. N.);

UAB „Erdenas“ PVM į biudžetą nemokėjo;

Pagal UAB „Konsela” banko sąskaitų išrašus nenustatyta piniginių lėšų pervedimo UAB „Erdenas”.

3.7.3. MAĮ 10 str. įtvirtintas principas įpareigoja mokesčių administratorių mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 str. 1 d. nustato, kad mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimą, atkuria aplinkybes pagal jų tikrąjį turinį. Šiuo atveju VMI taikė šias nuostatas ir nepaisant to, kad formaliai sandoriai atitiko reikalavimus, į sąskaitas faktūras, kurios nurodyta buvo sudarytos dėl namų statant pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė, nes jos surašytos tik formaliai.

3.8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas pagal 2014-01-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 165, 05 kv² poilsio apartamentus ir 0,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., H. S., už 230000 Lt. Pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką H. S. įsipareigojo 230000 Lt pervesti Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa”, siekiant padengti V. J. ir UAB „Konsela“ įsiskolinimus.

3.8.2. H. S. paaiškino (2018-02-26 Nr.(21.108-32)FR1047-284), kad už perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 230 000 Lt ir pateikė pavedimų kopijas dėl 2014-01-29 pervestos 155 000 Lt sumos ir 2014-01-29 pervestos 75 000 Lt sumos Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, bei nurodė statybų metu mokėjęs už namo statybą, tačiau sumų dydžio, bei kam (V. J., D. Š., V. Š.) neatsimenantis. H. S. pateiktame paaiškinime taip pat nurodė, kad „už einamuosius statybos darbus bei dėl mano papildomų pageidavimų padarytus statybos darbo iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo aš sumokėjau virš 100 000 Lt“.

3.8.3. Pagal Gyventojo tėvo V. Š. sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (kurią pagal 2013-09-09 įgaliojimą (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini) valdė, tvarkė ir disponavo Pareiškėjas) H. S. 2013-09-25 pervedė 90000 Lt, 2013-12-03 pervedė 15000 Lt. Iš sąskaitos grynieji išmokėti Pareiškėjui (2013-09-25 – 20000 Lt, 2013-09-26 – 30000 Lt, 2013-12-16 – 15000 Lt) bei 2013-09-26 pervesta 39498 Lt UAB „Konsela“, nurodant mokėjimo paskirtį už D. Š..

3.8.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad H. S. tiek iki pirkimo pardavimo sutarties sumokėta 105000 Lt suma, tiek pirkimo pardavimo sutarties pagrindu sumokėta 230000 Lt suma buvo to paties nekilnojamojo turto įsigijimo kaina. Patikrinimo metu pagrįstai vertinta, kad už H. S. pagal 2014-01-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą Pareiškėjas gavo 335000 Lt (230000 Lt + 105000 Lt) pajamų sumą.

3.8.5. Patikrinimo metu nustačius, kad Pareiškėjas pardavimo PVM apskaičiavo nuo 230000 Lt, nuo papildomai H. S. pervestos 105000 Lt sumos, vadovaujantis PVMĮ 15 str., 71 str., 92 str. už 2014-01-01 – 2014-01-31 laikotarpį, papildomai apskaičiuota 5277, 75 Eur mokėtina pardavimo PVM suma.

3.9. Pareiškėjas konkrečiais teiginiais ir įrodymais nepaneigė VMI padarytų išvadų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. VMI nuo 2018-12-19 iki 2019-10-09 atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo tėvai V. Š. ir M. Š. pagal 2012-06-18 pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. SK-5020 iš V. J. įsigijo 0,50 ha žemės sklypą ir ūkio pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt. 2012-06-18 pirkimo ir pardavimo sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir numatyta, kad kainą Pirkėjas sumokėjo, o Pardavėjas gavo grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje prieš šios sutarties sudarymą. Minėtame žemės sklype buvo pastatytas 493,65 m² gyvenamasis namas ir poilsio apartamentai (Statybos leidimas 2013-04-23 Nr. duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal 2014-01-24 dovanojimo sutartį iš tėvų V. S. ir M. Š. gavo dovanų 4301/5000 žemės sklypo, poilsio apartamentus ir gyvenamąjį namą. Pareiškėjas, gautus dovanų poilsio apartamentus ir / ar gyvenamojo namo dalis su žemės sklypų dalimis, pardavė po 3-12 dienų, 7 pardavimo sandoriai sudaryti 2014-01-27-2014-02-05, bendra jų suma 2 275 000 Lt. Taip pat pareiškėjas pasinaudodamas galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotas pajamas (MAĮ pakeitimai, įsigalioję nuo 2019-01-01, dar žinomi kaip „mokesčių amnestija“) deklaravo tėvų vardu 2013-09-09 sudarytą pardavimo sandorį 300 000 Lt sumai. 1 poilsio apartamentai (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi (0,0331 ha) liko jo nuosavybėje (2018-01-01 duomenimis). Piniginės lėšos už Pareiškėjo parduotą gautą dovanų turtą mokėtos Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ - V. J. ir UAB „Konsela“ paskoloms grąžinti bei atskirais atvejais pervestos į V. Š. sąskaitą, tačiau iš sąskaitos jos buvo išsiimtos Pareiškėjo arba pervestos už jį UAB „Konsela“. t. y. VMI laikėsi pozicijos, kad naudą gavo Pareiškėjas.

4.2. Pareiškėjas pripažino vykdęs ekonominę veiklą (dėl atsirado PVM prievolės) ir mokestinio tyrimo metu (2018-05-29) pateikė neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (duomenys neskelbtini). Šiose apyskaitose deklaravo 409 420 Lt pirkimo PVM, kuris susidarė UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ 2012-2014 metais išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu. VMI laikėsi pozicijos, kad realiai sandoriai (statybos darbai) neįvyko, todėl jų nepripažino. VMI taikė MAĮ 10 ir MAĮ 69straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, todėl netaikė PVM atskaitos pagal minėtas sąskaitas faktūras, todėl papildomai priskaičiavo ir 123 853,98 Eur PVM. Taip pat VMI nepripažino išlaidomis minėtose sąskaitose nurodytų sumų atskaitymais už turto pardavimo pajamas. Taip pat VMI pripažino, kad pareiškėjas už parduotą namą iš pirkėjo H. S. pagal 2014-01-29 sudarytą sutartį gavo 105 000 Lt daugiau nei buvo deklaravęs, nes dar 2013 m. rugsėjį-gruodį buvo gavęs 105 000 Lt. Šią sumą VMI traktavo kaip PVM ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) objektą. Iš viso pareiškėjui papildomai priskaičiavo 58 286,32 Eur GPM už 2013 ir 2014 metus. Taip pat VMI tvirtindama Aktą, skyrė pareiškėjui 20 proc. dydžio PVM baudą (24 771Eur) ir GPM (11 657 Eur) baudą, priskaičiavo delspinigius.

4.3. Pareiškėjas su skundu dėl VMI sprendimo kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. kovo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

PVMĮ 63¹ straipsnio 1 dalyje (2011-12-20 įstatymo Nr, XI-1817 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir paslaugų, šio asmens faktiškai panaudotų šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM, laikydamasis šio skyriaus nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų. Minėto įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aklų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti PVMĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). To paties straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant j tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas - mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

ESTT yra konstatavęs, kad pagal PVM direktyvos sistemą apmokestinimo momentas, PVM apskaičiavimas ir galimybė atskaityti yra susiję su realiu prekių pristatymo arba paslaugų atlikimo įgyvendinimu. Bendra PVM sistema draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (ESTT 2005-05-26 sprendimo byloje A. J., C-536/03, 25-27 punktai ir rezoliucinė dalis). Apmokestinamasis asmuo, siekdamas pasinaudoti teise į PVM atskaitą, privalo turėti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius realų prekių ar paslaugų įsigijimą. Apmokestinamojo asmens apskaita turi būti tvarkoma taip, kad mokesčių administratorius, remdamasis apskaitos dokumentais, galėtų tinkamai įgyvendinti apmokestinimo PVM kontrolę (LVAT 2019-04-10 nutartis adm. byloje Nr. eA-642-442/2019).

Pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos - šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Kaip yra nurodęs LVAT savo praktikoje, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiga pateikti dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, tenka mokesčių mokėtojui (LVAT 2018-03-27 nutartis adm. byloje Nr. eA-238-438/2018, 2018-04-11 nutartis adm. byloje Nr. A-783-575/2018). Taigi pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo GPM atveju mokėtojas, norėdamas pagristi aplinkybę, jog jis realiai patyrė nekilnojamojo turto Įsigijimo bei statybos išlaidas, kurios galėtų būti atimamos iš GPM apmokestinamųjų pajamų, šias išlaidas turi pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

6. Pareiškėjas nesutinka su VMI ir Komisijos sprendimais, nes savo pirkimus grindė juridinę galią turinčiomis PVM sąskaitomis faktūromis, vyko realūs atsiskaitymai su UAB „Konsela“, tačiau atsiskaitymo mechanizmas, sąskaitas išrašiusių asmenų PVM deklaracijos ir registrai, nurodomi tik formalūs neatitikimai tarp sutarčių ir sąskaitų-faktūrų, pažeistas teisinio tikrumo principas, nes nepripažinti juridinę galią turintys dokumentai; priskaičiuoti mokesčiai ir sankcijos (viršija 300 000 Eur) gerokai viršija jo gautas pajamas iš ginčui aktualių sandorių (82 092,84 Eur)

7.1. Pareiškėjas teigia, kad Aktas yra be įrodymų. Visgi iš Komisijos gautoje medžiagoje matyti, kad Aktas yra su priedais. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokių įrodymų trūksta konkretiems teiginiams pagrįsti, todėl šis argumentas atmestinas kaip pernelyg abstraktus.

7.2. Pareiškėjo teigimu, atsiskaitymų schema patvirtina sandorių realumą. Pasak jo, Komisijos išvadą, kad ši schema patvirtina galimą UAB „Konsela“ galimą dalyvavimą finansavime paneigia teismui į bylą pateikta 2013-06-03 maksimalios hipotekos sutartis, buvusio UAB „Konsela“ vadovo (V. J.) paaiškinimai, kad sandoriai realiai vyko.

7.3. Į bylą pateiktos maksimalios hipotekos sutartimi buvo įkeisti pastatai ir žemės sklypas, priklausę pareiškėjo tėvams (V. Š. ir M. Š.) UAB „Komsela“ paskolos užtikrinimui. Tai patvirtina, kad UAB „Konsela“ buvo skolinga UAB „Vilniaus kredito unijai“ ir tos skolos užtikrinimui buvo naudotas pareiškėjo tėvų turtas. Vien tai, kad pareiškėjas (jo tėvai) suteikė turtą įkeitimui už UAB „Konsela“ skolą, nereiškia, kad buvo atliekami statybos darbai, nieko bendra su statybos darbais šis sandoris neturi. Šis įrodymas tik patvirtina Komisijos išvadą, kad UAB „Konsela“ dalyvavo namų statybos finansavime. Be to, rodo glaudžius UAB „Konsela“ ir pareiškėjo ryšius.

7.4. Pareiškėjo ir UAB „Konsela“ buvo susiję asmenys – patvirtina tarpusavio paskolos (VMI 2018-10-19 UAB „Konsela“ operatyvaus patikrinimo pažyma, Komisijos bylos t 2 b. l. 13,14). Kaip matyti iš byloje esančių sandorių (pvz., dovanojimo, Komisijos bylos t1 b. l. 91)) jų metu pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo ta pati kaip ir UAB „Konsela“ buveinė. Bendrovės akcininke nuo 2010-05-03 iki 2015-04-20 buvo Pareiškėjo sesuo G. J., Pareiškėjas nuo 2010-05-05 iki 2015-02-05 buvo šios bendrovės darbuotojas, 2019-03-08 atsakyme mokesčių administratoriui nurodęs, jog bendrovėje buvo atsakingas už tam tikrų objektų statybos darbų organizavimą, 2016-02-22 teiktame atsakyme nurodęs, jog bendrovėje dirbo komercijos direktoriaus pareigose).

7.5. Pareiškėjas ūkinių operacijų realumą grindžia pareiškėjo ir UAB „Konsela“ 2013-06-14 pasirašyta statybos rangos sutartimi Nr. duomenys neskelbtini, 2013-05-10 papildomu susitarimu prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ 2013-06-03 subrangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), darbų priėmimo faktais.

7.6. VMI ir Komisija teisingai pastebėjo, kad rangos sutarties papildymas su UAB „Konsela“ sudarytas 2013-05-10, t. y. ankstesne data nei pats pagrindinis susitarimas (2013-06-03). Perdavimo priėmimo aktuose nurodyta dar kitokia rangos sutarties data - 2013-04-24. Pažymėtina, kad darbų perdavimo – priėmimo aktus pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė, o pateikė tik ginčo nagrinėjimo metu Komisijai. Taigi šiems įrodymams suteikiama mažesnė įrodomoji vertė nei pirmiau pateiktiems. Tiek iš PVM sąskaitų faktūrų, tiek iš darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, jog juose yra nurodytos tik bendro pobūdžio rangos ar subrangos sutarčių nuostatos, atliktų darbų, suteiktų paslaugų apibūdinimas, iš kurių nėra galimybės identifikuoti, nei kuri iš bendrovių (UAB „Konsela“ ar UAB „Erdenas“), kuriame iš nekilnojamojo turto objektų, kokius konkrečius statybos darbus atliko (ar suteikė paslaugas), už kokias kainas buvo atlikti konkretūs statybos darbai, kokios medžiagos ar prietaisai buvo naudoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių detalesnių susirašinėjimų su UAB „Konsela“ ar UAB „Erdenas“ tiek statybos eigos, tiek kainų, medžiagų ar instaliuojamos įrangos derinimo klausimais, be kurių paprastai neįmanomas tokio projekto kaip 8 namų statyba. Dalį aktų kaip rangovai yra pasirašę tiek UAB „Konsela“, tiek ir UAB „Erdenas“, nors pareiškėjas mokesčių administratoriui 2018-07-02 paaiškinime yra tvirtinęs, jokių santykių su UAB „Erdenas“ jis neturėjo.

7.7. UAB „Konsela“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius neturėjo galimybių nustatyti, kokius sandorius kokiomis sąlygomis su Pareiškėju realiai vykdė ši bendrovė, kokie buvo jų turėti tarpusavio finansiniai įsipareigojimai. UAB „Erdenas“ neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų jos bankroto administratoriui, jos bankrotas pripažintas tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-10 nutartis civ. byloje Nr. B2-463-431/2017). Nei UAB „Konsela“, nei UAB „Erdenas“ neturėjo darbuotojų, kitų resursų statybos darbams atlikti. UAB „Erdenas“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu apskritai nebuvo dirbančių darbuotojų. Abi bendrovės faktiškai PVM į valstybės biudžetą nemokėjo, nes PVM deklaracijose deklaruodavo pirkimo PVM, artimą pardavimo PVM. UAB „Erdenas“ registruota veikla, PVM deklaracijose deklaruota pagrindinė veiklos rūšis niekaip nesusijusios su statyba, mokesčių administratoriui nepavyko rasti šios bendrovės atstovų, jos veiklos dokumentai dėl aptartų priežasčių neprieinami. Pareiškėjo prašomi išreikalauti UAB „Erdenas“ PVM sąskaitų faktūrų registrai, jeigu ir buvo teikti, šių aplinkybių nepaneigtų.

7.8. PVM atskaitą pareiškėjas grindžia UAB „Konsela“ 2012 m. spalį – 2014 m. spalį išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. VMI detaliai išanalizavo UAB „Konsela“ PVM deklaracijų teikimo eigą minėtu laikotarpiu (Akto 6-9 lapai), nustatė, kad ši bendrovė nurodytu laikotarpiu teikdamas einamąsias PVM deklaracijas 2013-2014 metais į jas neįtraukė pardavimo PVM, kurį atskaityti siekia pareiškėjas. Bendrovė patikslintas deklaracijas teikė 2015-12-21, 2016-02-25, kai šioje bendrovėje nebuvo darbuotojų (nuo 2015-06-12), praėjus beveik metams po bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, patikslinančiose PVM deklaracijose deklaruotos padidintos pardavimo pajamos nebuvo deklaruotos bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktoje 2013 m. ir 2014 m. finansinėse atskaitomybėse, po vadovo bendrovėje pasikeitimo (nuo 2015-04-20 vienintelis bendrovės akcininkas - G. H. (Pareiškėjo sesuo jos mokestinio patikrinimo metu nepateikė akcijų pardavimo šiam asmeniui sutarties) ir nuo 2015-06-18 šios bendrovės vadovas, kurio Armėnijos mokesčių administratorius nesurado). UAB „Konsela“ nėra teikusi jokių einamųjų laikotarpių deklaracijų, išskyrus tik patikslintas PVM deklaracijas už ankstesnius mokestinius laikotarpius. Patikslintos deklaracijos teiktos jau po to, kai pareiškėjui buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus pranešimas dėl galimų mokestinių prievolių, susijusių su PVM ginčo laikotarpiu (2015-11-10 VMI raštas) (Akto 9 lapas). UAB „Konsela“ dar 2014-10-13 buvo pateikusi mokesčių administratoriui 2014 m. sausio-rugpjūčio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, tačiau išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro už nurodytąjį laikotarpį neteikė. Bendrovė 2014 m. rugsėjį, atsakydama į mokesčių administratoriaus pasiteiravimą dėl atotrūkio tarp išaugusio pirkimo PVM ir pardavimo PVM , paaiškino, kad numatomas pardavimų PVM didėjimas 2014 m. spalį, taigi tuo laiku nemanė, kad yra kažkokia dalis pardavimo PVM, kuri nedeklaruota (Akto 10 l.). Tuo pačiu nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad VMI turi ir nėra pateikusi į bylą UAB „Konsela“ PVM sąskaitų faktūrų registro, kuris padėtų įrodyti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Priešingai – UAB „Konsela“ nebuvo teikusi 2014 m. sausio – rugpjūčio pardavimo PVM sąskaitų faktūrų registro. VMI siekė gauti šiuos registrus, teikė bendrovei nurodymą pateikti registrus, t. y. elgėsi rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, tačiau bendrovė pardavimo PVM registrų nepateikė (Akto 9 l.). Taip pat VMI ginčą nagrinėjant Komisijoje pateikė turimus UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ turimas teiktų deklaracijų ir PVM sąskaitų faktūrų registrus (Komisijos bylos 2 t. b. l. 104). Nors viso šios aplinkybės, susijusios su PVM deklaravimo eiga savaime nereiškia, kad už jas yra atsakingas pareiškėjas, bet reikšmingos nagrinėjant PVM sąskaitomis faktūromis įformintų sandorių realumą. Mokesčių administratorius, priimdamas deklaracijas, mokesčių apskaičiavimo teisingumo netikrina, tam yra taikomos atskiros MAĮ nustatytos procedūros (mokestinis tyrimas arba mokestinis patikrinimas). Taigi aplinkybė, kad PVM deklaracijos (patikslinančias) buvo priimtos, nereiškia, kad mokesčių administratorius patikrino jų turinio teisingumą. Taip pat šioje byloje nėra reikšminga, ar UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ atsirado mokėtinas PVM.

7.9. UAB „Konsela“ buvo deklaravusi už 2012 m. spalį PVM, kuris nurodytas 2012-10-16 pareiškėjui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KNSSS 01 teikdama priminę deklaraciją, tačiau joje nurodytų darbų realumas paneigiamas aplinkybe, kad jose nurodyti statybos darbai objektuose, kuriems statybos leidimas išduotas tik 2013-04-23. Be to, į bylą pateiktos rangos sutartys, pagal kurias išrašyta ši sąskaita, buvo sudarytos tik 2013 m. gegužę ir birželį. Taip pat nurodytų objektų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos statybos pradžia – 2013 m.

7.10. UAB „Konsela“ einamojoje PVM deklaracijoje už 2014 m. spalį deklaravo 2014-10-02 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KNSSSNr. 10, išrašytoje pareiškėjui, nurodytą PVM sumą, tačiau šioje sąskaitoje nurodytą objektą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pardavė dar 2014-02-05.

7.11. Pažymėtina, kad V. J. (sąskaitų išrašymo momentu buvusio UAB „Konsela“ vadovo) paaiškinimai, kad statybos darbai buvo atliekami, yra labai abstraktūs – konkrečiai nenurodoma, kokie darbai buvo atliekami, akivaizdžiai trūksta susiklosčiusių santykių pobūdžiui adekvataus paaiškinimo (jau minėta, kad ginčo apimties vykdymas neišvengiamai būtų susijęs su platesnio masto bendravimu ir formalizavimu). Be to, įvertintus ir pareiškėjo sąsajas su UAB „Konsela“, tokie paaiškinimai vertintini kritiškai.

7.12. UAB „Erdenas“ sąskaitų išrašymo laikotarpiu (nuo 2013-11-27 iki 2014-06-04 nebuvo įdarbintų darbuotojų, vienintelė darbuotoja buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, Akto 13 lapas).. Bendrame aplinkybių kontekste VMI pagrįstai vertino kaip prieštaringą aplinkybę, kad pareiškėjas buvo nurodęs, jog su UAB „Erdenas“ sutartinių santykių neturi, tačiau pastaroji jam išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. UAB „Erdenas“ 2014-03-26, 2014-06-04 PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti atlikti statybos darbai (pagal D. Š. paaiškinimą objekte unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kuris Pareiškėjo jau buvo parduotas 2014-01-27 (L. V.), 2014-01-29 (A. ir I. A.), 2014-02-05 (K. ir L. N.).

7.13. Nei UAB „Konsela“, nei UAB „Erdenas“ į biudžetą PVM nemokėjo.

7.14. Vertinant aplinkybių visumą – neatitikimus tarp pateiktų sutarčių, darbų perdavimo aktų, UAB „Konsela“ ir UAB „Erdenas“ resursus, veiklos ir PVM deklaravimo pobūdį, ryšius su pareiškėju, darytina išvada, kad VMI pakankamais įrodymais pagrindė, kad realios ūkinės operacijos nevyko, o pareiškėjas nepaneigė tokios VMI išvados. Pareiškėjo veiksmai (sudarytos PVM sąskaitos faktūros) buvo sudaryti siekiant gauti mokestinę naudą, t. y. sumažinti mokėtiną PVM įtraukiant į atskaitą pirkimo PVM. Todėl šiuo atveju mokesčių administratorius turėjo teisę taikyti MAĮ 10 straipsnį ir 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir nepripažinti formaliai sudarytų sandorių. Europos Sąjungos teisė taikymo požiūriu (nors šiuo atveju sandoriai vykdyti be užsienio elemento), bendra PVM sistema taip pat draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (ESTT 2005-05-26 sprendimo byloje A. J., C-536/03, 25-27 punktai ir rezoliucinė dalis).

Pagal Gyventojo tėvo V. Š. sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (kurią pagal 2013-09-09 įgaliojimą (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini) valdė, tvarkė ir disponavo Pareiškėjas) H. S. 2013-09-25 pervedė 90000 Lt, 2013-12-03 pervedė 15000 Lt. Iš sąskaitos grynieji išmokėti Pareiškėjui (2013-09-25 – 20000 Lt, 2013-09-26 – 30000 Lt, 2013-12-16 – 15000 Lt) bei 2013-09-26 pervesta 39498 Lt UAB „Konsela“, nurodant mokėjimo paskirtį už D. Š.. Tai, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta kita suma, nepaneigia to, kad faktiškai pareiškėjo gautos sumos už parduotą turtą buvo didesnės.

9.1. Šioje byloje nėra ginčo, kad PVM sąskaitos faktūros turi visus reikalingus rekvizitus, taip pat nėra kvestionuojama jų galia privatinės teisės požiūriu. Minėta, taikydamas MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius gali neatsižvelgti į sudarytų sandorių formą, o vertinti apmokestinimui reikšmingas aplinkybes pagal jų turinį.

9.2. Pareiškėjas neteisus, teigdamas, kad jo pardavimai, nuo kurių jam priskaičiavo PVM sudarė tik 277 000.00 Lt (82 092,84 Eur), o papildomai priskaičiuoti mokesčiai 300 000 Eur. Akto 3 lape nurodyta, kad pareiškėjas sudarė 8 sandorius, kurių vertė yra 2 2275 000 Lt. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl atleidimo nuo delspinigių (MAĮ 100 straipsnis), tačiau šioje byloje toks ginčas nenagrinėjamas.

9.3. Pareiškėjas neįrodinėja ir neteikia argumento, kad neteisingai apskaičiavo turto įsigijimo išlaidas. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, šiuo atveju mokesčių administratorius nelaikė, kad namai buvo pastatyti be išlaidų. Iš Akto matyti, kad mokesčių administratorius, taikydamas protingumo ir teisingumo principą pripažino išlaidomis 30 proc. pajamų (Akto 17 lapas). Pareiškėjas tokio apskaičiavimo neginčija. Tuo tarpu pareiškėjas dėl jau aptartų motyvų nepagrindė, kad jo patirtos turto įsigijimo išlaidos yra realios ir pagrįstos teisinę galią turinčiais dokumentais.

10. VMI ir Komisijos sprendimų turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai skundžiamų aktų pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Tai, kad pareiškėjo argumentams nebuvo pritarta, nereiškia, kad jie nebuvo vertinti ir į juos atsižvelgta. Teismo vertinimu, skundžiami aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimams. Skundžiami Komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas ir VMI 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas yra pagrįsti ir priimti kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti minėtus aktus. Netenkinus reikalavimo panaikinti administracinius aktus, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą grąžinti bylą pakartotiniam mokestiniam patikrinimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.