Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-63-375/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
2-63-375/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-17127-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
D. N. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-63-375/2011 (Proceso Nr. 2-05-3-17127-2010-1) Procesinio sprendimo kategorija 30.6.; 116.; (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d. Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovei D. N. M., dalyvaujant jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atstovui V. M., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti 2-jų kambarių, 48,84 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Sukilėlių pr.114-18, Kaune, pagal LR butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka.

Ieškovė į posėdį neatvyko. Ieškovės atstovė prašo vadovautis 2011 04 26 posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Posėdžio metu 2011 04 26 (b.l.72, 73) paaiškino, kad prasidėjus privatizavimo procesui ieškovė su mama pateikė prašymą kurio kopija yra pateikta byloje, dėl buto lengvatinėmis sąlygomis išpirkimo. Teisė buvo įgyvendinta tinkamai ir laiku, o procesas nebuvo užbaigtas dėl savivaldybės kaltės. Po mamos mirties ieškovė patyrė traumą, tapo nedarbinga dėl apdegimų. Ieškovės mama mirė tais pačiais metais po gaisre patirtų nudegimų ir tai yra aplinkybė, kuri leido atsirasti toms pasekmėms, kurios atsirado, t.y. nesirūpinimas proceso eiga. Tai objektyvios priežastys, kadangi ieškovė sirgo depresiniais susirgimais, neurozėmis. Ieškovei reikalinga nuolatinė priežiūra, dažnai būna priepuoliai, ji praranda sąmonę. Kai ieškovės vyras kreipėsi į Butų privatizavimo tarnybą, ten paaiškino, kad dokumentų neranda. 1999 m. ieškovė sudarant su ja nuomos sutartį nesuprato, kad tai nuomos sutartis. Ji suprato, kad tai sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Faktas, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta ieškovei paaiškėjo 2009 m., kai įgaliotas asmuo veikė jos interesais ir mėgino aiškintis. Asmuo turi teisę ginti savo teises ne tik nuo fakto atsiradimo momento, bet ir nuo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momento. Procesas buvo neįvykęs iki galo tik dėl valdininkų kaltės. Procesas vyko masiškai, darbo krūviai buvo dideli. Pareiškimą padavė ieškovės mama. Ji tuo metu buvo pagrindinė nuomininkė. Buvo paaiškinta, kad prašymą turi užpildyti tas asmuo, kuris yra pagrindinis nuomininkas. Tačiau sudarant sutartį buvo nuspręsta, kad sutartis bus daroma ieškovės vardu. Darbuotojai paaiškino, kad nebuvo jokių kliūčių sudaryti sutartį ieškovės vardu. Dėl objektyvių priežasčių ieškovė nepamena ar buvo pateiktas susitarimas. Tada ieškovės pavardė buvo Palšauskienė. Iki santuokos nutraukimo ieškovė su vyru daug metų kartu negyveno, tas asmuo nebuvo registruotas tame bute ir jokių teisių į butą neturėjo.

Pati ieškovė 2011 04 22 posėdžio metu paaiškino (b.l.73), kad su vyru neturėjo jokio turto. Ji 1998 m. patyrė nudegimus. Dabar yra vežimėlyje, nes su kojomis blogai. Dėl susitarimo neatsimena. Serga nervine liga, būna priepuoliai.

2011 07 11 posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė nei santuokos metu, nei iki šios dienos nėra privatizavusi jokio nekilnojamojo turto. Ji turėjo sveikatos problemų. Buvo susitarimas, kad kai privatizuos turtą pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ieškovės vardu, tačiau to neįvyko ne dėl ieškovės ar jos mamos kaltės. Kai ieškovė kreipėsi dėl tam tikrų buto sąlygų pagerinimo, kad būtų galimybė patekti į butą atskiru įėjimu iš kitos namo dalies, tik tuomet ir paaiškėjo, kad butas neprivatizuotas ir priklauso savivaldybei. Nuo to momento ir atsirado teisė ginti pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo vadovautis atsiliepime išdėstyta pozicija ir palaiko paaiškinimus, duotus 2011 04 22 posėdžio metu.

2011 04 22 posėdžio metu paaiškino, kad Butų privatizavimo įstatymas numatė pirminį terminą, paskui terminai buvo pratęsti. Ieškovės prašymas pateiktas ir data nurodoma 1992-03-09. Tuo laikotarpiu buvo galima teikti iki kovo 1 d. Nuomininkai, kurie nepateikė iki kovo, tai galėjo padaryti nuo 1992-11-01, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimai. Vyriausybės nutarimas dėl butų privatizavimo taisyklių numatė, kad turėjo pateikti ne tik prašymą, bet ir notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis. To byloje nėra, net pats sutikimas, kad butų privatizuojama nėra nei patvirtintais duomenimis nei parašais, todėl mano, kad nei ieškovės motina, kuri buvo tuo metu pagrindinė nuomininkė, nei ieškovė įstatymų numatytais terminais nesikreipė į savivaldybę ar į valstybinę komisiją, kas buvo numatyta Vyriausybės potvarkyje Nr. 290. Jei asmuo ne dėl savo kaltės nespėjo privatizuoti buto, jis turėjo kreiptis į valstybinę privatizavimo komisiją tiesiogiai ar per savivaldybę. Valstybinės komisijos sprendimas turėjo būti privalomas ir jį turėjo duoti savivaldybei, kuri privalėjo jį vykdyti privalomai. Kad ieškovė nesikreipė iki 1998-07-01 patvirtina Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2010-10-25 raštas Nr. 66-3-593, kuriame skyrius informavo, kad dokumentų įrodančių, jog ieškovė ar jos šeimos nariai būtų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, nėra. Dėl sutuoktinio Butų privatizavimo įstatyme buvo imperatyviai nurodyta, kad jeigu pasinaudojus vieną kartą lengvatiniu privatizavimu, net neprivatizuojant savo vardu, o tik duodant sutikimą, šia teise daugiau pasinaudoti negalima, todėl būtina informacija apie sutuoktinį. Pasirašydama nuomos sutartį ieškovė turėjo suprasti, kad ji nėra savininkė, nes aiškiai įvardinama, kad tai gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis. Be to yra skaičiuojamas nuomos mokestis. Laikotarpį nuo 1991-1998 metų ieškovė neturi įrodymų, kad visą laikotarpį negalėjo imtis priemonių ir pradėtą procedūrą pabaigti. Nuosavybės teisė į gyvenamą patalpą privatizavimo pagrindu atsiranda tik tinkamai atlikus veiksmus ne tik savivaldybės institucijai, bet ir reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, t.y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Tai rodo, kad ne tik Kauno m. savivaldybė turėjo rūpintis, kad nebūtų pabaigtas privatizavimas ginčo patalpų, bet ieškovė kaip daugiau suinteresuotas asmuo, norėdamas įsigyti lengvatinėmis sąlygomis butą, turėjo rūpintis. Jeigu ieškovė pati negalėjo, šiai dienai ji turi ir įgaliotą asmenį, ir tuo metu galėjo turėti, jei jai reikėjo pagalbos. Visi senaties terminai praleisti. Byloje turėtų būti informacija apie sutuoktinį, nes nėra jokių duomenų, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovė nedavė sutikimo sutuoktiniui privatizuoti kitą butą ir pasiliko gyventi pas mamą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 1982 02 17 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 70 ieškovės tėvams buvo suteiktas 2 kambarių butas Gvardiečių g. 114- 18 Kaune (dabar Sukilėlių g. 114-18). Ieškovės mama S. M. 1992 03 09 pateikė tuometinei Kauno miesto valdybai pareiškimą dėl buto Gvardiečių g.114-10 (dabar Sukilėlių g.) Kaune privatizavimo. 1998 11 14 ieškovės mama S. M. mirė (b.l.8 - 21). Ieškovės tėvas R. M. mirė 1988 09 16 (b.l.17). 1999 05 27 su ieškove buvo sudaryta buto nuomos sutartis (b.l.9, 10). Ieškovė yra neįgali, jos darbingumo lygis 25 procentai (b.l.11). Ieškovės santuoka su A. E. P. yra nutraukta 1999 10 07 (b.l.15). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus duomenimis šiame skyriuje Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nėra ieškovės ir jos tėvų pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų Sukilėlių g.114-18 Kaune privatizavimo (b.l.44). Į teismo užklausą kuo remiantis yra pateikti šie duomenys skyrius informavo (b.l. 93), jog dokumentų saugojimo laikas yra 5 metai. 2002 m. reorganizavus Nuosavybės teisių atkūrimo ir butų privatizavimo skyrius jokių prašymų ar kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų Sukilėlių pr. 114-18 Kaune privatizavimo neperdavė. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l.53, 60). Buvusio ieškovės sutuoktinio A. E. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis įgytas ne Butų privatizavimo įstatymo pagrindu (b.l.85 -90).

Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra LR Būtų privatizavimo įstatymas. Tai, kad šiuo metu šis įstatymas negalioja nereiškia, kad išnyksta arba pasibaigia teisės ir pareigos, įgytos šio įstatymo pagrindu. Dabar galiojantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas sudaro galimybę užbaigti LR Butų privatizavimo pagrindu pradėtas ir nebaigtas privatizavimo procedūras ir apginti pažeistas subjektines asmenų teises ir teisėtus interesus. Įstatymui nustojus galioti galima įgyvendinti teises, kurios įgytos remiantis šiuo įstatymu ir kurios įstatymo galiojimo metu buvo pažeistos. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo, nes ieškovė neįrodė, kad ji galiojant Butų privatizavimo įstatymui ji realizavo savo teisę butą privatizuoti (CPK 178 str.). Byloje yra pateiktas ieškovės motinos S. M. pareiškimas dėl buto išpirkimo, adresuotas tuometinei Kauno miesto valdybai, tačiau jis nelaikytinas patikimu ir įstatymo reikalavimus atitinkančiu įrodymu ieškinio reikalavimui pagrįsti (CPK 185 str.). Visų pirma, jame nėra jokių duomenų, kad jis tuometinėje Kauno miesto valdyboje iš viso buvo gautas ir užregistruotas, nes jame nėra užpildyti būtini rekvizitai – pareiškimą priėmusio ir duomenis patikrinusio asmens vardas, pavardė, parašas ir antspaudas . Iš pareiškimo turinio net nėra neaišku kada jis buvo surašytas: pirmoje pusėje nurodoma data 1992 03 09, o antroje pusėje – 1993 03 09. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog prašyme yra nurodoma leisti privatizuoti ne 18, o 10 butą.

Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. M. bei A. M. parodymų jokių bylai reikšmingų aplinkybių taip pat nustatyta nebuvo (CPK 189, 197, 185 str.). Liudytojai tvirtino, jog žino, kad ieškovė su savo motina vežė dokumentus į savivaldybę priduoti, tačiau konkrečiai nieko pasakyti negalėjo – nei kada tas buvo, nei kokius dokumentus ieškovė teikė į tuometinę Kauno miesto valdybą.

Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog ji nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus ir išreiškė savo valią taip, kaip reikalavo tuo metu buto privatizavimo santykius reguliavusios teisės normos, todėl liko neįrodyta, kad ji įgijo subjektinę teisę. Kai nėra subjektinės teisės, nėra ir teisės pažeidimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės turėtų būti priteistinos pašto išlaidos, tačiau ieškovė, įvertinus jos sunkią negalią ir turtinę padėtį nuo jų atlyginimo atleistina ( CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 264-270 str. nuspren dž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė