- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-1660-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00428-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. liepos 27 d. ir 2016 m. kovo–birželio mėnesiais buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teisę į privatumą. Kamerose tualetai nuo gyvenamosios patalpos dalies buvo atskirti tik maža sienele ir įrengti priešais duris. Pareiškėjas teigė, kad jam naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų kameroje esančių asmenų ir pareigūnų. Lukiškių TI-K 2016 m. kovo–birželio mėnesiais jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Tokias kalinimo sąlygas pareiškėjas vertino kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą ir žiaurų bei nežmonišką elgesį, žeminantį žmogaus orumą, pažeidimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, tam išduodamas reikalingas inventorius. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšų iš valstybės biudžeto.
5. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais ir nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Atsakovo atstovo nuomone, nebuvo būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
6. Lukiškių TI-K prašė priteisti jo naudai iš pareiškėjo 4,98 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu bylos dalį, kuria pareiškėjas A. T. prašė priteisti neturtinę žalą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d., paliko nenagrinėtą, pripažino, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3233-426/2016 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. neužtikrinus jam privatumo naudojantis tualetu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktą teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3233-426/2016, kurioje priimtas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. pareiškėjui neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, paliko nenagrinėtą.
9. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-381-142/2017 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo, teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė klausimą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d. neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu. Teismas sprendė, kad buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d. pareiškėjui neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, paliko nenagrinėtą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. vasario 26 d. ir periodiškai buvo kalinamas iki 2016 m. balandžio 3 d., iš viso 3 dienas. Teisės aktų (minimalaus 3,6 v. m ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas visas 3 dienas. Teismas pripažino, kad pareiškėjo kalinimas kamerose, kuriose asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, sukėlė jam tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl buvo pažeista jo teisė, tačiau nesutiko, jog dėl to pareiškėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl 3 dienų, kalint per mažo ploto kamerose Lukiškių TI-K, buvo esminiai.
11. Teismas nagrinėjo pareiškėjo galbūt patirtą žalą dėl jam neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. Teismas nurodė, kad atsakovas, turėdamas pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi, nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimo. Teismas visas abejones vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele ir konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.).
12. Teismas, įvertinęs, kad pažeidimai truko tik 3 dienas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), nuostatomis, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs prašomą priteisti 4,98 Eur sumą. Teismas vertino, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Dokumentai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, jie buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina.
III.
14. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas blogai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai netenkino jo skundo, kadangi Lukiškių TI-K nuolat daro pažeidimus, kuomet jam neužtikrinamas minimalus kameros plotas ir neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui ir žemino jo orumą. Pareiškėjo nuomone, dėl nustatytų pažeidimų jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Atsiliepimas
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodė neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo. Atsakovo atstovas taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas už dokumentų kopijų rengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. T. skundas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, siekdamas, jog jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. liepos 27 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, o nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio pareiškėjui kamerose teko mažesnis, nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d., todėl šias pareiškėjo skundo dalis paliko nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.). Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atstovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 3 paras (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 3 d.) Lukiškių TI-K buvo laikytas ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose ir neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo trukmę – 3 dienas, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sieja su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs padarytus pažeidimus, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
25. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).
26. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
28. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 3 paras. Šiuo laikotarpiu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas ir pareiškėjas galėjo būti matomas tiek kitų kalinių, tiek prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę. Be to, buvo nustatytas ir gyvenamojo ploto normos trūkumo pažeidimas – pareiškėjui tekęs kameros plotas svyravo nuo 1,83 kv. m iki 2,44 kv. m.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturtinę žalą sukėlę veiksniai truko trumpą laiko tarpą (3 paras). Pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas iš kitos pataisos įstaigos po dviejų mėnesių pertraukos, be to, jo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d. buvo nagrinėjamos kitose administracinėse bylose. Byloje esantys pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina, kad dėl aptartų pažeidimų pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
31. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl prašymo atlyginti dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kadangi atsakovas, nesutikdamas su tam tikra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo, o byla nagrinėjama pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.