Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-16 · Byla Nr. Iv-1682-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
Iv-1682-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01020-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1682-423/2013Proceso Nr. 3-62-3-01020-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. G. ,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui Nedui Radišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Darius Gurauskas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 80 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 18).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad bausmę atlieka pataisos namuose nuo 2006 metų ir jam nėra mokamas tinkamo dydžio atlyginimas už atliktus darbus, gauti pinigai išskaičiuojami neaišku už ką. Nurodė, kad pagal Lietuvos įstatymus uždrausta daryti išskaitas iš darbo užmokesčio be asmens sutikimo. Padaryta pareiškėjui žala ne tik turtinė, bet ir moralinė, dėl kurios pareiškėjas tapo jautrus ir labai nervuotas. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 80 000 Lt suma ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 24-26) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbančiųjų nuteistųjų darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus Antrasis skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ ir LR Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 131 straipsnio dispoziciją, dirbantiems nuteistiesiems į jų asmeninę sąskaitą privaloma įrašyti ne mažiau kaip 20 proc. jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. BVK 132 straipsnis nustato, jog iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose yra atskaitoma dvidešimt penki procentai. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato LR Vyriausybė. Taip pat, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas pataisos įstaigoje dirbo ūkio darbus ir jo algos koeficientas – 0,43. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlikdamas išskaitas iš darbo užmokesčio pagal 4 vykdomuosius raštus, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė pareiškėjui žalą, nepateikė savo teiginius patvirtinančių dokumentų, todėl skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę 80 000 Lt žalą. Žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad jis yra įdarbintas neteisėtai ir mokamas netinkamo dydžio darbo užmokestis, nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų, atliekamas išskaitymas iš darbo užmokesčio pagal 4 vykdomuosius raštus. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas prašo neturtinės 80 000 Lt žalos atlyginimo, kadangi patyrė dėl to psichologinę ir moralinę traumą, pasidarė jautrus ir nervuotas. Atsakovo pateikta 2013-10-17 buhalterinė pažyma Nr. 25/296 (b.l. 27) patvirtina, jog pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje dirba 0,5 etato Ūkio brigadoje valytojo pareigose. Pataisos namų direktoriaus įsakymu valytojams nustatytas pareiginės algos koeficientas 0,43. Pareiginės algos dydis priklauso nuo LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio ir pokyčio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

LR Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, atsirado dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) jam negaunant tinkamo atlyginimo už atliktą darbą. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad atliekant bausmę pataisos namuose ir dirbant darbą buvo išmokėtas per mažas atlyginimas, o iš priskaičiuoto atlyginimo dar daromos neteisėtos išskaitos be pareiškėjo sutikimo pagal 4 vykdomuosius raštus. Pareiškėjui buvo padaryta psichologinė ir moralinė trauma, ko pasekoje jis tapo jautrus ir nervuotas. LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog pareiškėjas tapo jautrus ir nervuotas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves.

BVK 131 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta aprašu patvirtintu Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 (nuo 2009-06-04 galioja Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr.494). Iš to seka, jog dirbančiųjų nuteistųjų darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“ ir LR Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Aprašo 3 punktas nustatė, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Aprašo 4 punktas nustato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui dirbant 0,5 etato Ūkio brigadoje valytojo pareigose buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 0,43. Apraše nustatyta, jog ūkio darbams nustatytas 0,43 – 0,55 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos.

BVK 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, <...> bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 str. 2 d.). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 str. 3 d.).

Pareiškėjo nuomone, atsakovas veikė neteisėtai, išskaičiuodamas iš jo gauto atlyginimo nustatytą sumą pagal keturis vykdomuosius raštus. Atsakovas faktą patvirtino 2013-10-10 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 7-1920 (b.l. 32), jog pareiškėjas pagal 4 vykdomuosius raštus privalo atlyginti 43787,36 Lt žalos ieškotojui. Išmokėta 3954,26 Lt ieškinio dengimui, išskaičiuojant po 50 proc. iš darbo užmokesčio. Kaip jau buvo minėta BVK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turi būti atskaitoma iš pareiškėjo atlyginimo likusios uždirbtos sumos pagal vykdomuosius raštus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo argumentas dėl neteisėto išskaičiavimo pagal vykdomuosius raštus atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, jog tapo jautrus ir nervuotas. Kaip jau ir minėta, neturtinė žala turi būti pagrįsta ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir atitinkamais įrodymais, tačiau nei prie skundo, nei byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo būseną (atsiradusį jautrumą ir nervingumą). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne trumpalaikiai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 80 000 Lt suma.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su pareiškėju elgtis bei neteisėtai versti jį dirbti ir mokėti netinkamo dydžio atlyginimą. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė