Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-540-558/2022 pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2021 m. lapkričio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1822 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracija, O. K., V. K., M. S., A. T., R. P., A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822 (toliau – privalomasis nurodymas).

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas pašalinti statomą pirtį su terasa, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. kovo 4 d. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovo sutuoktinei A. T.. Žemės sklypo paskirti – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklype pradėta statinio statyba. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto nuostatas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti statinį pagal esamus gabaritus – neprivalomas. Ieškovas nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklype nėra pastatyto poilsio paskirties pastato, pirties statyba negalima, nes, anot Inspekcijos, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys. Privalomajame nurodyme pažymėta, kad pirtis statoma 16,80 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto ir patenka į paviršinio vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostą. Žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos plotis – 5 m. Inspekcijos darbuotoja neatliko jokių matavimų ir skaičiavimų bei neatsižvelgė į ieškovo sutuoktinės turimus dokumentus. Dėl statinio statybos žemės sklype buvo konsultuotasi su Alytaus rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, kuris patikino, kad statinio statyba yra galima pakeitus žemės sklypo paskirtį į rekreacinę. Žemės sklypo paskirtis buvo pakeista.

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė Inspekcija nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad privalomasis nurodymas ieškovui surašytas kompetentingo subjekto, laikantis neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, įteiktas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Sklype poilsio paskirties pastatų nėra. Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, miško žemė. Sklype draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 m atstumu iki paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Pirtis su terasa pastatyta ne už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, o paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės apsaugos juostoje. Inspekcijos pareigūnei, patikrinimo aktu nustačius, kad pirtis su terasa statoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovui pagrįstai buvo surašytas privalomasis nurodymas.

4. Atsiliepime į patikslintą trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypui nebuvo parengti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis bei būdas buvo pakeisti Alytaus rajono savivaldybės meto 2015 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu Nr. K2-93 pagal tuo metu galiojusius Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Vykdant statybas minėtame žemės sklype būtina vadovautis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statybos principus. Pagal teisės aktus statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – panaikino Inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą, priteisė ieškovui iš atsakovės 963 Eur, valstybei – 79,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 99 straipsnio 9 punkte, 8 punkto b papunktyje nustatyta išimtis.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pirtis atitinka SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktyje apibrėžtą statinį.

8. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirtis statoma už pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos ir pagal nustatytą teisinį reguliavimą (SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktis) gali būti statoma mažesniu nei 50 m atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad patikslinus matavimus ir juos įregistravus, bei konstatavus, jog pažeidimo faktiškai nėra (su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovės atstovė), teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti privalomojo nurodymo, nes pastarojo surašymo metu aktualūs kadastriniai duomenys nebuvo patikslinti, ir nurodė, jog privalomasis nurodymas surašytas pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, nepaneigia teismo išvadų, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus faktinė situacija yra kita, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog nėra pagrindo panaikinti privalomojo nurodymo, nepaisant to, kad pagal faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, pažeidimo nėra.

10. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktyje apibrėžta asmeninio naudojimo pirtis, kuri gali būti statoma mažinant 50 m atstumą, gali būti statoma tik kaip priklausinys, nes tokia sąlyga nėra įtvirtinta įstatyme. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas nelemia išvados, kad asmeninio naudojimo pirtis, negali būti priskirta savarankiškam poilsio paskirties pastatui, vien dėl to, jog pirtis gali būti ir pagalbinis ūkio pastatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė Inspekcija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės normas, kadangi netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad privalomojo nurodymo teisėtumas gali būti grindžiamas privalomojo nurodymo surašymo metu neegzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors sprendime faktinės aplinkybės dėl sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir išviešinimo viešajame registre momento nustatytos tinkamai, tačiau 2022 m. balandžio 15 d. (po privalomojo nurodymo surašymo praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams) nustatyti ir 2022 m. liepos 19 d. (po privalomojo nurodymo surašymo praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams) išviešinti sklypo nauji kadastriniai duomenys dėl paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos pločio patikslinimo nesudarė jokių prielaidų teismo išvadai dėl privalomojo nurodymo neteisėtumo, nes privalomojo nurodymo surašymo metu tokie faktiniai duomenys neegzistavo.

11.2. Naujai nustatyti sklypo kadastriniai duomenys galėjo būti vertinami tik sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių pagal privalomąjį nurodymą pašalinimo. Ir sprendimas, ar patikslinus paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotį, privalomuoju nurodymu nustatytos neteisėtos statybos pažeidimas laikytinas pašalintu, yra viešojo administravimo subjekto, t. y. Inspekcijos, kompetencijoje, todėl teismas, sprendimu konstatuodamas, kad statytojas, gerokai po privalomojo nurodymo surašymo ėmęsis sklypo kadastro duomenų patikslinimo, pašalino privalomuoju nurodymu nustatytus pažeidimus, pažeidė ir valdžių padalijimo principą.

11.3. Teismas sprendime netinkamai interpretavo Inspekcijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kuomet atstovė, atsakydama į teismo klausimą, patvirtino faktą, kad patikslinus sklypo kadastrinius duomenis, nuo 2022 m. liepos 19 d. pirtis nepatenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė Inspekcijos 2022 m. vasario 3 d. atsiliepime Nr. 2D-2232 ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose Nr. 2D-14950 išdėstytą poziciją, kad sklypo nauji kadastriniai duomenys nesudaro pagrindo privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu, kadangi privalomasis nurodymas ieškovui buvo surašytas ne tik dėl to, kad pirtis su terasa privalomojo nurodymo metu pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, bet ir dėl to, kad, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui.

11.4. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, t. y. STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – STR ,,Statinių klasifikavimas“) nuostatas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo. Asmeninio naudojimo pirtis sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui.

12. Ieškovas J. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Tiek prieš privalomojo nurodymo surašymą, tiek bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo pakrantės apsaugos juostos situacija visiškai nepasikeitė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino, kad atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo statomos pirties pamatai į ežero pakrantės apsaugos juostą jau nepatenka, tačiau atsakovės atstovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, jog, neva, teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti privalomojo nurodymo, nes pastarojo surašymo metu aktualūs kadastriniai duomenys nebuvo patikslinti (nors pakrantės apsaugos juostą žadėjo nustatyti pati atsakovė). Į šią zoną šie pamatai nepateko ir anksčiau, tik anksčiau nebuvo nustatyta tiksli šio žemės sklypo pakrantės apsaugos juosta, o iškilus ginčui šią pakrantės apsaugos juostą savo iniciatyva nustatė ir įstatymų nustatyta tvarka užregistravo pats ieškovas, todėl visiškai sutiktina su teismo išvada, kada patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus bei konstatavus, jog pažeidimo faktiškai nėra (su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovės atstovė), teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti privalomojo nurodymo, nes pastarojo surašymo metu aktualūs kadastriniai duomenys nebuvo patikslinti.

12.2. Teismas teisingai nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Taigi, privalomojo nurodymo vykdymas dėl to, kad statinys patenka į pakrantės apsaugos juostą, taip pažeidžiant SŽNSĮ 100 straipsnyje nustatytus draudimus, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad šiuo aspektu pažeidimo nėra, nebūtų suderinamas su nurodytu teisiniu reglamentavimu.

12.3. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad privalomasis nurodymas surašytas pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, nepaneigia teismo padarytų išvadų, jog pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus faktinė situacija yra kita, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad nėra pagrindo panaikinti privalomojo nurodymo, nepaisant to, kad pagal buvusią situaciją ir teisinį reglamentavimą dabar pažeidimo nėra.

12.4. Kaip matyti iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų, ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – rekreacinės paskirties. Taigi, šis žemės sklypas atitinka SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktyje nustatytus kriterijus. SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkte numatytos išimtys (tame tarp ir c papunktis) yra specialioji norma, numatanti išimtį iš bendrų taisyklių ir reikalavimų. Be to, tai aukštesnės galios teisės aktas – įstatymas, kuris turi viršenybę prieš Aplinkos ministro 2016 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą „Statinių klasifikavimas“, todėl SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkte c papunktyje yra padaryta išlyga, kad kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype (kas atitinka ieškovo žemės sklypą) už paviršinių vandens telkinių pakrantės juostos išorinės ribos galima vienos, ne didesnio kaip 25 kv. m bendro ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 m asmeninio naudojimo pirtis. Šioje išimtyje nekalbama apie jokius kitus pagrindinius ar nepagrindinius statinius, o būtent aiškiai ir atskirai nurodoma, kad tokiame žemės sklype galima tik vienos pirties statyba.

12.5. Teismas visiškai pagristai padarė išvadą, kad nurodytas teisinis reguliavimas nelemia išvados, jog asmeninio naudojimo pirtis negali būti priskirta savarankiškam poilsio paskirties pastatui vien dėl to, kad pirtis pagal STR „Statinių klasifikavimas“ gali būti numatyta ir kaip pagalbinis ūkio pastatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija arba apeliantė) 2021 m. lapkričio 8 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo ieškovą J. T. (toliau – ieškovas) iki 2022 m. kovo 4 d. pašalinti statomą pirtį su terasa, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Privalomasis nurodymas ieškovui buvo surašytas dėl to, kad pirtis su terasa pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, be to, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Ieškovo iniciatyva buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2022 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2SK-1204-(14.2.110 E.), kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2022 m. liepos 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (2022 m. liepos 22 d.) rodo, kad žemės sklype yra teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš jų: paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotas 20 134 kv. m, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 1 375 kv. m.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad patikslinus žemės sklypo kadastro matavimus ir juos įregistravus, pažeidimo faktiškai nėra, o žemės sklype, kuris yra kitos naudojimo paskirties, rekreacinės teritorijos naudojimo būdo, yra leidžiama ir vienos asmeninio naudojimo pirties statyba, nusprendė panaikinti Privalomąjį nurodymą.

17. Inspekcijos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18. Apeliaciniame skunde Inspekcija teigia, kad jau po Privalomojo nurodymo surašymo nustatytas ir viešajame registre išviešintas sklypo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos naujas plotis nesudarė jokių prielaidų pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Privalomojo nurodyto neteisėtumo.

19. Analizuodama ir vertindama minėtus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad priimdama skundžiamą Privalomąjį nurodymą, Inspekcija veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

20. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (ginčui aktuali jo redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo surašymo metu), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant saugomų teritorijų įstatymą“ 1.14 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (ginčui aktuali jo nuo 2019 m. gruodžio 18 d. galiojusi redakcija) patvirtino Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 4 punkte pateikiamos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos (toliau – Apsaugos juosta) ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos (toliau – Apsaugos zona) sąvokos. Apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla; Apsaugos zona) – prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį. Tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja apsaugos juostų nustatymą, pagal kurį Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): (5.1 punktas) prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha: kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas iki 5 laipsnių – 5 m (5.1.1 punktas); kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas nuo 5 laipsnių iki 10 laipsnių – 10 m (5.1.2 punktas); kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas 10 laipsnių ir didesnis – 25 m (5.1.3 punktas).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo plotas 2,0134 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kurį Inspekcija prideda prie 2021 m. lapkričio 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, liudija, kad šiame žemės sklype yra teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp jų: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 2,0134 ha ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, kurios plotas 2,0134 ha. Taigi, visas žemės sklypas patenka tiek į Apsaugos juostą, tiek į Apsaugos zoną, nors, kaip jau prieš tai minėta, Apsaugos juosta ir Apsaugos zona yra dvi skirtingos sąvokos (nutarties 20 pastraipa). Nepaisant to, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis visas žemės sklypas patenka į Apsaugos juostą, 2021 m. lapkričio 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto priede žemės sklype yra pažymėta ežero apsaugos juosta, į kurią patenka būsima terasa ir pamatai. Privalomasis nurodymas surašytas 2021 m. lapkričio 3 d. patikrinimo akto, kuriame nurodytas pažeidimas, pagrindu. Bylos duomenys liudija, kad dar iki Privalomojo nurodymo surašymo, ieškovas tiek savo paaiškinime raštu (pastaba: data nenurodyta), tiek 2021 m. spalio 27 ir 28 d. elektroniniais laiškais teikė ieškovei paaiškinimus ir dokumentus – geodezininkų paskaičiuotą kranto nuolydį ir nustatytas ežero apsauginės juostos ribas, tačiau, nepaisydama tokių ieškovų paaiškinimų, pateiktų dokumentų, be to, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2021 m. spalio mėn. rašte „Dėl patikrinimo vietoje išvados pateikimo“ pateikto paaiškinimo, kad tiek Inspekcija, tiek žemės sklypo savininkas gali kreiptis į kvalifikacijos pažymėjimą turintį geodezininką dėl (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostos ploto nustatymo, Inspekcija, remdamasi Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kuriame pažymėta ežero apsaugos juosta, jos žymėjimo nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais, neišsiaiškinusi jo surašymo metu egzistavusių faktinių aplinkybių, surašė Privalomąjį nurodymą. Faktinė situacija nepasikeitė ir po Privalomojo nurodymo surašymo, tik esant ginčui ieškovo iniciatyva patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus, buvo nustatyta tiksli šio žemės sklypo pakrantės Apsaugos juosta.

22. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir gero administravimo, o atsižvelgdama į tai, kad teismas vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Privalomąjį nurodymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Inspekcija, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovo žemės sklype toks statinys kaip pirtis, be pagrindinio poilsio paskirties pastato, negali būti statomas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, t. y. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

24. Jau minėta (nutarties 15 pastraipa), Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai rodo, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas yra rekreacinės paskirties. Kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, koks yra šio ginčo žemės sklypas, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, už paviršinių vandens telkinių pakrantės juostos išorinės ribos, nėra draudžiama statyti ne daugiau kaip vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 m asmeninio naudojimo pirtį be rūsio (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 dalies c punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“, ginčui aktuali nuo 2020 m. birželio 16 d. galiojanti redakcija), nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį (1.1 punktas); ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą (1.2 punktas); nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (1.3 punktas). STR „Statinių klasifikavimas“ 7 punkte pateikiamas negyvenamųjų pastatų pagal paskirtį skirstymas į pogrupius; jų tarpe: poilsio paskirties pastatus – pastatus skirtus poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (7.13 punktas), pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sodybų ūkio pastatus, pagalbinio ūkio pastatus (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (7.17 punktas), tačiau toks statinių klasifikavimas ir statinio kategorija pirmiausia apsprendžia statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumą, bet ne pačios statybos leistinumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnis). Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 dalies c punktas yra specialioji norma, numatantį išimtį iš bendrųjų taisyklių ir reikalavimų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas susidariusios situacijos aplinkybes, padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad nurodytas teisinis reguliavimas nelemia išvados, jog asmeninio naudojimo pirtis, negali būti priskirta savarankiškam poilsio paskirties pastatui, vien dėl to, kad pirtis gali būti ir pagalbinis ūkio pastatas. Teismas teisingai ir pagrįstai nesutiko su Inspekcijos pozicija, kad asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, o pats poilsio paskirties pastatas negalėtų būti statomas dėl sklypo siaurumo ir taikomų ribojimų, t. y. kad bet kurio statinio (poilsio paskirties ir / ar priklausinio) statyba ginčo sklype yra negalima.

25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Ieškovui iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 250 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė