- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-14-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42312-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“
- Ieškovas
- S. F.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Edvitalas“, Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VĮ „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. F. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys UAB „Edvitalas“, Vilniaus miesto savivaldybė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą VĮ Turto banką ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji savo nuosavybėn iš trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ antstolio I. G. surašytu 2014 m. birželio 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 11 8 2014 06 26 1008/14 įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y.: a) 169,65 kv. m. bendro ploto pastatas-mokykla, plane pažymėtas indeksu 1C1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); b) 19,00 kv. m. užstatyto ploto pastatas-ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); c) 24,00 kv. m. užstatyto ploto pastatas-ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); d) kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – statiniai). Teigė, kad nurodyti ieškovei priklausantys statiniai yra 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei bei kuris turto patikėjimo teise iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo valdomas VĮ Valstybės turto fondo, o nuo 2014 m. spalio 1 d. – atsakovo, šiam perėmus visas reorganizuoto ir pasibaigusio VĮ Valstybės turto fondo teises ir pareigas. Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 21 d. pažymą Nr. (31)1.2-3907-(3.31) „Apie valstybinio žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, (duomenys neskelbtini)“, Žemės sklypas priskirtas statinių eksploatavimui. Teigė, kad šiuo pagrindu, ieškovė 2014 m. liepos 15 d. kreipėsi į tuometinį žemės sklypo patikėtinį VĮ Valstybės turto fondą, prašydama išnuomoti jai žemės sklypą, tačiau atsakymo negavo. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pakartotinai prašė ne aukciono būdu išnuomoti jai žemės sklypą, kuris yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Teigė, kad savo ruožtu atsakovas 2014 m. spalio 17 d. raštu atsisakė žemės sklypą išnuomoti ieškovei, atsisakymą grįsdamas aplinkybe, kad nėra galutinai įvykdyta tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Edvitalas“ 2013 m. spalio 3 d. sudaryta sutartis Nr. A421-52(2.14.1.8-EK5) dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ šiuo metu ieškovei priklausančius statinius savo nuosavybėn įsigijo iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovės nuomone, atsakovo atsisakymas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią savo nuomonę ieškovė grindė teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. liepos 22 d. surengto viešo aukciono laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“. Teigė, kad 2013 m. spalio 3 d. tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Edvitalas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A421-52(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (toliau – privatizavimo sutartis), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė pardavė trečiajam asmeniui UAB „Edvitalas“ statinius. Privatizavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad privatizuojamas objektas (šiuo atveju – statiniai) yra jam priskirtame žemės sklype, o 10 punkte nustatyta sąlyga, kad pirkėjas privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybės teise, ir numatyta, kad pirkėjas privalo ir įsipareigoja per 30 dienų nuo to momento, kai sumokės visas pagal privatizavimo sutartį priklausančias mokėti sumas už privatizavimo objektą, sumokėti visą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą į VĮ Valstybės turto fondo sąskaitą ir atvykti į VĮ Valstybės turto fondą pasirašyti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ privatizavo sutarties sąlygų neįvykdė, dėl ko VĮ Valstybės turto fondas 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (20)3R-573 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę siūlydamas kreiptis į teismą dėl privatizavimo sutarties nutraukimo, kaip tai numatė privatizavimo sutarties 12.2 punktas, tačiau trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. balandžio 23 d. raštu informavo, kad jai nenaudinga nutraukti privatizavimo sutartį ir pasiūlė VĮ Turto fondui „ieškoti kitų galimybių išieškoti iš UAB „Edvitalas“ žemės sklypo pardavimo kainą“. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. raštu UAB „Edvitalas“ informavo VĮ Valstybės turto fondą, kad dėl blogos finansinės padėties nepajėgė toliau vystyti projekto (duomenys neskelbtini), tačiau turtą varžytinių procese įsigijo S. F. ir ji toliau vystys projektą. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, 2014 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas ištirti ir įvertinti, ar UAB „Edvitalas“ nevykdant privatizavimo sutarties ir perleidžiant privatizavimo objektą (statinius) kitam asmeniui, neaptariant teisių į privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, nebuvo pažeistos valstybės turto privatizavimo ir kitų teisės norminių aktų normos bei viešasis interesas. Teigė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu prokuroras nutarė reikalauti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės bei atsakovo jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime pakartojo atsakovo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes dėl privatizavimo sutarties sudarymo ir trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ prievolių pagal šią sutartį neįvykdymo. Teigė, kad UAB „Edvitalas“ perleisdamas statinius ieškovei, neaptarė pirkėjo (šiuo atveju – ieškovės) teisės į žemės sklypą, juolab, kad ieškovė, būdama Baltarusijos piliete ir nuolatine gyventoja, pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės įsigyti žemės sklypo savo nuosavybėn, t.y. neturi teisės būti jos įsigytiems statiniams priskirto žemės sklypo savininke.
4. Trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki šiol deda visas pastangas tam, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal privatizavimo sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo savo nuosavybėn. Teigė, jog tokia susidariusi situacija neužkerta kelio valstybei, esančiai iki šiol žemės sklypo savininke, iki tol, kol žemės sklypas, įvykdant privatizavimo sutarties įsipareigojimus, pereis trečiojo asmens UAB „Edvitalas“ nuosavybėn, išnuomoti žemės sklypą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą VĮ Turto banką ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei S. F., 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo ar iki bus nutraukta įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo procedūra; priteisė iš atsakovo VĮ Turto banko ieškovės S. F. naudai 911,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės, kaip statinių savininkės, teisės nuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, buvimo (nebuvimo) bei atitinkamai atsakovo atsisakymo sudaryti su ieškove šio žemės sklypo nuomos sutartį pagrįstumo (nepagrįstumo). Iš privatizavimo sutarties turinio teismas nustatė, kad šios sutarties privatizavimo objektu buvo tiek statiniai, tiek žemės sklypas, kurį trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ privalėjo įsigyti nuosavybės teise iš VĮ Valstybės turto fondo (šiuo metu, įvykus VĮ Valstybės turto fondo teisių bei pareigų perėmimui, atsakovo) pagal atskirą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal bylos medžiagą, teismas nustatė, kad nuosavybės teisę į statinius trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ įgijo tinkamai už juos atsiskaitęs ir 2013 m. gruodžio 17 d. tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Edvitalas“ pasirašius privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą. Taip pat teismas nustatė, jog žemės sklypo pirkimo kainos trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ iki šiol nėra sumokėjęs, todėl nuosavybės teisė į žemės sklypą registruota Lietuvos Respublikos vardu, o viena iš privatizavimo nuostatų liko neįgyvendinta. Pažymėjo, jog privatizavimo sutartis šiai dienai nėra nutraukta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuometinis VĮ Valstybinis turto fondas neužtikrino, kad valstybės turtas būtų privatizuotas teisėtai, teismas sprendė, jog privatizavimo procesas faktiškai nėra užbaigtas. Esant neužbaigtam privatizavimo sandoriui, statiniai, 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, nuosavybės teise buvo perduoti ieškovei. Šis aktas nėra pripažintas negaliojančiu, todėl sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės netoleruotina situacija, kuomet esant neužbaigtam privatizavimo procesui dėl pačių privatizavimo sutarties šalių netinkamų veiksmų, ieškovė, būdama statinių savininkė, neturi galimybės naudotis šiems statiniams eksploatuoti būtinu žemės sklypu. Todėl sprendė, jog ieškovei, kaip statinių savininkei, privalo būti užtikrinama galimybė teisėtai naudotis žemės sklypu statinių eksploatavimui, priešingu atveju, būtų nepagrįstai suvaržyta ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisė. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir nėra privatizavimo sutarties šalimi, konstatavo, jog žemės sklypas galėtų būti teiktinas ieškovei nuomos pagrindais, kol atsakovas nėra pasirašęs su trečiuoju asmeniu UAB „Edvitalas“ žemės sklypo priėmimo-perdavimo akto ir jis nėra įgijęs nuosavybės teisės į žemės sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliantas VĮ Turto bankas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės pastatų įsigijimo teisėtumą ir pernelyg formaliai išnagrinėjo šią bylą. Nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 11 8 2014 06 26 1008/14, kuriuo S. F. buvo parduoti UAB „Edvitalas“ nuosavybėn pagal privatizavimo sandorį įsigyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra aptartos pirkėjos S. F. teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduoti statiniai ir apskritai nenurodyti jokie duomenys apie šį žemės sklypą, taip pat ir apie minėtų statinių vietą jame, kaip to reikalauja CK 6.394 str., 6.396 str. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, parduotų statinių savininkas nebuvo žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, savininkas, o statiniai minėtu aktu parduoti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančiam asmeniui, kuris pagal LR Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str., 4 str., 6 str. neturi teisės LR įsigyti žemės savo nuosavybėn. Apelianto teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu parduotų statinių pirkėja S. F. pagal galiojantį teisinį reguliavimą apskritai neturi teisės būti minėtiems statiniams priskirto žemės sklypo savininke, šių statinių pardavimas S. F. neatitinka CK 6.394 str. 1 d., 3 d. imperatyvių nuostatų, reikalaujančių perduoti statinio pirkėjui teisę naudotis žemės sklypo tokiomis pat sąlygomis, kaip statinio pardavėjas, dėl ko toks statinių pirkimo-pardavimo sandoris apskritai yra negalimas. Be to, tai prieštarauja privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties ir teisės aktų nustatytai žemės sklypo naudojimo sąlygai dėl žemės sklypo įgijimo privačion nuosavybėn, todėl tokiam pardavimui buvo privaloma gauti CK 6.394 str. 3 d. numatytą žemės sklypo patikėtinio VĮ Valstybės turto fondo sutikimą, tačiau toks nebuvo gautas. Be to, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime, konstatavo, kad toks turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštarauja imperatyvioms CK 6.394 str., 6.396 str. normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis nuo sudarymo momento. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, nutarime padarytas išvadas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė S. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė klausimas dėl ieškovės S. F. teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai, pripažinimo tais atvejais, kuomet yra nepasibaigęs nuomotino valstybinės žemės sklypo privatizavimo procesas, kurio dalyviu yra trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“, o ne dabartinė statinių savininkė ieškovė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo esminiu klausimu visiškai neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas iš pradžių teigęs, jog valstybinės žemės sklypas ieškovei negali būti išnuomotas būtent dėl nepasibaigusio jo privatizavimo proceso, šiuo metu sutinka ir pripažįsta, jog valstybinio žemės sklypo privatizavimo procesas pats savaime nėra ir negali būti laikomas kliūtimi dėl tokios žemės išnuomojimo ieškovei. Ieškovės manymu, turto realizavimo akto negaliojimo klausimas, dėl kurio teisėtumo atsakovas pasisako apeliaciniame skunde, nebuvo, nėra ir nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiais ex officio instituto (LR CK 1.78 str. 5 d.), kadangi šioje byloje neegzistavo viena iš jo taikymo sąlygų. Pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką, sandorių pripažinimo negaliojančiais ex officio institutą teismas gali taikyti tik akivaizdaus sandorio negaliojimo atvejais. Tuo tarpu, ginčo atveju jokio akivaizdaus turto realizavimo akto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms nebuvo ir nėra. Be to, teismas negalėjo taip pat taikyti ir CK 1.80 str. 1 d. sandorių negaliojimo pagrindo, kadangi jis yra apskritai netaikytinas CPK 700 str. numatytų turto realizavimo aktų vykdymo procese atžvilgiu. 2015-09-09 byloje buvo gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti ieškovei iš atsakovo 451,82 Eur jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
8. Trečiasis asmuo UAB „Edvitalas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiama teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prokuroro nutarimas yra subjektyvi valstybės pareigūno nuomonė, neturinti jokios prejudicinės galios nei sandorių šalims, nei teismui, kadangi prokuroro nutarimas nepriskiriamas dokumentams, kuriems suteikiama padidinta įrodomoji galia. Atsakovo teikiamos interpretacijos apie prokuroro išvadų pagrįstumą ir privalomumą teismui pažeidžia esminį civilinio proceso principą- teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų ir šie aktai pagal LR CPK 725 str., yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Be to, tai, kad apeliantas yra pateikęs ieškinį dėl 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu taip pat patvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad aktas galėjo būti pripažintas negaliojančiu tik esant atitinkamam apelianto priešieškiniui, visi argumentai dėl akto pripažinimo niekiniu turi būti atmesti, kadangi aktas, remiantis specialia CPK norma, priskirtinas nuginčijamų sandorių kategorijai, ir konstatuoti šio akto negaliojimo ex officio nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto skundo argumentais ir pažymi, jog šioje byloje neginčijama, kad nėra užbaigtas privatizavimo procesas, o teismas visiškai neatsižvelgė į prokuroro, ginančio viešąjį interesą nutarimą, kuriame buvo konstatuota svarbi aplinkybė, kad dėl įvykusio objekto perleidimo trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybės pasinaudoti vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygomis, įvardytomis privatizavimo sutarties 11 p. ir 12 p. Dėl to, teismo išvada, kad privatizavimo procesas nebuvo baigtas dėl institucijų kaltės, laikytinas visiškai nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Vilniaus apygardos teismo 2015m. spalio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4346-553/2015, kurioje VĮ „Turto bankas“ pareiškė ieškinį atsakovams S. F., Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Edvitalas“ , antstoliui I. G. ir UAB „Orsema“ dėl sutarties nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovės atstovui 2017-12-12 pateikus prašymą dėl bylos atnaujinimo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, išnykus sustabdymo pagrindui, t.y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-762-196/2017, palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-830-553/2017, kuriuo buvo atmestas ieškovo VĮ Turto banko ieškinys atsakovams - S. F., Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Edvitalas“, antstoliui I. G. ir UAB „Orsema“ dėl sutarties nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – notarė J. K., AIG Europe Limited ( Finland Branch), AAS “ BTA Baltic Insurance Company“.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendime nedarė išvadų dėl ieškovės pastatų įsigijimo teisėtumo, tačiau nesant byloje atsakovo reikalavimo pripažinti sandorį, kuriuo turtą įgijo ieškovė, pripažinimo negaliojančiu, tokios išvados negalėjo būti daromos. Kadangi ieškovas buvo pareiškęs ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl pripažinimo negaliojančiu antstolio I. G. surašyto 2014-06-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kuriuo ir buvo įgijusi nuosavybės teises į pastatą ieškovė, dėl šio sandorio teisėtumo išvados turėjo būti padarytos kitoje civilinėje byloje. Tai, kad VĮ Turto banko ieškinys kitoje byloje buvo pareikštas tuo pagrindu, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, numatytoms CK 6.394 ir 6.396 straipsniuose, teismui nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu šis sandoris niekinis ar negalioja, darytina išvada, kad šioje byloje negali būti padarytos kitokios išvados dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
13. 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 11 8 2014 06 26 1008/14, kuriuo S. F. buvo parduoti UAB „Edvitalas“ nuosavybėn pagal privatizavimo sandorį įsigyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra aptartos pirkėjos S. F. teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduoti statiniai ir apskritai nenurodyti jokie duomenys apie šį žemės sklypą, taip pat ir apie minėtų statinių vietą jame, tačiau toks neaptarimas nėra pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti su ja žemės sklypo nuomos sutartį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės įsigyti turto perdavimo aktu pastatai yra žemės sklype, kurio plotas 0,4857, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas sudaryti šio žemė sklypo nuomos sutartį, patenkintas pagrįstai.
14. Tai, kad ieškovė LR Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str., 4 str., 6 str. neturi teisės LR įsigyti žemės savo nuosavybėn, nereiškia, kad jai negali būti išnuomotas šis sklypas. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu parduotų statinių pirkėja S. F. pagal galiojantį teisinį reguliavimą apskritai neturi teisės būti minėtiems statiniams priskirto žemės sklypo savininke. Apelianto teiginys, kad statinių pardavimas S. F. neatitinka CK 6.394 straipsnio 1 daliai ir 3 daliai, buvo įvertintas teismo sprendimu, nurodant, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog imperatyvių nuostatų, reikalaujančių perduoti statinio pirkėjui teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kaip statinio pardavėjas nevykdymas daro statinių pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, buvo įvertinta kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių, todėl šių aplinkybių ieškovei nebereikia įrodinėti šioje byloje ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Tai, ar sandoris, kuriuo turtas atiteko ieškovei, prieštarauja privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties ir teisės aktų nustatytai žemės sklypo naudojimo sąlygai dėl žemės sklypo įgijimo privačion nuosavybėn, buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-830-553/2017, todėl šioje byloje kitokios išvados negali būti daromos.
15 . Ieškovė turėjo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atstovo pagalbai apmokėti (451,82 Eur) , jos priteistinos iš atsakovo CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. F. iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 451,82 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.