Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo Š. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad 2014 m. balandžio 4 d. 03.45-03.50 val., ties daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu: S. D. g. Nr. 73, Ukmergės m., priešais esančioje metalinių garažų teritorijoje neblaivus (nustatytas 1,72 promilės girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis) vairavo automobilį „ Renault Laguna “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Š. S. įgaliotasis atstovas E. Z. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Š. S. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties bei sustabdyti administracinę bylą Nr. A2.6.-364-517/2014 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, kad būtų ištirtas ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumas, t.y., ar ATPK 330 str. 1 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nurodo, kad Š. S. administracinio teisės pažeidimo faktas byloje neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, jog automobilio, būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku Š. S. nevairavo, privažiavus policijos pareigūnams, automobilyje tik sėdėjo. Pažymi, jog policijos pareigūnų Š. S. sustabdytas nebuvo. Anot apelianto, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų policijos pareigūnų parodymus, nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas nutarimą. Teigia, jog liudytojų S. K., A. A. bei G. Ž. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo S. K. teisme duoti parodymai neatitinka jo pirminių parodymų, užfiksuotų tarnybiniame pranešime. Pažymi, jog teismo posėdyje šis liudytojas patvirtino, kad nematė automobiliu važiuojančio Š. S., o matė tik automobilio šviesas. Nurodo, kad analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir kitas liudytojas policijos pareigūnas A. A., tvirtinęs, kad Š. S. vairuojančio automobilį nematė, kadangi jį užstojo garažo kampas. Anot apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnai matė Š. S. vairuojantį, tokiu būdu iškreipė liudytojų parodymus. Pažymi, kad abu policijos pareigūnai, būdami įvykio vietoje, nepagrįstai neapžiūrėjo automobilio kapoto, neįsitikino, ar variklis yra įkaitęs ar ne, todėl visos abejonės dėl važiavusio automobilio, kuriame Š. S. tik sėdėjo, turi būti vertinamos jo naudai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigūno G. Ž. parodymais, vertindamas juos kaip sutampančius su kitų liudytojų parodymais, kadangi šis liudytojas teisme patvirtino, jog kartu su S. K. ir A. A. nebuvo, nieko nematė, jis tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teigia, jog teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, kad liudytojas A. A., teisėjui nurodžius į Š. S., nepatvirtino, jog tai jis sėdėjo įvykio metu automobilyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014-04-04 3.45 val., alkotesterio parodymai užfiksuoti 2014-04-04 03.51 val. Apelianto teigimu, nesuprantama, už kokį teisės pažeidimą Š. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, teismas iškraipė liudytojų S. K. ir A. A. parodymus, užfiksuotus tarnybiniuose pranešimuose, bei duotus teismo posėdyje, kurio metu jie patvirtino, kad atvažiavo nuo D. g. namo Nr. 71, o ne nuo Nr.73. Tai patvirtinta ir fotonuotraukomis.

Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė Š. S. naudai liudijusių liudytojų parodymus, jų neanalizavęs, o tik išvardinęs. Visi šie liudytojai nuosekliai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, kuriomis yra patvirtinta, jog Š. S. automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jame. Pažymi, kad apklaustas liudytoju R. V. patvirtino, jog stovintį garažų teritorijoje automobilį stebėjo 10-15 minučių bei matė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai šių parodymų nevertino kaip įrodymo, jog Š. S. automobilis nevažiavo, o stovėjo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Š. S. įgaliotojo atstovo E. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Š. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

2014-04-04 Š. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus (b.l. 2).

Apelianto įgaliotasis atstovas tvirtina, kad Š. S. nepagrįstai nubaustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Šis skundo argumentas atmestinas.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pažeidėjo Š. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnų (patrulių) S. K., A. A. ir G. Ž. parodymais ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b.l. 3), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu (b.l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5) ir kita bylos medžiaga.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisme apklaustas policijos pareigūnas (vyr. patrulis) S. K., patvirtindamas savo 2014 m. balandžio 4 d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo išdėstytas aplinkybes (išskyrus tai, jog tarnybiniame pranešime yra klaidingai nurodomas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: S. D. g., Ukmergės m., šalia metalinių garažų teritorijos, numeris, kuris turėtų būti-S. D. g. Nr. 73, kaip nustatė bylą nagrinėjęs teismas), nurodė, kad, važiuojant S. D. gatve, ties paminėtu daugiabučiu gyvenamuoju namu, iš šalimais esančios metalinių garažų teritorijos gilumos pamatė link S. D. gatvės artėjančias automobilio šviesas. Kilus įtarimui, kad tokiu vėlyvu paros metu garažų teritorijoje gali važinėti vagystėmis užsiimantys asmenys, buvo nutarta patikrinti atvažiuojantį automobilį. Kaip nurodė liudytojas, kol jie su kolega privažiavo prie garažų, užtruko gal kokias 5 sekundes, tačiau automobilį jau rado sustojusį ant keliuko, visai netoli išvažiavimo iš garažų teritorijos į S. D. gatvę, automobilio šviesos užgeso, vos tik patruliniam automobiliui privažiavus prie garažų. Automobilyje „Renault Laguna “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo trys asmenys, už vairo sėdėjo vaikinas (vėliau nustačius jo asmenybę-pažeidėjas Š. S.), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Patikrinus pažeidėjo Š. S. neblaivumą, jam buvo nustatytas virš vienos promilės girtumas. Liudytojo teigimu, už vairo sėdėjęs pažeidėjas Š. S. aiškino, kad neva jis niekur nevažiavo, o jo (pažeidėjo Š. S.) automobilį atvairavo draugas, ir kad automobilyje nėra raktų, o jis (pažeidėjas Š. S.), su draugais jau apie dvi valandas sėdėdamas automobilyje, tik junginėjo šviesas ir laukė kito draugo, turėjusio parvaryti automobilį. Apžiūrėjus automobilio vidų, užvedimo rakteliai buvo rasti padėti prie pavarų perjungimo svirties, o iš automobilio vidaus, pasak liudytojo S. K., sklido susimaišęs šilumos ir alkoholio kvapas, todėl pažeidėjo Š. S. aiškinimas, šio liudytojo teigimu, jam (liudytojui S. K.) atrodė visiškai nelogiškas, juolab, kad per tą laiką, kol buvo pildomi pažeidimo dokumentai, kas užtruko apie 10 min., aprasojo automobilio „ Renault Laguna “ langai, nors šiam automobiliui tik sustojus, langai prie tą naktį buvusios minusinės temperatūros buvo skaidrūs ir švarūs.

Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė liudytojas policijos pareigūnas A. A.. Šis liudytojas teismo posėdyje patvirtino, jog matė važiuojančio automobilio šviesas, o šiam sustojus ir išjungus šviesas kartu su kolega S. K. privažiavo prie jo ir nustatė neblaivų vairuotoją – Š. S..

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas G. Ž. nurodė, kad gavo pranešimą, jog kolegos sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą, jam ten buvę policijos pareigūnai papasakojo apie automobilio „ Renault Laguna“ sulaikymo aplinkybes, jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėjas neigė vairavęs automobilį, jau buvo nustatytas pažeidėjo girtumas.

Apeliantas skunde nurodo, jog policijos pareigūnai nematė važiuojančio automobilio, todėl jų parodymai neatitinka realios situacijos. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Tiek policijos pareigūnas S. K., tiek A. A. ne kartą teismo posėdyje patvirtino, jog matė važiuojančio automobilio šviesas, jos judėjo, kitų automobilių tuo metu prie garažų nebuvo, todėl priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų S. K., A. A. nuosekliais tarpusavyje sutampančiais parodymais.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojų S. K. ir A. A. bei G. Ž. parodymai sutampa, kadangi policijos patrulis G. Ž. į įvykio vietą atvyko vėliau, apie Š. S. sulaikymą sužinojo tik iš minėtų kolegų. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, jame nėra nurodyta, kad visi trys policijos pareigūnai davė analogiškus parodymus. Teismas šių liudytojų parodymus įvertino tinkamai, kiekvieną jų atskirai bei visumoje.

Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai siekė apkalbėti Š. S. ir buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugpjūčio 12d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-416-331/2011m. ir kt.).

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l.24-25), liudytojai Š. B., M. A., D. E., M. D., nurodydami įvykio aplinkybes, palaikė Š. S. versiją, jog jie automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, Š. S. tą naktį automobilio nevairavo, laukė draugo, kuris turėjo parvaryti Š. S. automobilį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino minėtų liudytojų parodymus, kadangi jie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Be to, minėti asmenys yra Š. S. draugai, todėl tikėtina, kad duodami šiuos parodymus siekė padėti Š. S. išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai atmetė liudytojo R. V. parodymus, kad jis neva įvykio naktį šalia jo gyvenamosios vietos, adresu S. D. g. Nr. 73, Ukmergėje, esančioje metalinių garažų teritorijoje, matė stovėjusį Š. S. automobilį su įjungtomis šviesomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats R. V. nurodė, jog apie tai, kas įvyko 2014-04-04 naktį, sužinojo iš pokalbio su kaimynu D. E., kuris tą naktį buvo kartu su Š. S.. Be to, liudytojas R. V. teisme papildomai apklaustas pažeidėjo prašymu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtas liudytojas buvo suinteresuotas duoti Š. S. palankius parodymus, kuriais teismas nesirėmė.

Alkotesteriu „Ilion alcometer 500“ serijos Nr. 18712 2014-04-04 3 val. 51 min. Š. S. nustatytas 1,72 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 4).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu Š. S. buvo neblaivus. Nors apeliantas nurodo, jog automobilio nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje, šis argumentas paneigtas policijos pareigūno S. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame patvirtinta, kad 2014-04-04 3. 50 val. dirbant su kitu patruliu A. A., priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, matė automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintų šviesas, iš kurių buvo aišku, kad jis juda (važiuoja), nurodė judėjimo kryptį, privažiavo prie sustojusio minėto automobilio, automobilyje sėdėjo trys jaunuoliai, priėjo prie vairuotojo – Š. S., paprašė jo pateikti dokumentus, pamatavo alkotesteriu jo blaivumą bei nustatė 1,72 promilių girtumą (b.l. 3). Kaip jau minėta, šias aplinkybes policijos pareigūnas S. K., kaip ir kartu su juo buvęs policijos pareigūnas A. A., patvirtino teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad Š. S. prie jo priėjusiems policijos pareigūnams tvirtino, kad neturi automobilio raktelių, tačiau policijos pareigūnai automobilio raktelius iškart rado pačiame automobilyje. Be to, automobilio, kuriuo važiavo Š. S. su kitais asmenimis, langai buvo švarūs, šilti, po 10 minučių langai aprasojo, todėl neįtikinama Š. S. versija, kad automobilyje sėdėjo apie 2 valandas, automobilio 2014-04-04 naktį nevairavo, o laukė atvyksiančio draugo, kuris jį su kitais asmenimis turėjo parvežti.

Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimų protokolas surašytas 2014-04-04 3.45, o alkotesterio parodymai užfiksuoti 2014-04-04 03.51 val., todėl neaišku už kokį teisės pažeidimą Š. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas laikas 2014-04-04, 3 val. 45 min., yra ne protokolo surašymo laikas, o pažeidimo laikas, t.y. laikas, kada pažeidėjas neblaivus vairavo automobilį, alkotesterio parodymai užfiksuoti 2014-04-04 3 val. 51 min., t.y. po vairavimo patikrinus vairuotojo būklę dėl girtumo, šie veiksmai ir turi sekti vienas po kito, kaip ir šiuo atveju. Jokių neaiškumų dėl pažeidimo laiko ir neblaivumo nustatymo laiko byloje nėra. Be to, kaip nustatyta byloje, alkotesteriu nustačius Š. S. girtumą, baigėsi alkotesterio juostelė, todėl buvo kreiptasi į kitą policijos ekipažą ją atvežti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atvykus kitam ekipažui, teisės pažeidimas buvo tinkamai įformintas bei pridėta alkotesterio juostelė. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnai S. K., A. A. bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs G. Ž.. Pastaroji aplinkybė jokios teisinės reikšmės byloje nagrinėjamu atveju neturi.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Š. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog Š. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apygardos teismas konstatuoja, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nutarimu Š. S. paskirta minimali nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nėra aiškiai per griežta, ji atitinka ATPK 20 str. nustatytus administracinių nuobaudų tikslus.

Apeliantas nurodo, kad Š. S. nepagrįstai atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo teismo nutarimo priėmimo dienos, todėl turi būti kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK 330 str. 1 d. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi asmuo negali būti laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., pagal kurią pagrįstai nubaustas Š. S., sankcijoje numatyta papildoma privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d. įtvirtintą normą, kitų šio kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 str. nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N 575- 6042/2010, Nr. N 261 -1602/2010 ir kt.).

Laikinas vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kurį numato ATPK 264 str. 1 d., 269 str. 4 d., 330 str. 1 d., yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A858 – 940/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad ATPK numatytos administracinės nuobaudos už jame įtvirtintus administracinius pažeidimus (ATPK 21 str.) ir užtikrinimo priemonės (ATPK 264, 269, 330 str.) nėra tapačios sąvokos. Pagal ATPK užtikrinimo priemonė taikytina tol, kol įsigaliojusiu administraciniu aktu ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas klausimas, ar asmuo, kuriam buvo pritaikyta užtikrinimo priemonė, padarė tam tikrą pažeidimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 264 str. 1 d., 269 str. 4 d. ir 330 str. 1 d., darytina išvada, kad ATPK 330 str. 1 d. iš esmės nustato užtikrinimo priemonės taikymo laikotarpio įskaitymą į paskirtos administracinės nuobaudos terminą. Todėl teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apskundus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmeniui taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki įsiteisės teismo sprendimas, neįsiskaičiuos į nuobaudos terminą. Be to, tai, kad asmuo netenka teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos, nepaneigia jo teisės paduoti apeliacinį skundą dėl tokio nutarimo.

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas įvairias užtikrinimo priemones, siekia kitų tikslų, nei nustatydamas įvairias sankcijas už teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad konkrečios užtikrinimo priemonės taikymas atskirose proceso stadijose gali turėti įtakos konkretaus asmens teisėms ir pareigoms. Vis dėlto, tokia įtaka asmens teisėms ir pareigoms savaime nereiškia, kad pritaikius užtikrinimo priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, bus pažeista nekaltumo prezumpcija. Administracinio teisės pažeidimo byloje, taikant užtikrinimo priemonę konkrečiam asmeniui, nėra sprendžiamas jo kaltės klausimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. prasme, t. y. ją taikant nėra įgyvendinamas teisingumas. ATPK 269 str. 4 d., 330 str. 1 d. įtvirtintos aptariamos užtikrinimo priemonės taikymas, nereiškia, kad asmuo „iš anksto“ pripažįstamas kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu ir savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos.

Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Šiuo atveju pagrįstų abejonių dėl ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumo apeliacinės instancijos teismui nekyla, todėl apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir netenkinti nubaustojo Š. S. įgaliotojo atstovo E. Z. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.