Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-33-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2A-33-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00469-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
Atsakovas
P. T.
Ieškovas
V. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 33 - 252 - 2013

Irena Pocevičienė Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00469-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4; 63.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-751-100-2012 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui P. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui 2011 m. gruodžio mėnesį paskolino viso 4 500 Lt, realiai perduodama pinigus į atsakovo rankas – vieną kartą 3 000 Lt, kitą – 1 500 Lt. Pinigus paskolino 3 mėnesių laikotarpiui iki 2012-03-10. Ji savo ranka surašė paskolos raštelį, o atsakovas tik pasirašė. Paskolos raštelis buvo surašytas iš pradžių 3 000 Lt sumai, o vėliau, kai atsakovui buvo perduota 1 500 Lt suma, ši suma taip pat atsakovui dalyvaujant buvo įrašyta į tą patį paskolos raštelį, tačiau atsakovas papildomai už šią sumą nebepasirašė. Rašant 3000 Lt sumą ji, kalbėdama su atsakovu, buvo suklydusi, todėl skaičių “3“ taisė. Skolinant pinigus jos ir atsakovo santykiai buvo geri, todėl ji atsakovu pasitikėjo ir detaliai visų sąlygų paskolos raštelyje neaptarė, pinigus skolino be jokių procentų. Perduodant atsakovui pinigus kiti asmenys nedalyvavo. Su atsakovu bendraudavo ir telefonu, kuris ne kartą žadėjo grąžinti skolą, siuntė žinutės apie skolos grąžinimą, tačiau iki šiol neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo P. T. ieškovei V. Š. 3 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad šalių sudaryta paskolos sutartis atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 str. 3 d.), todėl atmetė atsakovo atstovės argumentus, kad pinigai realiai nebuvo perduoti. Teismo nuomone, kad atsakovas įsipareigojo 2012-03-10 grąžinti 3 000 Lt, patvirtina skolos raštelyje atsakovo ranka parašytas jo vardas ir pavardė bei parašas; kad ieškovė realiai perdavė pinigus atsakovui, o atsakovas paskolos negrąžino, patvirtina skolos raštelio, kurį pasirašė atsakovas, buvimas pas ieškovę bei teismo posėdžio metu apžiūrėtas ieškovės mobilusis telefonas, kuriame po skolos raštelyje nurodyto pinigų grąžinimo termino – 2012-03-10, 2012-04-24 gautas iš atsakovo mobilaus telefono Nr. 862585705 ieškovei siųstas tokio turinio pranešimas: “jei atsiskaitys su manim ir aš atsiskaitysiu”. Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, pažymėjo, kad skolos raštelyje skaičius „3“ buvo taisytas rašant raštelį atsakovo akivaizdoje. Be to, atsakovo teiginių, kad jam nereikėjo iš ieškovės skolintis pinigų, nes jo pajamos yra nuolatinės – maždaug 1 600 – 2 100 Lt per mėnesį ir yra pakankamos asmeninėms reikmėms, nepatvirtina atsakovo pateikti dokumentai. Atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2010 ir 2011 metus, parodo tik jo gautas pajamas. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek 2010 ir 2011 metais turėjo išlaidų ne tik savo ir savo šeimos poreikių tenkinimui, įvairių mokesčių mokėjimui, bet ir išlaidų, reikalingų jo veiklai, nurodytai verslo liudijime, vykdyti. Atsakovo teiginius, kad jo mobiliuoju telefonu ieškovei žinutę galėjo pasiųsti bet kas iš jo darbovietės, paneigia kiti atsakovo paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad jis dirba vienas su verslo liudijimu. Teismo vertinimu, kad ieškovė atsakovui po kelių dienų paskolino ir 1 500 Lt, patvirtinančių įrodymų nėra, todėl šioje dalyje reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovei priteistų 3 000 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. Š. ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai įvertino byloje pateikto paskolos raštelio įrodomąją galią, neteisingai įvertino Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, neteisingai taikė procesines teises normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. O būtent: teismas nepagrįstai sprendimą grindė tuo, jog ieškovė realiai perdavė pinigus atsakovui, o atsakovas įsipareigojo iki 2012-03-10 grąžinti 3 000 Lt, ir tą neva patvirtina skolos raštelyje jo ranka parašytas vardas ir pavardė bei parašas, skolos raštelio buvimas pas ieškovę bei teismo posėdžio metu apžiūrėtas ieškovės mobilus telefonas. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad tai, jog atsakovas dalyvavo surašant skolos raštelį ir iš ieškovės gavo būtent 3 000 Lt, patvirtina ir tai, kad 1 500 Lt suma ieškovės ranka buvo įrašyta vėliau, t. y. jei skolos raštelis būtų surašytas atsakovui nedalyvaujant, ieškovė turėjo galimybę įrašyti bet kokią sumą iš karto, netaisydama skaičių. Priešingai, jis iš ieškovės nesiskolino nei 3 000 Lt, nei 4 500 Lt pinigų sumos, nepasirašinėjo jokios paskolos sutarties. Skolos raštelyje nesant užfiksuotam pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, šioje byloje būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Todėl teismo išvada apie ginčijamos paskolos sutarties dalyko – pinigų perdavimo atsakovui patvirtinimą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir dabartinei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Be to, teismas, nors ir priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neteisingai taikė procesines teisės normas ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp bylos šalių.

Atsakovo P. T. apeliacinis skundas tenkintinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas dalyje, kurioje iš atsakovo P. T. ieškovei V. Š. priteista 3 000 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino skolos dokumento turinį, vertino įrodymus ir sprendė dėl paskolos dalyko perdavimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl skolos priteisimo naikintinas.

Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš atsakovo prievolės pagal paskolos teisinius santykius, tuo tarpu atsakovas neigia paskolos teisinių santykių buvimą, tvirtindamas, kad niekada jokios paskolos sutarties nėra pasirašęs, pinigų taip pat nėra gavęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Pagal CK 6.870 str. 1 d. pateiktą paskolos sutarties apibrėžimą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, o tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms pripažįstama, kad tarp šalių atsirado būtent paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė paskolinių teisinių santykių buvimo faktą grindžia skolos rašteliu, surašytu raudonos spalvos rašikliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas P. T. skolingas ieškovei V. Š. 3 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2012-03-10, be to, apačioje po sumos 3 000 Lt mėlynu rašikliu parašyta „+1 500“ (b. l. 6). Pagal šiuo metu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė skiriama sutarties turiniui, nes paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumente aiškiai patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Šie išaiškinimai taip pat leidžia konstatuoti, kad CK 6.875 str. nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonių, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Priešingu atveju (nenurodant apie pinigų perdavimą), kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą – atsakovo P. T. pasirašytą skolos raštelį, iš esmės visiškai neanalizavo šio rašto turinio, apsiribodamas vien tik vertinimu, kad šalių sudaryta paskolos sutartis atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus, kad atsakovas ranka parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi paskolos sutarties sudarymo ar jos nesudarymo fakto nustatymas, kurį, visų pirma, apsprendžia skolos dokumento (skolos rašto) turinys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal skolos rašto turinį ir jame vartojamas sąvokas negalima daryti išvados apie paskolos dalyko perdavimą atsakovui P. T. ir apie tai, kad pinigai buvo atsakovo gauti pagal teikiamą paskolą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skolos rašte nenurodyta (nepažymėta, neįrašyta), jog atsakovas gavo iš ieškovės nurodytą pinigų sumą, nepažymėta, jog pinigai jam perduoti kaip paskola. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,skolingas“ pavartojimas bendrame rašto tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo patvirtinimą. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Kadangi šiuo atveju pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, vadinasi, toks skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad dažnai yra fiksuojama ir tokių veiksmų atlikimo (paskolos perdavimo) vieta bei data, užtikrinant tikslumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2013).

Taigi 2011 m. skolos raštelio (skolos pripažinimo) pagrindu negalima daryti išvados, jog prievolės šalis siejo būtent paskolos santykiai (CK 6.870 str.). Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui P. T., nepateiktas, todėl ieškovė turėjo pateikti kitus pinigų perdavimo paskolos gavėjui įrodymus (CPK 12, 178 str.). Be to, šioje byloje sprendžiant buvo pinigų perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio rašto surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad skolos pripažinimo rašte fiksuojama atsakovo skolinė prievolė ieškovei reiškia prievolę, atsiradusią iš paskolos perdavimo, vėlgi tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik žodinis skolos pripažinimo rašto turinio aiškinimas, bet ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties su atsakovu sudarymo fakto. O būtent: ginčijamame skolos raštelyje ne tik nėra nurodyta šio raštelio surašymo data, nėra nurodyta, kada ir kokiomis sumomis pinigai buvo perduoti atsakovui, nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, tačiau abejonių raštelio tikrumu kelia ir tai, kad skaičius 3 000 tekste akivaizdžiai yra taisytas, t. y. skaičius 3 yra pertaisytas iš kito skaičiaus, suma „+1 500“ įrašyta ne tuo metu, kai surašytas visas tekstas, visas tekstas, išskyrus vardą, pavardę ir parašą, surašytas kito žmogaus ranka. Be to, atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos nepatvirtina fakto, jog jis tuo metu buvo priverstas skolintis iš ieškovės, tuo labiau, kad atsakovas turi šeimą, yra verslininkas, žmona taip pat dirba ir gauna nuolatines pajamas (b. l. 48). Neginčijamai ieškovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir 2012-09-22 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apžiūrėtas ieškovės mobilusis telefonas, kuriame po skolos raštelyje nurodyto pinigų grąžinimo termino – 2012-03-10, 2012-04-24 gautas iš atsakovo mobilaus telefono Nr. 862585705 (toks telefono Nr. nurodytas ir atsakovo teismui pateiktose metinėse pajamų deklaracijoje), ieškovei siųstas pranešimas: “jei atsiskaitys su manim ir aš atsiskaitysiu”. Teismo posėdyje ieškovė aiškino, kad suteikė paskolą atsakovui tinkamai šio sandorio neįformindama, nes pasitikėjo atsakovu (b. l. 46). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog geri, pasitikėjimu pagrįsti paskolos sutarties šalių santykiai negali būti pakankami ginčijamą paskolą patvirtinantys įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Kitokių įrodymų ieškovė V. Š. apie paskolos sudarymo faktą nepateikė ir jo neįrodinėjo.

Darydamas išvadą, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu. Pagal CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šalies argumentai

Ieškovei neįrodžius, kad skolos rašte nurodyta pinigų suma (šioje byloje ginčijama 3 000 Lt suma) buvo perduota atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo šalis siejo teisiniai santykiai būtent pagal paskolos sutartį. Paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, jog paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi paskolos gavėjas pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą. Tokia išvada neatitinka paskolos teisinius santykius reguliuojančių CK normų reikalavimų bei dabartinės teismų praktikos aiškinant ir taikant šias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovui P. T. atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teismui priėmus naują sprendimą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovo P. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: žyminis mokestis už pareiškimą dėl 2012-07-13 sprendimo už akių peržiūrėjimą (103,50 Lt, b. l. 17) ir apeliacinį skundą (107 Lt, b. l. 61), 1 000 Lt advokato pagalba pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (400+600) (b. l. 26-28, 63-64). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės V. Š. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d., 96¹ str. 2 d. taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo P. T. ieškovei V. Š. priteista 3 000 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 1 500 Lt skolą, palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų, ir 210,50 Lt (du šimtus dešimt litų ir 50 centų) žyminio mokesčio P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėNijolė Danguolė Smetonienė